30-metis futbolininkas iš Rumunijos yra neabejotinai vienas geriausių žaidėjų rungtyniaujančių Lietuvoje. Jis gali pasigirti tuo, kad rungtyniavo tiek UEFA Čempionų lygos, tiek Europos lygos grupių turnyre, kur toli gražu nebuvo statistas. Liviu yra pridaręs nemažai rūpesčių tokiems klubams kaip Milano „Inter“, „Fenerbahce“ ar „Basel“.
Su Liviu pasikalbėjome apie pačius įvairiausius dalykus – pradedant gyvenimą karantino sąlygomis ir baigiant tuo, kaip susiformavo jo žaidimo stilius bei kodėl jo vaikystės didžiausias įkvėpimas buvo Gennaro Gattuso.
Visą išsamų pokalbį galite pasižiūrėti apačioje video formatu. Pokalbis vyko anglų kalba, tad interviu pateikiame ir teksto formatu.
– Sveikas Liviu, kaip šiuo metu atrodo tavo gyvenimas?, – fkzalgiris.lt pasiteiravo futbolininko.
– Tai sunkus metas tiek mums sportininkams, tiek ir paprastiems žmonėms. Bandau išlaikyti sportinę formą, kiekvieną dieną aktyviai treniruojuosi. Namuose turiu įvairiausių treniruotėms reikalingų atributų. Treniruojuosi tiek namuose, tiek ir lauke, kur įprastai bėgioju parke. Sezono pradžioje turėjau problemų su nugara, tad atlieku specialius pratimus tam, kad ją sutvirtinčiau. Bėgiojimas leidžia pagerinti ištvermę.
– Bandant šioje situacijoje įžvelgti tam tikrų pliusų, turbūt tau tai yra galimybė pilnai išsigydyti?
– Žiūrint iš vienos pusės tikriausiai galima taip sakyti. Kita vertus, ši situacija nėra gera. Noriu tikėtis, kad tai netruks ilgai. Norisi vėl pajausti žaidimą su kamuoliu, grįžti į aikštę. Tai yra mūsų darbas ir kasdienybė.
– Kai kurie žaidėjai vieni bėgioja su kamuoliu, kiti žaidėjai kamuolio sako nelietę jau keletą savaičių. Kada pats paskutinį kartą treniravaisi su kamuoliu?
– Man atrodo, kad kamuolio nesu lietęs jau dvi – tris savaites. Prasidėjus karantinui akcentavau nugaros stiprinimą ir pagrinde treniravausi namuose. Vėliau pradėjau bėgioti lauke. Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis mano kasdienybėje atsiras ir kamuolys.
– Karantinas tęsiasi jau pusantro mėnesio. Neabejotinai ir tavo gyvenime laisvo laiko atsirado gerokai daugiau nei įprastai. Ką naujo atradai per šį laiką?
– Pradėjau daugiau gaminti. Man patinka maisto gamybos procesas, stengiuosi išmėginti įvairius naujus receptus. Taip pat žiūriu daug serialų, treniruojuosi ir skaitau įvairias knygas apie treniravimą ir trenerius.
– Tokios knygos tau tiesiog yra įdomios ar čia paslėpta mintis apie tai, ką darysi pasibaigus karjerai?
– Šiuo metu dar negalvoju apie trenerio karjerą, nes nesu toks senas, kad turėčiau baigti profesionalo karjerą. Man tai tiesiog yra įdomu. Kas ten žino, galbūt tokią galimybę kada nors apsvarstysiu. Dabar tiesiog atsirado daugiau laisvo laiko ir man tai įdomu. Noriu pagilinti žinias.
– Kokius serialus pastaruoju metu žiūri?
– Tuos, kurie „Netflixe“ pastaruoju metu yra vieni populiariausių: „Money Heist“, „Peaky Blinders“, „Narcos“, „El Chapo“. Jeigu tokio tipo serialai jums patinka – rekomenduoju.
– Šiek tiek grįžkime į praeitį. Dar kovo 12 dieną Vilniuje vyko jūsų treniruotė prieš rungtynes. Kitą dieną buvo numatyta akistata su „Riteriais“. Tuomet jos buvo atšauktos. Kaip reagavai tuomet ir ar galėjai įsivaizduoti, kiek visa ši pauzė tiek užtruks?
– Puikiai prisimenu, kad surengėme įprastą treniruotę prieš rungtynes ir staiga sužinojome, kad jos nevyks. Tuomet buvau labai nustebęs, maniau, buvo galima tą mačą sužaisti. Žvelgiant iš dabartinio taško, suprantu, jog rungtynes netrukus atšaukė visoje Europoje ir futbolas dabar žaidžiamas tik Baltarusijoje. Suvokiu situaciją, tačiau labai tikiuosi, kad netrukus galėsime sugrįžti į treniruotes. Jų labai pasiilgau.
– Tikriausiai žinai, kad pasibaigus karantinui A lygą planuojama pratęsti po trijų savaičių. Ar manai, kad realiai čempionatas prasidės tarsi iš naujo? Kol kas tesužaistas vos vienas turas.
– Jeigu nevykdytume trenerių mums sudarytos treniruočių programos, tuomet sakyčiau, kad viskas tikrai prasidės nuo nulio. Kita vertus, kiek žinau, visi vaikinai nuoširdžiai treniruojasi, tad fizinė kondicija nebus prasta. Aišku, šimtu procentų nebūsime pasiruošę nes trūks komandinių treniruočių ir darbo su kamuoliu, bet trys savaitės, mano nuomone, užtektinas laiko tarpas pasirengti vėl žaisti futbolą.
– „Žalgiryje“ šis sezonas tau yra jau trečias. Matei kokią komandą surinko klubo vadovai, kaip ji atrodė pasirengimo cikle. Kokią nuojautą turėjai prieš šį sezoną?
– Prieš kiekvieno sezono startą jaučiu, kad galime laimėti A lygą. Šiais metais, mano nuomone, surinkta tikrai labai gera komanda su pajėgiais futbolininkais. Ne mažiau svarbu jų asmeninės savybės. Drąsiai sakau, turime tvirtą kolektyvą. Jaučiu, kad privalome dėl pergalės kovoti kiekvienose rungtynėse. Sezono pabaigoje labai trokštu būti čempionas. Žinau, kad nebus lengva. Tai, jog sezoną pradėjome sėkmingai dar nieko nereiškia. Sezono metu privalome išlikti vieningi ir tada, kai nesiseks, ir tada, kai prarasime taškus. Kartą jau patyriau, ką reiškia iššvaistyti didelį pranašumą prieš „Sūduvą“, kai prarandi koncentraciją.
– „Sūduva“ pastaraisiais metais yra pagrindinis „Žalgirio“ konkurentas kovoje dėl trofėjų. Kaip manai, galbūt ši pauzė marijampoliečiams išeis į naudą? Sezoną, skirtingai nei „Žalgiris“, jie pradėjo sunkiai ir jau spėjo atsisveikinti su treneriu.
– Mano filosofija yra tokia, kad neturime žiūrėti į „Sūduvą“. Neturime žiūrėti, kas juos treniruoja, kas juos papildė ar išėjo. Visų pirma – turime žiūrėti savęs, patys būti geros formos ir išlaikyti koncentraciją. Privalome žaisti savo futbolą.
– Karantino laikotarpiu esi Lietuvoje, bet net neabejoju, kad akylai seki situaciją gimtinėje. Kaip viskas šiuo metu atrodo Rumunijoje?
– Ten situacija yra gerokai sunkesnė. Nuo Covid-19 mirusių ir susirgusių žmonių statistika yra prastesnė, o karantino sąlygos gerokai griežtesnės. Į lauką gali išeiti tik turėdamas popierinį leidimą. Gali vykti į darbą, išvedžioti šunį arba nueiti į parduotuvę, tačiau tai privalo būti artimiausia parduotuvė. Negali eiti bet kur. Net ir šunį privalai vedžioti visai prie savo gyvenamos vietos.
Kalbant apie futbolą, čempionatą planuojama pratęsti liepos mėnesį, tačiau yra stebima situacija ir konkrečiai pasakyti ar taip ir nutiks – neįmanoma.
– Pereikime prie kitos pokalbio dalies – fanų klausimų. Jų gavome išties nemažai. Kuris įvartis „Žalgirio“ gretose tau labiausiai įsiminė?
– Manau, kad įvartis į „Vaduz“ vartus. Tada namuose laimėjome 1:0. Įveikus šį varžovą mes patekome į trečią UEFA Europos lygos etapą. A lygoje įvarčiai nėra tokie įsimintini, tad išskirčiau būtent pelnytus Europos turnyruose.
– Kurias rungtynes per visą savo karjerą išskirtum ir kodėl?
– Labiausiai įsiminė mačas su „Manchester United“ Čempionų lygoje „Old Trafforde“. Tai yra legendinis klubas su giliomis tradicijomis ir vienas įspūdingiausių stadionų. Jeigu kalbėtume apie rungtynes, kurios įsiminė dėl mano paties sėkmingo žaidimo, sakyčiau tai buvo pasirodymai prieš Milano „Inter“ ar „Fenerbahce“.
– Lietuvoje daugelis žaidėjų vis sako, kad jų svajonė būtų žaisti vieno iš Europos turnyrų grupių turnyre. Pats jau esi tai patyręs. Kuo tai ypatinga?
– Tai paaiškinti labai paprasta, nes tu žaidi prieš geriausias komandas, prieš geriausius žaidėjus ir trenerius geriausiuose stadionuose. Rungtyniaudamas Čempionų lygoje tu jauti, kad esi ten, kur svajojai būti kaip futbolininkas. Žinai ir matai, kad visas įdėtas darbas ir išlietas prakaitas atsiperka.
– Esi rungtyniavęs prieš daugybę ryškiausių planetos futbolo žvaigždžių. Kurie varžovai tau labiausiai įsiminė?
– Rungtyniaujant prieš Milano „Inter“ šios ekipos kapitonas tuomet buvo Javieras Zanetti. Jo žaidimas man išties paliko įspūdį, tačiau išskirti vos vieno žaidėjo negalėčiau. Fantastiško lygio varžovų buvo daugybė.
– Rumunijoje, jei neklystu, per vienerias rungtynes sugebėjai dukart įmušti įvarti „žirklėmis“. Ar tai tiesa?
– Buvo ne visai taip. Įmušiau po vieną tokį įvartį per savaitės laikotarpį. Tai buvo vienos geriausių ir įsimintiniausių rungtynių per mano karjerą. Manau, tai buvo du gražiausi mano karjeros įvarčiai ir dar pelnyti vos per vieną savaitę.
– Provokuojantis klausimas – ar pasirinktum sužaisti vienerias rungtynes Rumunijos rinktinėje, ar dešimt rungtynių su „Žalgiriu“ Europos lygos grupių turnyre?
– Tokiu atveju pasirinkčiau žaidimą su „Žalgiriu“ Europos lygoje. Turbūt mano atsakymas būtų kitoks jei galėčiau pasirinkti tokį patį skaičių rungtynių savo šalies rinktinėje. Tikrai norėčiau ginti savo šalies garbę.
– Rumunijos futbole nuolat nutinka daugybė keistų, kartais ir juokingų dalykų. Vienas iš žmonių nuolat patenkančių į spaudos puslapius yra FCSB klubo savininkas Gigi Becali. Ar yra tekę su juo pabendrauti?
– Su Becali gyvai nesu susitikęs, tačiau teko kalbėti telefonu. Buvo laikotarpis, kai jis norėjo mane pasikviesti į savo komandą, tačiau tuomet aš pasirinkau variantą Turkijoje. Becali yra vienas iš tų ypatingų žmonių Rumunijos futbole, jis tikra legenda. Apie jį nuolat girdimos išskirtinės istorijos, tačiau jam niekas nerūpi. Jis visada tiesiai šviesiai sako tai, ką galvoja.
– Kas tau labiausiai patinka Vilniaus „Žalgirio“ klube?
– Čia man patinka išties daug dalykų. Visų pirma tai didžiausia fanų bendruomenė Lietuvoje. Mėgaujuosi akimirkomis, kai stadionas būna pilnas, tačiau fanai mus palaiko visur ir visada. Man patinka tai, kaip dirba klubas. Jie visada stengiasi palaikyti gerą atmosferą. Kai būna sunku ar mums nesiseka vadovai tavęs nemuša, jei taip galiu išsireikšti. Priešingai, daro viską, kad mes pakiltume aukštyn. Čia jaučiuosi tarsi šeimoje, kur visų žmonių tikslas, kad žaidėjau jaustųsi gerai. Malonu matyti aplink žmones, kurie yra visada pasirengę padėti.
– Ar kažkiek pramokai kalbėti lietuviškai?
– Lietuvių kalba man yra sudėtinga. Galiu palyginti su savo patirtimi Turkijoje ar Izraelyje. Ten mokytis kalbos man sekėsi ženkliai geriau. Lietuvių kalba yra sudėtinga. Galiu pasakyti: „laba diena“, „labas vakaras“, „kaip tu“, „gerai“, „nugara“. Bet tik tiek. Žinoma, moku ir blogus žodžius. Jeigu aikštėje varžovas kažką rėkauja piktai – beveik viską suprantu, bet atsakyti nemėgstu. Noriu, kad už mane kalbėtu darbai ir įvarčiai.
– Kuris žaidėjas tave jaunystėje labiausiai įkvėpė? Ar apskritai toks buvo?
– Kai buvau vaikas man labiausiai patiko Gennaro Gattuso. Jis kietas vyrukas, man patiko, kad aikštėje atiduodavo visą save. Būdavo tarsi piktas šuo, kuris yra pasiruošęs nugalabyti bet ką, kas stos jam skersai kelio. Man labai patiko ir dabartinis Rumunijos rinktinės treneris Mirelis Radoi. Jis irgi buvo panašaus tipo žaidėjas, kovotojas. Dabar man patinka Messi. Jis yra geriausias planetos žaidėjas. Nei Maradonos, nei Pele žaidžiančių aš normaliai nemačiau. Dabar geriausias yra Messi. Ronaldo yra puikus, bet jei reikėtų rinktis – aš už Messi.
– Kaip susiformavo tavo žaidimo stilius? Nesi žmogus demonstruojantis triukus su kamuoliu, bet puikiai išnaudoji net ir menkiausią progą.
– Nesu nei Hagi, nei Messi, kad galėčiau su kamuoliu klaidinti po tris varžovus. Man patinka žaisti vienu – dviem lietimais. Tai irgi driblingas, tik kitoks. Jeigu galutinėje fazėje man su kamuoliu pavyksta atsidurti laisvoje erdvėje – tai juk ir yra svarbiausia. Pagrindinis tikslas yra atsidurti prieš vartus ir išnaudoti progą. Labai mėgstu akimirką, kai kamuolys įskrieja į vartus. Esu amžinai išalkęs įvarčių. Noriu įmušti visose rungtynėse, kuriose žaidžiu. Man neužtenka vieno ar dviejų įvarčių, noriu visada įmušti kuo daugiau. Toks jau esu.
– Tai, kad esi labiau „finišeris“ nei žmogus rodantis triukus su kamuoliu, susiformavo natūraliai ar kažką labiau akcentuodavai treniruotėse?
– Visada kiek save prisimenu norėjau mušti įvarčius. Niekada neturėjau tikslo sužaisti kuo gražiau ir kurti spektaklį aikštėje. Norėjau turėti progas ir jas išnaudoti.
– Turbūt pritarsi, kad tokio tipo žaidėjui kaip tu yra svarbu turėti gerus partnerius, kurie puikiai mato aikštę?
– Taip, tai svarbus aspektas. Man reikia žmonių skirstančių kamuolį į erdves. Tai viena priežasčių, kodėl antrajame sezone „Žalgiryje“ įmušiau tiek įvarčių. Tomašas Šimkovičius mane labai gerai jautė.
– Ar esi iš tų žaidėjų, kurie futbolą žiūri ir laisvu metu?
– Futbolą žiūriu nuolat. Man patinka pasižiūrėti ir savo rungtynes, kad žinočiau, ką atlikau gerai, ką dariau blogai, kur turiu patobulėti. Įprastai pasižiūriu visas savo žaistas rungtynes. Po mačų man būna sunku užmigti, tad sugrįžęs namo įsijungiu įrašą ir jį analizuoju.
Šiaip mėgstu pasižiūrėti Ispanijos čempionatą, Čempionų lygą, Europos taurių turnyrus. Labiausiai seku Ispanijos lygą. Taip yra turbūt todėl, kad būtent čia žaidžia Messi. Pasižiūriu svarbiausias, įdomiausias rungtynes.
– Lietuvoje šiuo metu nuolat rodomos istorinės senos rungtynės. Galbūt ir pats pasižiūrėjai kokius nors senus įrašus?
– Rumunijoje irgi tas pats – rodomi senų rungtynių įrašai. Teko pasižiūrėti netgi tuos mačus, kuriuose pats dalyvavau. Įdomu prisiminti.