Pasirengimą naujam sezonui „Žalgiris“ pradėjo sausio 13-ą ir intensyviai formuoja komandos sudėtį.
Po praėjusio sezono Vilniaus klubą paliko Milenas Gamakovas, Djibrilis Diaw (Lvovo „Ruch“), Karolis Uzėla (Rygos RFS) ir Hugo Videmontas („Aktobe“). Tai pat baigėsi sutartys su Marko Karamarko, Jakubu Sylvestru ir Tomislavu Kišu, kuris karjerą tęs Vengrijoje.
Prie čempionų komandos jau prisijungė Marijampolės „Sūduvoje“ žaidęs argentinietis Nicolas Gorobsovas, Rumunijoje rungtyniavęs Donatas Kazlauskas (Klinkėnų „Academica“), prancūzas Fabienas Ourega („Orleans“), savo šalies lygoje įvarčius mušęs juodkalnietis Marko Miličkovičius (Petrovaco OFK), Anglijos „Brighton“ akademijoje žaidęs Kipras Kažukolovas bei sezonui oficialiai registruotas legionierius iš Nigerijos – Mathias Oyewusi.
Tačiau bene svarbiausiu „Žalgirio“ laimėjimu galima laikyti vyriausiojo trenerio iš Kazachstano Vladimiro Čeburino išlaikymą šiose pareigose. Jo pavardę V. Venslovaitienė ne kartą linksniavo kalbėdama apie buriamą komandą bei naujų žaidėjų paeiškas.
Klubo pristatymo vakare klubo vadovė pasidalino mintimis apie komandos komplektacijos darbus, ieškomus žaidėjus, klubo finansus bei lūkesčiais, siejamais su Šeškinės nacionaliniu stadionu.
– „Žalgiris“ jau turi ne vieną naujoką, kokių dar žaidėjų klubas ieško?
– Dar trūksta trijų žaidėjų – gynėjo, saugo ir puolėjo. Ši savaitė emociškai sunki. Atrodo, jau buvome sutarę su vienu žaidėju, vėliau jo sprendimas keitėsi, tada vėl pavyko pasiekti naują susitarimą, bet galiausiai jis buvo sulaužytas. Tokios tos jau derybos.
Dabar komandą išbandome kontrolinėse rungtynėse. Matome didelį potencialą. Visus naujokus pristatysime kiek vėliau.
Kalbant apie ieškomus naujokus, jie bus užsieniečiai, nes norimi lietuviai arba jau turi klubus, arba jų neįperkame.
– Nuo šio sezono laukia trijų lietuvių taisyklė A lygos rungtynėse, kiek ji keitė ekipos komplektacijos darbus?
– „Žalgiris“ visada pasisakė už tai, kad klubas būtų namais Lietuvos žaidėjams. Bet gerai, kai komandoje patirtimi dalinasi žaidėjai iš įvairių šalių. Prie šio sprendimo prieita per greitai. Jis iškreipia futbolo situaciją.
Turi būti konkurencija. Žaisti turi geriausi komandos žaidėjai, treniruotėse demonstruojantys geriausią sportinę formą. Pateikiant šią taisyklę buvo kalbėta apie Serbijos, Lenkijos, Rumunijos pavyzdžius. Bet mes pagal gyventojų skaičių negalime prilygti šioms valstybėms. Nesame didelė valstybė, be to, gyvename krepšinio šalyje.
Teko mobilizuotis, tą aptarėme su treneriu. Apsvarstėme, kokiomis taktikomis galime žaisti. Turime akademiją, potencialo turinčio jaunimo, tad mums tai mažiausia bėda.
Norėtųsi konkurencijos A lygoje, rimtos konkurencijos, bet ne taisyklių dėl taisyklių. Tai yra mano nuomonė.
Ar ši taisyklė pakėlė lietuvių kainas, atsakyti negaliu. Savo gretose turėjome pakankamai gerų lietuvių, tad su ta problema nesusidūrėme. Kitas dalykas, visus vilioja Čempionų lyga ir Vilnius, tad šioje vietoje taip pat turime pranašumą.
– Koks planuojamas klubo biudžetas?
– Koronavirusas išmokė būti taupiems ir galvoti apie ateitį, šioje vetoje esame atsargūs. Planuojame ir pesimistinį (2,6 mln. eurų), ir optimistinį (5,7 mln. eurų) biudžetą. Numatomas toks pat biudžetas, koks buvo pernai.
Smagu, jog antrus metus iš eilės finansų eilutėse yra nulis, tai yra sezonus baigiame be nuostolių, ne minuse. Tai didžiausias pasiekimas.
Dar prieš tai dvejus metus paeiliui patyrėme nemažus nuostolius. Nuo 2017 metų kėliau tikslą subalansuoti finansų eilutes, mažinti skolas ir finansinius įsipareigojimus.
Planuojant 2022-ųjų finansus, galvojama apie svajonę – patekimą į Europos turnyro grupių etapą, o tai leistų galvoti apie savo stadiono statybas.
Reziumuojant, reikia taupiai gyventi. Jei turi tikslą, pavyzdžiui, įsigyti automobilį, tai tu taupai.
– Pasvajokime, kokio reikia biudžeto Lietuvos sąlygomis, jog „Žalgiris“ patektų į grupių etapą?
– Mano nuomonė nepasikeitė, reikia turėti ne 2,6 mln. eurų, o 3-3,5 mln. eurų biudžetą. Kadangi jų neturime, daug dirbame, planuojame su treneriu, jog ekipą suburtume tokią, kuri galėtų kovoti dėl patekimo į grupių etapą.
Su žaidėjais kalbame, jog ne pinigai aikštėje žaidžia, o noras ir širdis.
Bet jei išlošime tą „Jack Pot’ą“, visi bus laimingi, ir žaidėjai savo premijas žino, ir klubas galės įkvėpti bei eiti į kitą kokybinį lygį. Dėl to reikia padirbėti. Galiu pasidžiaugti, jog klubo pajamos stabiliai augančios, vadinasi, dirbame teisingai.
– Paminėjote stadiono svajonę, kokių reikia pajamų ir investicijų, jog „Žalgiris“ turėtų savo areną?
– Pravažiuodama pro Šeškinės kalvas vis džiaugiuosi matydama griaunamus stadiono griaučius. Tikiu, jog nacionalinis stadionas stovės čia ant Šeškinės kalvos. Tikiu, kad šitoje Vilniaus vietoje stadionas bus, nes jis statomas iš privačių lėšų ir manau, jog bus pastatytas greičiau nei per trejus metus.
Atskiros arenos „Žalgiriui“ nereikia, nes Vilnius turės puikų nacionalinį stadioną, skirtą futbolui.
Pamenu, kai statė Kauno „Žalgirio“ areną, visi klausė, kas į ją važiuos ir kas užpildys. Tad tikiu, jog svarbiausiose varžybose stadionas bus užpildytas. Nesakau, kad iškart, bet per kelis metus įmanoma tą padaryti.
Kartu norime turėti savo namus – treniruočių stadioną, kuriame galėtume bazuotis ir jaustis gerai, treniruotis pagal savo poreikius ir planus.
– Sutartys buvo siūlytos ir Hugo Videmontui, ir Karoliui Uzėlai. Kiek apmaudu, jog žaidėjai pasirinko kitas karjeros stoteles?
– Natūralu, jog Hugo ieškojo naujo klubo, su juo kalbėjome, jog jei jam nebūtų pavykę, būtume laukę iki sausio vidurio, toks buvo susitarimas.
Su K. Uzėla buvo pokalbių ciklas, Karolis pasirinko kitą klubą. Viskas šioje vietoje gerai, tokia futbolo kasdienybė. Džiaugiuosi, jei „Žalgirio“ žaidėjas užauga ir gali sudominti kitus.
– Djibrilio Diaw persikėlimas į Ukrainą, Lvovo klubą, kiek tai buvo neplanuota ir ar tai ženklios pajamos iš žaidėjo perėjimo į kitą klubą?
– Toks buvo susitarimas su žaidėjo agentu. Nėra paprasta tokio lygio žaidėją, žaidusį Prancūzijos aukščiausioje lygoje, čia atsivežti ir išlaikyti. Taip, tai papildomos pajamos klubui, svarstėme, ar mums tai tinka, ar tenkina. Tai atsipirko, mes manome, jog svarbiausia tai, kad sugebame atsivežti tokio lygio žaidėją čia, o jie išvyksta į tokio lygio čempionatus. Jie ne šiaip išeina, o yra parduodami.
Tai kartu ir klubo bei lygos įvertinimas.
– Kaip aukštai buvo keliama kartelė klubo generaliniam rėmėjui, kurio pavadinimas papuošė „Žalgirio“ marškinėlius? Ar šioje vietoje galime kalbėti apie konkrečius skaičius, ar tai 100-200 tūkstančių eurų sumą siekianti parama?
– Apie konkrečias sumas niekada nekalbame. Tai komercinė paslaptis. Reikia suprasti, jog mes futbolo bendruomenė, bet mes konkuruojame rėmėjų prasme, žaidėjų prasme. Šioje vietoje nematome, jog reikėtų atskleisti tas sumas.
Vilniaus komandos sezono tikslai tradiciškai nesikeis ir 2022 metais. Žaliai balti sieks vėl dominuoti Lietuvoje ir pagaliau prasimušti į vieno iš Europos taurių turnyrų grupių etapą.
Minimalus tikslas – apginti A lygos čempionų titulą ir įveikti Čempionų lygos pirmą atrankos etapą. Maksimalus – laimėti visus trofėjus Lietuvoje ir patekti į grupių etapą viename iš UEFA turnyrų.
Praėjusiais metais Vilniaus „Žalgirio“ komanda vėl dominavo Lietuvos stadionuose: apgynė A lygos čempionų titulą ir iškovojo LFF taurę.
Iki tobulo sezono žalgiriečiams pritrūko tik sėkmingesnio pasirodymo Europoje: čempionai buvo netoli UEFA Konferencijų lygos grupių varžybų etapo, bet lemiamus mačus po atkaklios kovos pralaimėjo slovėnų „Mura“ bei norvegų „Bodo Glimt“ komandoms.
Kontrolinės rungtynės:
01 22 d. „Žalgiris“ – „Riteriai“ 3:0
01 29 d. „Žalgiris“ – Suvalkų „Wigry“ 2:4
02 01 d. „Žalgiris“ – Rygos RFS 2:2