Suklydusio veterano nekaltino
Didysis futbolas į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną pastaruoju metu atklysta retai, tačiau kaitrią sekmadienio popietę kamuolys vartų tinklą „draskė“ tiek kartų, jog užtektų nemažai sezono daliai.
Du kartus lyginę rezultatą „Žalgirio“ futbolininkai pagaliau išsiveržė į priekį pačią pirmą finalo pratęsimo minutę. Tačiau neginčijamais dvikovos favoritais laikytų Vilniaus atstovų šventę nukėlė Tomo Birškio įvartis.
11 m baudinių serija virto tikru maratonu: progą išbandyti savo nervų šaltumą turėjo net 18-a abiejų komandų futbolininkų. Žalgiriečiai suklydo sykį, šiauliečiai – du. Likimo ironija: lemiamo 11 m baudinio nerealizavo labiausiai patyręs „Šiaulių“ žaidėjas Deivydas Lunskis, LFF taurę virš galvos kėlęs dar 1999 metais atstovaudamas tuometei Šiaulių „Karedai“.
„Nei Lunskis, nei kas kitas nėra kaltas, jei neįmušė 11 m baudinio, – po mačo savo auklėtinį užstojo „Šiaulių“ treneris Tomas Kančelskis. – Baudiniai – tai loterija, kurioje laimingo bilieto šįkart neištraukėme. Bet savo žaidėjams pasakiau, kad gyvenimas tuo nesibaigs, saulė vėl patekės.“
„Ne tokios žvaigždės neįmuša. Tai – tikrai loterija, – strategui antrino gynėjas Mantas Fridrikas, kuriam vieninteliam iš „Šiaulių“ aikštės žaidėjų nereikėjo stoti į akistatą su „Žalgirio“ vartininku Armantu Vitkausku. – Stebėti baudinius iš aikštės vidurio buvo labai sunku. Tikėjausi, kad galiausiai ir man teks mušti, bet išėjo, kaip išėjo. Nieko nepadarysi, tai – loterija.“
Tačiau nugalėtojai po mačo nesutiko su tokia varžovų nuomone ir pabrėžė, jog pergalę susišaudyme nuo 11 m atžymos jiems atnešė ne vien paprastas atsitiktinumas.
Žaidėjai bandė išvengti atsakomybės
„Jei būtume laimėję 4:0, tokių emocijų nebūtų, – švytėjo „Žalgirio“ veteranas Andrius Skerla. – Pirmą kartą dalyvavau tokioje ilgoje baudinių serijoje. Aš nepasakyčiau, kad baudiniai tėra loterija. Čia viską lemia kiekvieno žaidėjo psichologija.“
„Nebuvau išsigandęs, tikėjau, kad mano žaidėjai įmuš, o A. Vitkauskas antrus metus iš eilės taps finalo didvyriu“, – džiūgavo ir Vilniaus klubo treneris Marekas Zubas, primindamas, kad pernai „Žalgiris“ finale Panevėžio „Ekraną“ palaužė taip pat po 11 m baudinių serijos.
Tiesa, specialistas iš Lenkijos čia pat prisipažino, jog įtampa baudinių maratonui nesibaigiant buvo apėmusi ir jį. M. Zubas parinko penkis žaidėjus, kurie mušė pirmieji, bei, dėl viso pikto, šeštąjį – Paulių Janušauską. Toliau viskas vyko spontaniškai: pavyzdžiui, net toks patyręs futbolininkas kaip Jakubas Wilkas iš pradžių kategoriškai atsisakė mušti baudinį, bet įspraustas į kampą buvo priverstas smūgiuoti ir nesuklydo.
„Panikos buvo daug, – atviravo A. Skerla. – Tie, kurie iš pradžių neplanavo mušti, atėjus jų eilei pradėjo rodyti pirštais vienas į kitą. Teko net griežtesnį žodį pasakyti. Bet tokia žaidėjų reakcija suprantama: ne kiekvienas yra pasirengęs tokiam išbandymui.“
Pats A. Skerla savo 11 m baudinį realizavo šaltakraujiškai, o pagrindinio laiko metu pasižymėjo ir smūgiu galva. Įdomu, jog „voru“ pravardžiuojamas gynėjas taurių turnyrų finaluose taikliai mušė jau ketvirtą kartą: veteranas taip pat yra pasižymėjęs ir rungtyniaudamas Škotijoje bei Lenkijoje.
Pralaimėtojai paguodos neieškojo
Į spaudos konferenciją po rungtynių M. Zubas atėjo pasikeitęs aprangą: trenerio kostiumą šampanu sulaistė auklėtiniai. Tačiau lenko marškiniai turėjo persisunkti ir prakaitu, kadangi kukli „Šiaulių“ ekipa kaip reikiant padirgino nervus turtingiausiam šalies klubui.
Tiesa, M. Zubas tikino, jog „Žalgiris“ būtų laimėjęs kur kas lengviau, jei ne dvi šiurkščios vidurio gynėjų – Luka Peričiaus ir to paties A. Skerlos – klaidos, kainavusios du įvarčius.
„Tai buvo išties kvailos klaidos, bet kartais taip jau nutinka net tokiems patyrusiems žaidėjams“, – sakė M. Zubas.
Tuo tarpu A. Skerla nulenkė galvą prieš atkaklius varžovus.
„Žinojome, kad „Šiauliai“ nepasiduos, nes vien jau jų pergalė pusfinalyje prieš „Ekraną“ daug ką parodo. Tikėjomės nelengvų rungtynių, bet kad bus taip sunku – niekas negalvojo“, – sakė „Žalgirio“ gynėjas.
Tačiau „Šiaulių“, praradusių galimybę išbandyti jėgas UEFA Europos lygoje, atstovų garbingas pasipriešinimas A lygos lyderiams neguodė.
„Dėkoju savo žaidėjams už atsidavimą. Bet nesvarbu, kad žaidėme su „Žalgiriu“ – tai buvo taurės finalas, ir vienintelis mūsų tikslas buvo jį laimėti“, – žodžių į vatą nevyniojo T. Kančelskis.