LFF Vykdomasis komitetas išreiškė paramą J. Kvedariui, kuris teigia nematąs reikalo atsistatydinti.
Siūlome DELFI skaitytojams pokalbį su V. Ivanausku apie futbolo padėtį Lietuvoje.
- Ar vis dar sieksite tikslų, kuriuos užsibrėžėte?
- Vienareikšmiai - taip. Mūsų pradėtas judėjimas plečiasi, įgyja vis daugiau šalininkų. Po peticija, kuria įvardijame opiausias Lietuvos futbolo bėdas, pasirašo vis daugiau žmonių, tarp kurių yra ir Viačeslavas Sukristovas, Stasys Danisevičius, Edgaras Jankauskas, Nerijus Barasa, Rimas Turskis, Edvardas Malkevičius, Tomas Ražanauskas, ir kiti, gal ne tokie garsūs ar žinomi futbolo pasaulio žmonės.
Jau pateikėme visus dokumentus viešai įstaigai įregistruoti. Į jos veiklą sieksime pritraukti tuos žmones, kurie mato realią situaciją ir nori spręsti problemas.
„Lietuvos futbolo forumo“ judėjimas tikrai nėra vienadienis reiškinys, kuris išsikvėps – mes ir toliau sieksime, kad Lietuvos futbole būtų pradėta pertvarka, kuri būtina. Mūsų tikslai yra labai aiškūs ir paprasti, mes neturime, ko slėpti ar ko nors bijoti.
Kviečiame visus, kas neabejingi futbolui, kalbėti, diskutuoti, ginčytis apie tai, kas vyksta dabar Lietuvos futbole, federacijoje ir kokių permainų reikia imtis.
O faktas, kad J. Kvedarui buvo leista grįžti į postą, nenustebino. Vienas interneto portalas dar likus dviems savaitėms iki to teismo posėdžio aprašė konkretų scenarijų, pagal kurį bus bandoma pasiekti J. Kvedarui palankų sprendimą. Ir ką gi - viskas pasitvirtino.
Pagaliau teismas jokių kaltinimų J. Kvedarui nepanaikino ir tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo nenutraukė. Tai nėra joks išteisinamasis sprendimas.
Bet čia net ne J.Kvedaro, kaip konkretaus asmens, klausimas svarbiausias. Mūsų tikslas nėra, kaip bandoma dažnai pateikti, nuversti dabartinę valdžią su J. Kvedaru priešakyje. Aišku, siekiame, kad Lietuvos futbolui vadovautų švarios reputacijos asmenybė, nesusijusi su nusikalstamu pasauliu. Prezidentu turi būti žmogus, kurio veikla nebūtų priklausoma nuo teismų ar teisėtvarkos organų sprendimų.
Visam Lietuvos futbolui reikia esminių permainų.
- Kokių konkrečiai, Jūsų nuomone?
- Visų pirma, federacijos valdymo sistema nėra demokratiška. Tą pripažįsta ir UEFA bei FIFA delegatai, kurie buvo atvykę į Lietuvą ir domėjosi situacija.
Penkios apskričių federacijos iš dešimties yra nustumtos nuo esminių klausimų sprendimo – jos net nėra Vykdomojo komiteto narės. Pagal dabartinę sistemą, svarbiausiais klausimais yra privalomas atviras balsavimas – tai sudaro galimybę turėti įtakos balsuojančio apsisprendimui.
Trumpai kalbant, dabartinė sistema yra skirta tam, kad valdžioje esantis asmuo ar grupė žmonių galėtų tvarkytis iš esmės be jokios atskaitomybės.
Todėl reikalingi nauji įstatai, kuriuose būtų įtvirtinti demokratiški valdymo principai, ir inicijuoti tuos pakeitimus kuo greičiau turėtų LFF Vykdomojo komiteto nariai.
Nacionalinės rinktinės reitingas nusmuko į žemiausią poziciją per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Ateityje bus dar liūdniau – įvairios jaunimo rinktinės pralaimi didžiuliais skirtumais ir beveik nėra perspektyvių, jaunų žaidėjų, kurie po dvejų-trejų metų turės apsivilkti nacionalinės komandos aprangą.
Vaikų ir jaunimo futbole – gausybė problemų ir nematyti jokios federacijos veiklos bandant jas spręsti. Tenka kalbėtis su daugybe trenerių, žmonių, dirbančių su vaikais – daugumos nuomone, situacija baisi ir ji tik blogėja.
Trenerių kvalifikacijos kėlimas šiuo metu vyksta praktiškai tik pačių trenerių iniciatyva. Pavyzdžiui, tokie žinomi treneriai, kaip Virgilijus Liubšys ar Vladas Urbonas, norėdami tobulėti, stažavosi užsienio klubuose už savo asmenines lėšas.
Dalis A lygos futbolo klubų yra ties bankroto riba, šalies čempionato lygis yra žemas. Kodėl federacija per tiek metų nesugebėjo sukurti bent kažkokios klubų skatinimo sistemos, kuri padėtų klubams ne tik stiprėti patiems ir didinti konkurenciją čempionate, bet ir tuo pačiu skatintų investuoti į jaunimą.
- Jūs vis kartojate, kad privačiuose pokalbiuose jaučiate didelį futbolo visuomenės nepasitenkinimą esama situacija. Kodėl apie tai viešai beveik nekalba tie kiti futbolo žmonės – vaikų treneriai ir žaidėjai?
- Manau, dėl paprastos priežasties – žmonės bijo, kad viešai sukritikavę dabartinę federacijos vadovybę, paklius į nemalonę. Bijo, kad nebegaus tų trupinių, kuriais sau paklusnias struktūras, apskritis ar sporto mokyklas apdalina LFF vadovai.
Pažiūrėkite, kas atsitiko su Vilniaus apskrities futbolo federacija, kurios tuometiniai vadovai išdrįso sukritikuoti LFF vadovybę? Ją pervažiavo kaip su tanku, sunaikino, o Vilnius, kaip šalies sostinė su gausiausiais futbolo klubais, žaidėjais ir vaikų mokyklomis, neturi jokio balso sprendžiant svarbiausius klausimus.
Natūralu, kad yra baimės, bet atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ima kalbėti atvirai. Visų pirma tie, kurie atidavė futbolui didelę savo gyvenimo dalį – tai ir dabartiniai, ir buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai, garsiojo Vilniaus „Žalgirio“ veteranai.
Visi jie puikiai supranta, kad permainos yra neišvengiamos. Kaip vienas mano bendražygis išsireiškė, „blogiau būti jau nebegali“.
Jeigu tokie žaidėjai, kaip Deividas Šemberas ar N. Barasa, viešai siūlo federacijos prezidentui trauktis, tai yra signalas, kad futbolo žmonės tampa drąsesni ir atviresni. Ypač tie, kurie nėra priklausomi nuo LFF.
Jeigu UEFA ar FIFA skiria Lietuvai futbolo dangą, paramą stadiono statybai ar kitokio pobūdžio pagalbą, čia nėra jokių ypatingų J. Kvedaro nuopelnų. Ne jis uždirba pinigus, o jie yra skiriami visam Lietuvos futbolui.
- Atvirame laiške, paskelbtame viešai, J. Kvedaras apibūdina Jūsų iniciatyvą, kaip keleto grupuočių siekį nuversti dabartinę vadovybę, o Jus patį – kaip futbolui atsidavusį, bet suklaidintą žmogų, kuriuo naudojamasi.
- Apie įvairias grupuotes J. Kvedaras turbūt išmano geriau negu aš (šypsosi). Bet kaip aš ir minėjau, mes neturime ko slėpti ar bijoti. Manau, priešingai, viešumas yra tai, kas labiau neparanku dabartiniam federacijos vadovui.
Aš kalbuosi ir kalbėsiuosi su daugeliu žmonių - ir dirbančių futbole, ir jį žaidžiančių, ir investuojančių į jį savo pinigus. Nes būtent jie yra tas branduolys, kurio dėka futbolas vis dar gyvas. Nuo pat pirmos judėjimo dienos sakėme: federacijoje turi pagaliau atsirasti skaidrumas ir viešumas. Tai nėra kažkokia privati UAB, kuri vieną kartą skelbia 22 mln. metinį biudžetą, o kiek vėliau nurodo jau tik 7 mln. sumą. Ar tokia situacija atrodo normali ir visiems viskas aišku?
Taip, šiuo metu mes nežinome, ar tiriamas J. Kvedaro praturtėjimas yra susijęs su jo darbu federacijoje ir viliuosi, kad taip nėra. Tegul tai išsiaiškina teismai. Tačiau prieštaringa informacija, kurią paskelbė pati LFF viešojoje erdvėje, kelia daug įvairiausių klausimų.
Aš tikiuosi, kad teisėsaugos institucijos savo darbą atliks išsamiai- patikrins ne tik dabartinio vadovo, bet ir visos federacijos veiklą. Juk futbolo federacija – tai ne tik J. Kvedaras.
Mes manome, kad Lietuvos futbolo federacija yra mūsų visų, futbolui dirbančių ir jį mylinčių žmonių organizacija. Todėl pokyčiai turi būti. Tam gali prireikti nemažai laiko, bet mes tam pasiruošę.