„Kreipiamės į poną, kaip Lenkijos URM vadovą su prašymu paremti Vilniaus lenkų sporto klubą „Polonia“, egzistuojantį nuo 1990 metų.
Klubo futbolininkai 2012 metais iškovojo savo didžiausią pergalę - užėmė penktą vietą Lietuvos pirmoje lygoje. Kas įdomiausia, lygos naujoko žaidėjai per sezoną laimėjo 12 pergalių, gavę už kiekvieną jų simbolinę premiją - po 50 litų...“, - rašoma kreipimesi, kurį pasirašė per šimtą aistruolių iš Lenkijos ir Lietuvos.
„Deja klubo egzistavimo ir žaidimo 2013 m pirmoje lygoje idėjai kyla grėsmė dėl finansinių priežasčių. Todėl prašome pono ministro paremti šią iniciatyvą, juolab, kad tai yra kresų (lenk. k. „kresy“ - taip Lenkijoje vadinamos buvusios Abiejų Tautų Respublikos rytinės žemės, dabar esančios Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos ribose) lenkų klubas, žaidžiantis aukščiausiame lygmenyje iš visų tokių klubų ir gaila būtų numarinti jo laimėjimus ir potencialą“, - baigiamas peticijos tekstas.
„Nekokia“, - atsakė „Polonia“ klubo prezidentas Stefanas Kimso į klausimą, kokia yra klubo finansinė padėtis.
„Polonia“ padavė prašymą pirmos lygos licencijai. Jau ketvirtadienį klubas turėtų LFF licencijavimo skyriui pateikti pirmą pluoštą dokumentų. Tiesa vargu ar taip atsitiks.
„Pirmos lygos klubai dažnai vėluoja pateikti dokumentus“, - pripažino LFF licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis.
„Prašymą licencijai padavėme. Per artėjančias dvi savaites klausimas: žaisime ar nežaisime turėtų išsispręsti“, - sakė S. Kimso. Jis tvirtino kalbėjęs su įvairiomis Lenkijos kapitalo įmonėmis Lietuvoje, bet paremti jos nepažadėjo.
Neranda „Polonia“ rimtų rėmėjų ir tarp Lietuvos lenkų verslininkų.
„Žinote juk, kokia mūsų ekonomika... Kalbėjau čia neseniai su viena firma. Jie vos vos surenka pinigėlių atlyginimus susimokėti...“, - pasakojo S. Kimso.
Anot prezidento, tam, kad „Polonia“ be bėdų išgyventų, reikalinga apie 350 tūkstančių litų.
„Juk, kaip pirmos lygos klubas, turime turėti ne tik pirmą komandą, bet ir keturias vaikų komandas“, - kalbėjo „Polonia“ vadovas.
Jis prisipažino, kad 2012-ais metais Vilniaus klubas pagrindinai išsilaikė iš rėmėjų iš Lenkijos.
„Bet tas rėmimas irgi buvo labiau simboliškas. Tą, ką mes skaičiavome, tiek tikrai neturėjome. Aš nenoriu tokių pačių kitų metų. Jeigu nėra tvirto pagrindo, tai kam reikia tada tos komandos?“, - kalbėjo S. Kimso.
Tiesa, vienas „Polonia“ futbolininkas tikino, kad pinigus žaidėjai gaudavo. Daugiausia - premijas už pergales. Anot jo, tie pinigai nebuvo tokie, kad iš jų galėtumei gyventi, todėl visi „Polonia“ klubo futbolininkai - arba dirba, arba studijuoja, arba gyvena išlaikomi tėvų.
S. Kimso teigė teigė negirdėjęs apie Varšuvoje sugalvotą peticiją. Tačiau tuo, kad klubo gerbėjai kreipėsi į Lenkijos ministrą, nesistebėjo
„Lietuvoje veikia PZU, „Orlen“, „Lotos“. Tai - valstybinės įmonės. Gal todėl fanai ir kreipėsi į Lenkijos valdžią, kuri gali tas įmones paveikti“, - svarstė „Polonia“ komandos vadovas.
Nors „Polonia“ komandoje žaidžia įvairių tautybių futbolininkai, klubą, kaip deklaruojantį lenkiškumą, palaiko nemažai kaimyninės šalies futbolo aistruolių. Tiesa, Vilniaus klubo lankomumui tai nepadeda. Į jo rungtynes dažniausia renkasi 100-200 vietos žiūrovų.
„Polonia“ klubą palaiko ir poros-trijų dešimčių aktyvių fanų grupė. Tiesa, ji susiformavo ne stadione, o per pavasarį praūžusį lenkakalbių Vilnijos gyventojų mitingą, nukreiptą prieš švietimo reformą. „Polonia“ aistruoliai savo komandos palaikymo skanduotes pabrėžtinai skanduojai lenkų kalba.