Šią žiemą „Žalgirį“ paliko vienuolika žaidėjų, bet tik du iš jų turėjo galiojančias sutartis su Vilniaus klubu.
Saugas J. Kendyšas prieš pat sezono startą parduotas galingiausiam Baltarusijos klubui, o gynėjas Georgas Freidgeimas – išnuomotas Pavlodaro „Irtyš“ (Kazachstanas) ekipai.
Bet per penkerius metus, kuriuos atgaivintas „Žalgiris“ dalyvauja futbolo rinkoje, panašiais būdais iš Lietuvos sostinės iškeliavusių futbolininkų susidaro visas pulkas.
Anot „Žalgirio“ vykdančiosios direktorės Vilmos Venslovaitienės, pirmas, savo talentą pavertęs finansine nauda klubui, buvo Pavelas Komolovas. Techniškas saugas iš Rusijos su pertraukomis vilniečiams atstovavo 2011-2015 metais, net kelis kartus buvo nuomojamas užsienio klubams – ir ne už dyką.
„Per penkerius metus iš perėjimų mokesčio ir nuomos gavome daugiau nei milijoną eurų pelno. Nebuvo lengva, ypač pradėti. Perėjimus nulemia šalies lygos, rinktinės, paties klubo reitingai. Bet palengva pavyko pajudėti“, – pasakojo V. Venslovaitienė.
Pernai aukso grynuoliu klubo piniginei tapo brazilas Adi Rocha – nors puolėjas iš Brazilijos LFF stadione praleido vos pusmetį, jį pavyko parduoti į Kiniją. Neoficialiais duomenimis, „Žalgiris“ uždirbo apie 130 tūkst. eurų.
Vis dėlto klubo vadovė teigia, kad derybose dėl žaidėjų perėjimo vilniečiai paprastai nebūna itin kategoriški.
„Tai – skaudi tema. Suprantame Lietuvos finansines realijas, dėl kurių gerus žaidėjus išlaikyti galime tik tam tikromis aplinkybėmis. Mūsų filosofija – netrukdyti žaidėjams, sudaryti jiems sąlygas pakilti karjeros laiptais, kaip buvo P. Komolovo atveju. Sulaikyti žmogaus, jei jam siūlomas gyvenimo kontraktas, negalime, nes kokia mes tuomet būtume šeima?“ – aiškino V. Venslovaitienė.
A. Rocha praėjusių metų „Žalgirio“ biudžetą kilstelėjo nuo planuotų 1,74 mln. eurų iki kiek daugiau nei 2 milijonų – likusį prieaugį sudarė didesnės nei tikėtasi UEFA išmokos.
Šiais metais klubas finansiniame lygmenyje ūgtelėjo dar 4 proc. – antradienį pristatytas 2016 metų „Žalgirio“ biudžetas sudaro 2,1 mln. eurų. Du trečdalius šios sumos ketinama skirti komandos ir klubo personalo atlyginimams.
Didžiausią dalį pajamų sudaro dar nepatvirtinta Vilniaus savivaldybės parama – 730 tūkst. eurų. 615 tūkst. vilniečiai laukia iš UEFA, 95 tūkst. tikisi surinkti iš bilietų, dar 664 tūkst. turėtų sudaryti rėmėjų lėšos ir pajamos iš kitos veiklos.
Pastarąją eilutę padidino naujas generalinis rėmėjas – juo tapo lažybų bendrovė „Top sport“. Jos vadovo Gintaro Staniulio teigimu, „Žalgirį“ jau anksčiau rėmusi įmonė paramos sumą padidino penkis kartus, bet konkretūs skaičiai liko neįvardinti.
Dar labiau „Žalgiris“ praturtėtų, jei įgyvendintų vieną pagrindinių sezono tikslų – įveiktų antro UEFA Čempionų lygos atrankos etapo barjerą.
Bet apie patekimą į pagrindinį turnyrą – ar Čempionų lygos, ar antros pagal pajėgumą Europos lygos – žalgiriečiai kol kas tik svajoja.
„Grupių etapas – svajonė, kurios siekiame seniai. Bet tai – svajonė“, – pabrėžė V. Venslovaitienė.
O kokio „Žalgiriui“, jo paties manymu, reikėtų finansinio pajėgumo, kad svajonę būtų galima perkelti į realybės lygį?
„Manau, reikėtų 2,5–2,7 mln. eurų. Taigi, trūksta ne tiek ir daug“, – svarstė V. Venslovaitienė.