Parduoti nori kuo greičiau
Kad ir koks mažas, nepatogus bei nušiuręs, LFF stadionas dešimtmetį buvo vienintelė priebėga dviem A lygoje rungtyniaujantiems Vilniaus futbolo klubams ir šalies rinktinei.
Pastaroji galiausiai išsikraustys į Kauną, tačiau „Žalgiriui“ ir „Riteriams“ toks manevras būtų lyg salto mortale.
Bet nei daugkartiniai šalies čempionai, nei iš Trakų atsikėlę jų kaimynai nesijaučia finansiškai pajėgūs išpirkti ant prekystalio atsidūrusio savo namų stadiono.
5,5 tūkst. vietų arena Liepkalnio gatvėje Lietuvos futbolo federacijai (LFF) priklauso nuo 2010-ųjų.
Prieš tai ją valdė bankrutavęs Vilniaus „Vėtros“ klubas, iš kurio dėl įsiskolinimų stadioną buvo perėmęs „DnB Nord“ bankas.
Pardavusi savo ankstesnę būstinę sostinės Šnipiškių mikrorajone, LFF bankui sumokėjo 2,2 mln. litų (640 tūkst. eurų) ir įsikūrė pavadinimą pakeitusiame stadione.
Nors vėliau į jį buvo investuotas ne vienas šimtas tūkstančių eurų, stadionas vis tiek neatitiko UEFA reikalavimų, ir tarptautinius mačus priimti jame buvo leidžiama tik išimties tvarka.
Galimybę parduoti stadioną svarstė dar ankstesni LFF vadovai, o realų pagrindą tokiam žingsniui pasiūlė įsibėgėjusi Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija.
Galiausiai šį mėnesį 15 tūkst. vietų arena Ąžuolyno pašonėje buvo atidaryta, ir federacija jau gyvena kraustymosi nuotaikomis, pasirengusi pirma proga apleisti ligšiolinius namus.
„Kad ir rytoj“, – paklaustas, kada norėtų parduoti LFF stadioną, Delfi teigė federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Tačiau kitas klausimas – kas bus naujieji stadiono šeimininkai – lieka opus ir neatsakytas.
Išstadijoninimo perspektyva
Šią savaitę jis aitrino atmosferą Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje.
Opozicijos atstovas Artūras Zuokas pateikė rezoliucijos projektą, kuriuo savivaldybės administraciją norėta „paraginti pradėti derybas su LFF dėl stadiono pirkimo“.
Tarybos narius buvęs meras trečiadienį baugino, jog savivaldybei būtų pernelyg rizikinga pačiai nepasirūpinti stadiono likimu.
„Antraip LFF turės laisvas rankas parduoti objektą tam, kas sumokės daugiausiai. Žinote, kaip būna – prasideda procedūros, rankų laužymas, bandymas nardyti tarp sudėtingo teisinio reglamentavimo.
Greičiausiai nebus jokio ekonominio intereso toje vietoje laikyti futbolo stadioną ir treniruočių aikštę, atsiras vienokios ar kitokios komercinės patalpos. Žinau, kad yra viena transporto kompanija, kuri norėtų ten įkurti automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelę ar kažką panašaus. Nors žemė yra nuomojama valstybės, kaip rodo praktika, tokiais atvejais niekas netrukdo keisti paskirtį, kažkokią dalį užstatyti ir taip toliau. Tikėtina, kad ilgainiui Vilnius šį objektą prarastų“, – kalbėjo A. Zuokas.
Meras Remigijus Šimašius replikavo aiškinęsis su vyriausiuoju Vilniaus architektu Mindaugu Pakalniu, ar tokiems nuogąstavimams yra pagrindo.
„Uždaviau klausimą, ar yra galimybė tą stadioną, šnekant paprastai, išstadijoninti. Atsakymas buvo neigiamas. Net jei įsivaizduotume, kad sugrįš bespridielų laikai, savivaldybė susimokys su statybų inspekcija ir leis tai padaryti, tai vis tiek būtų įstatymo pažeidimas. Mano supratimu, toks scenarijus nėra realus“, – ramino R. Šimašius.
Bet A. Zuokui M. Pakalnio garantijos nepasirodė pakankamas argumentas.
„Mindaugą gerai pažįstame, gerbiu jį, bet jo nuomonės dažnai nebūtinai sutampa su realybe. Nekilnojamojo turto vystytojai kalba, kad tą objektą paversti komerciniu ypatingų apribojimų kaip ir nėra.
Jeigu klubai stadiono nepirko, o savivaldybės jis irgi nedomina, LFF gauna labai aiškų signalą, jog jį galima parduoti kitiems interesantams, keičiant objekto paskirtį ar mažinant futbolui skirtos dalies apimtis. Tokių pavyzdžių buvo begalė“, – perspėjo tarybos narys.
„Jei neišspręsime šio klausimo, kas nutiks mūsų šviesuliui „Žalgiriui“ – turint omenyje, kaip sunkiai sekasi statyti Nacionalinį stadioną?“ – susirūpino kitas sostinės opozicijos atstovas Taurimas Valys.
A. Zuokas taip pat priminė, jog savivaldybė pernai išpirko „Jeep“ areną, kurioje žaidžia Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubas.
Anksčiau pastarasis pats valdė 2,5 tūkst. vietų turinčią salę, bet prasiskolinus ją buvo perėmusi bendrovė „Saulės kopos“, kuriai savivaldybė turėjo pakloti 3,6 mln. eurų.
Tačiau R. Šimašiaus politinis bendražygis Tomas Gulbinas siūlė nelyginti „Jeep“ arenos su LFF stadionu.
„Ten savininkas buvo komercinis subjektas, o čia yra federacija. Jeigu LFF rūpinasi futbolu taip, kad parduoda savo stadioną automobilių aikštelei statyti, toliau nekomentuosiu“, – sakė T. Gulbinas.
„Žiūrint į žmones, kurie yra stadioną valdančioje įmonėje, tai komercinio supratimo ten yra pakankamai, tokios rizikos esama“, – nesutiko A. Zuokas.
Galiausiai jo pasiūlytai rezoliucijai priimti nepakako balsų.
„Labai gaila, nes ši rezoliucija būtų parodžiusi, kad „Žalgiriui“ ateityje nereikės žaisti Kaune“, – reagavo A. Zuoko frakcijos kolega Vydūnas Sadauskas.
„LFF turėtų atsiųsti padėkas tiems, kurie balsavo prieš – tuo labai aiškiai parodėme, kad nevertiname stadiono kaip svarbaus visuomenei objekto. Neabejoju, kad tokiu būdu atsiveria galimybės į visus kitus teisiškai įmanomus veiksmus, o blogiausiu atveju Vilnius praras dar vieną stadioną taip ir nepastačius naujo“, – grūmojo pats A. Zuokas.
Stadionas iki šiol nešė nuostolius
Savo ruožtu, LFF teigia anksčiau pati siūliusi savivaldybei perimti stadioną, tačiau tuomet susidomėjimo nesulaukta.
Vis dėlto E. Stankevičius tvirtina, kad arena nebus parduodama pirmam pasitaikiusiam pirkėjui, niekaip nesusijusiam su futbolu.
„Tokių dalykų šiai dienai net nesvarstome, patys norime, kad šis objektas priklausytų futbolo klubui, apskrities federacijai arba savivaldybei.
Nuolat kalbamės tiek su „Riteriais“, tiek su „Žalgiriu“. Suprantame, kad joks klubas nepajėgs vienu ypu nusipirkti stadiono, todėl sudarytume sąlygas išsimokėti per tam tikrą laiką, visi įmanomi variantai yra svarstytini.
Anksčiau esame kalbėję ir su savivaldybe, bet ji patikino, kad pati ten neinvestuos. Nors manau, jog tai būtų logiškiausia išeitis“, – dėstė vienas LFF vadovų.
Jo teigimu, LFF užsakymu atlikus turto vertinimą, stadionas buvo įkainotas 4 mln. eurų. Tiesa, pradinė prašoma suma – kiek didesnė.
„Šiai dienai esame apsibrėžę kainą maždaug ties 5 mln. eurų – įvertinus ir tai, kiek būtų galima iš stadiono uždirbti. Bet tai jau priklauso nuo konkretaus pirkėjo. Natūralu, kad iš futbolo bendruomenės, klubų mes nelaušime neadekvačios kainos, tai yra derybų klausimas. Pavyzdžiui, jeigu ateina klubas ir steigia ten akademiją nevystydamas jokios papildomos komercinės veiklos, kaina būtų atitinkama“, – svarstė LFF generalinis sekretorius.
Pačiai federacijai stadionas jokio pelno nenešė.
Areną valdo bendrovė „Futbolo stadionas“, kurios vienintelė akcininkė yra LFF. Remiantis Registrų centrui pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, pernai ji patyrė 400 tūkst. eurų nuostolio. Minuso ženklu būdavo pažymėti ir ankstesnių metų veiklos rezultatai.
Bet tai, anot E. Stankevičiaus, dar nereiškia, kad kiti stadiono valdytojai negalėtų dirbti rentabiliai.
„Kaip federacija, mes visada žiūrėjome, kad klubai ir mėgėjai turėtų kur žaisti, treniruotis. Nesiekėme iš to užsidirbti, antraip futbolo bendruomenė mūsų nesuprastų. Bet privatus kapitalas galbūt turėtų kitokį požiūrį ir atitinkamai pakeistų kainodarą“, – sakė E. Stankevičius.
UEFA inspektorius dar turi pastabų
LFF priklauso ir treniruočių aikštynas Kaune, į kurį ketinama papildomai investuoti, kuomet visa federacija persikraustys į antrą pagal dydį šalies miestą.
Persikėlimo grafiką bus galima pradėti dėlioti po to, kai paaiškės Kauno savivaldybės paskelbto S. Dariaus ir S. Girėno stadiono koncesijos konkurso laimėtojai.
Bet LFF jau dabar planuoja renginius – spalio viduryje iš pagrindų atnaujintame stadione buvo žaidžiamas LFF taurės finalas, o lapkričio 16 d. čia turėtų įvykti Baltijos taurės turnyro pusfinalis tarp Lietuvos ir Islandijos rinktinių.
Trečiadienį startavo prekyba bilietais į šias rungtynes, nors kol kas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas dar negali pasigirti IV UEFA kategorija, būtina tarptautiniams mačams priimti.
UEFA stadionų inspektorius iš Serbijos LFF taurės finalo dieną buvo atvykęs į Kauną bei jau trečią kartą tikrino areną.
Ir po šio vizito dar liko pastabų dėl trūkumų, kuriuos bus privalu skubiai ištaisyti. Tiesa, E. Stankevičius reikiamus pataisymus vadina „kosmetiniais“.
„Kalba eina apie aikštės linijų storį, apšilimo zonų žymėjimą, taip pat reikalingi platesni stalai komentatoriams, reikės pakeisti stiklą žiniasklaidos darbo kambaryje, pasirūpinti, kad elgesio stadione taisyklės būtų aiškiau matomos. Bet tai – smulkmenos, nereikalaujančios didelių investicijų. Iš principo paskutinė inspektoriaus ataskaita jau atitinka IV kategorijos reikalavimus, nematau čia didelių problemų“, – kalbėjo E. Stankevičius.
Pasak jo, ištaisyti trūkumus reikia iki lapkričio 4 d. – tuomet Lietuvos ir Islandijos futbolininkų akistata galėtų kaip planuojama vykti Kaune.