Būtent antrosiose aštuntfinalio rungtynėse ant vejos išbėgę devyniolikmetis Tahitas Chongas ir septyniolikmetis Masonas Greenwoodas vaizdo nesugadino. Priešingai – trumpai aikštėje rungtyniavę futbolininkai padėjo ekipai persverti serijos rezultatą ir žengti į kitą etapą.
Tačiau jaunųjų futbolininkų išėjimas tose rungtynėse truko tik keletą minučių. Kur kas ilgesnis buvo O. G. Solskjaero kelias iki Čempionų lygos ketvirtfinalio ir pirmojo „Premier“ lygos ketverto, kurio prieigose norvego dėka dabar yra atsidūręs Mančesterio klubas.
Kaip teigė buvęs „Liverpool“ gynėjas ir šiuo metu futbolo analitiku dirbantis Jamie Carragheris, O. G. Solskjaeras buvo tokio būdo treneris, kurio ekipai reikėjo po sero Alexo Fergusono išėjimo – tęsiantis pirmtako darbus ir nuolaidžiaujantis klubo struktūrai.
Deja, tuo metu atvykusiam Davidui Moyesui nepavyko nuveikti to paties. Tad pasižvalgykime, kokie pasikeitimai klube ir žaidime lėmė, jog tik kuklias „Molde“ bei „Cardiff City“ ekipas treniravęs Ole Gunnaras Solskjaeras prikėlė komandą naujam sezonui.
Santykis su žaidėjais
„Kuomet Solskjaeras sugrįžo į „Molde“, jis buvo lyg dievas. Atlikdavome viską, ką treneris liepdavo“, – apie buvusį strategą kalbėjo „Molde“ vartus neseniai gynęs Espenas Pettersenas.
„Cardiff City“ gretose žaidęs Danny Gabbidonas apie bosą Ole Gunnarą Solskjaerą teigė: „Tai visiška priešingybė Jose Mourinho. Jis su žaidėjais elgiasi pagarbiai ir žino, kaip sukurti atmosferą komandos viduje. Nesu tikras, ar taip pat elgėsi portugalas.“
Su šiais futbolininko žodžiais sunku nesutikti. Portugalo vadovavimo metu viešos kritikos neišvengė daugelis žaidėjų – Polis Pogba, Anthony Martialis, Chrisas Smallingas ar Luke‘as Shaw.
Pastarojo atveju kartūs žodžiai pasiteisino, kuomet Shaw atrado sportinę formą šio sezono pradžioje, tačiau įtampa tarp trenerio ir žaidėjų buvo jaučiama nuolat.
Vis tik atvykus norvegui, atmosfera, tvyranti „Old Trafford“ stadione pasikeitė. Futbolininkų žaidime jaučiasi užtikrintumas ir noras nugalėti, o fanų kuriamoje aplinkoje – kylantis apetitas, kokio nebuvo nuo Sero Alexo laikų.
Kaip ir minėjo Gabbidonas, Solskjaero atvykimas atšildė santykius komandoje. Vienas iš pavyzdžių – Anthony Martialis.
Prancūzui teko, ko gero, daugiausiai kritikos strėlių iš Mourinho stovyklos, tačiau šių metų sausio pabaigoje puolėjas jau pratęsė kontraktą su klubu ir tapo vienu pagrindinių Solskjaero ginklų puolime iki patirtos traumos vasario viduryje.
Norvegų kilmės treneriui antrąją Kalėdų dieną teko netgi dangstyti į treniruotę pavėlavusį Martialį, kuris buvo nubaustas ir paliktas ant suolo „Boxing Day“ rungtynėse su „Huddersfield“ klubu.
„Anthony švenčių metu, turbūt, suvalgė ką nors netinkamo“,– žurnalistams apie Martialio padėtį pamelavo Solskjaeras, nenorėdamas sugadinti komandos mikroklimato ir atskleisti tiesos. Iš J. Mourinho lūpų išgirsti ką nors panašaus būtų labai netikėta.
Praleidęs rungtynes su „Huddersfield“, Martialis jau po keturių dienų išbėgo ant vejos akistatoje su „Bournemouth“ ir atliko rezultatyvų perdavimą.
Trenerių štabas ir metodika
Žinoma, dalis nuopelnų dėl transformuoto „Manchester United“ sezono turėtų tekti ir už Solskjaero nugaros dirbančiam trenerių štabui. Po norvego atvykimo į komandą, pasikeitė ne tik ekipos stratego užnugaris, bet ir treniruočių pobūdis.
Solskjaeras, kaip ir jo mokytojas Seras Alexas Fergusonas, nepabijo atiduoti treniruotės vadžių į komandos asistentų rankas ir laiką praleisti savo kabinete.
Kartą „Man United“ trenerio asistentu dirbęs dabartinis Kolumbijos rinktinės treneris Carlosas Queirozas teigė: „Vieną dieną Seras Alexas man liepė pačiam pravesti treniruotę. Jaučiausi lyg gavęs Ferrario raktelius.“
Galbūt taip pat šį sezoną jaučiasi ir Solskjaero asistentai Kieranas McKenna, Michaelas Carrickas ar Mike‘as Phelanas, kuomet norvegas kartais komandą patiki jų rankoms.
Vis tik pasitikėti yra kuo. M. Phelanas kadaise asistavo Fergusonui toje pačioje treniruočių bazėje, o Carrickas taip pat puikiai pamena Fergusono laikus, kadangi neseniai pats klausė šio trenerio nurodymų.
Būtent Phelano pakvietimas į komandą buvo vienas kertinių sprendimų, priimtų Solskjaero šį sezoną. Anglų kilmės asistentas šešerius metus darbavosi klube, kuomet šis iškovojo tris „Premier“ lygos titulus ir pasiekė du Čempionų lygos finalus.
Kadangi pagrindinis ekipos treneris praeityje buvo puolėjas, Phelanui, kaip buvusiam gynėjui, tenka paruošti klubo juodadarbius futbolininkus rungtynėms.
Darbo vaisius išvydome Čempionų lygos aštuntfinalyje su Paryžiaus „Saint-Germain“, kuomet Kylianą Mbappe antrose rungtynėse stabdė Viktoro Lindelofo ir Chriso Smallingo duetas.
Saugų pasirodymas, už kurį atsako buvę saugai Carrickas ir McKenna, toje akistatoje taip pat nenublanko. Andreaso Pereiros, Scotto McTominay ir Fredo trejetas antrame mače buvo galva aukštesnis už kur kas pajėgesnius Marquinhosą ar Marco Veratti.
Tačiau šie du asistentai klube dirbo dar Mourinho treniravimo metu, taip pat kaip ir vartininkų treneris Emilio Alvarezas – Solskjaeras nusprendė klube išlaikyti Davidą De Gea dar Madrido „Atletico“ gretose treniravusį ispaną. Turime visą dėlionę, kuri apvertė „Man United“ sezoną.
Pasikeitęs vaizdas aikštėje
„Didžiausias jo atliktas darbas aikštėje – greitesnis kamuolio judėjimas centre ir sugrįžęs komandos greitis“, – apie Solskjaero įtaką ekipai kalbėjo futbolo analitiku dirbantis buvęs „Man United“ futbolininkas Gary Neville‘as.
Jose Mourinho vadovavimo metu jau buvome pripratę prie ekipos didelio dėmesio gynybai ir susispaudimo prie savų vartų, tačiau Solskjaeras, kaip buvęs puolėjas, fokusuojasi į ataką ir bandymus pralaužti varžovus.
Krašto gynėjai rungtyniauja arčiau varžovų vartų, centro gynėjai bando atakas pradėti patys – Mančesterio ekipa pastaruoju metu žaidžia lyg dėl titulo kovojančios lygos ekipos.
Toks gynėjų pasikeitęs žaidimas puolėjų funkcijų neapriboja, kadangi tvirtas Nemanja Matičiaus ir Anderio Herreros užnugaris yra ir būtent jis leidžia Poliui Pogba pagaliau žaisti norimoje pozicijoje, kuo arčiau priešininkų vartų.
Dar prieš atvykdamas į Mančesterį, O. Solskjaeras teigė, jog komandą norėtų lipdyti aplink Polį Pogbą, ir išpildė savo planus nuo pat pirmųjų savaičių.
Daugiau laisvės puolime gaunantis Pogba nuo norvego atėjimo į komandą „Premier“ lygoje įmušė aštuonis įvarčius ir atliko šešis rezultatyvius perdavimus.
Deja, toks saugų trejeto žaidimas palieka tik dar didesnę miglą virš bene 55 mln. eurų kainavusio Fredo galvos. Brazilas po Solskjaero atvykimo vietiniame čempionate startavo tik trejose rungtynėse, tačiau, gavęs šansą Čempionų lygoje su PSG, užtikrintai pavadavo traumuotus ir suspenduotus komandos draugus.
Neašku ir dėl Juano Matos ateities klube. Ispanas taip pat laiko pasireikšti negauna daug, tad abejojama, ar klubas siūlys saugui naują kontraktą, kadangi dabartinis baigia galioti po trijų mėnesių.
Tačiau dėl Juano Matos galvos skausmas mažesnis – klube atsigavus pagrindiniams ginklams Romelu Lukaku ir Marcusui Rashfordui įvarčiai krenta.
Čempionų lygos grupių etape tylėjęs Romelu Lukaku sportinę formą atrado tinkamiausiu momentu, kuomet aštuntfinalyje du kartus nuginklavo Gianluigi Buffoną, o „Premier“ lygoje įmušė keturis kartus per dvejas rungtynes.
Sėkminga belgui buvo ir pati Solskjaero darbo pradžia klube. Pirmose trejose norvego rungtynėse Lukaku pasižymėjo po kartą, įmušdamas „Reading“, „Newcastle“ ir „Bournemouth“ klubams.
Tą patį galima pasakyti ir apie M. Rashfordą. Anglas įmušė keturis kartus per pirmąsias penkerias Solskjaero rungtynes ir taip pat sužibėjo lemiamoje akistatoje su PSG, atlikdamas rezultatyvų perdavimą ir įmušdamas baudinį, lėmusį „Man United“ pergalę.
M. Rashfordo baudinys, ko gero, turėjo lemti ir naują sutartį O. G. Solskjaerui. Kitoks ekipos vadovų sprendimas būtų sunkiai suprantamas šiuo metu.
