Maratonininkų gretose netrūko ne tik svečių iš užsienio šalių, bet ir Lietuvos pramogų pasaulio bei politikos žvaigždžių.
Patyrę sportininkai ir entuziastai savo jėgas išmėgino net septyniose skirtingose trasose.
Startas maratonui buvo duotas 9 val. 30 min. T. Vrublevskio gatvėje, šalia Katedros aikštės. Pirmi varžėsi ištvermingiausi lengvosios atletikos mėgėjai bei profesionalai, dalyvavę 42 km maratono, pusės maratono (21 km) ir ketvirčio maratono (10,5 km) bėgime.
42 km maratono nugalėtoju tarp vyrų tapo 2010 metų čempionas Tomas Venckūnas (2:26:55 val.). Antras finišavo lenkas Krzystofas Jeroslawas Bartkewicius, trečias - praėjusių metų pirmos vietos laimėtojas Dmitrijus Grigorjevas.
Moterų varžybose greičiausia buvo Ukrainos bėgikė Anastasija Bulavinceva (3:06:06), antra - Modesta Kaminskienė, trečia - Ligita Visockytė.
Pusės maratono (21 km) bėgimą laimėjo Remigijus Kančys (1:10:02) ir Diana Lobačevskė (1:15:23), 10,5 km - Valdas Dopolskas (35:02) ir Vaida Žūsinaitė (38:25), 4,2 km - Paulius Bieliūnas (12:57) ir Lina Batulevičiūtė (15:54)
10,5 km distancijoje savo jėgas patikrino ir DELFI kolektyvo komanda, kuriai atstovavo ir portalo direktorius Aleksandras Česnavičius. Visi keturi DELFI nariai sėkmingai įveikė trasą ir gavo finišavusiųjų medalius.
Progą pasireikšti turėjo ir estafetės dalyviai, kurie meistriškumą ir komandų dvasią stengėsi įrodyti kartu su draugais ar kolegomis 4x10,5 km maratono rungtyje.
Daug šurmulio ir žiūrovų palaikymo maratone sulaukė šeimoms ir draugams skirtos komandų rungtys. Jaunuosius bėgikus į trasą kvietė UNICEF vardo 1 km distancijos bėgimas, o tėvai su mažiausiomis atžalomis rungtyniavo 1 km stumiant vaikų vežimėlius.
Ištvermingesniems bėgikams buvo skirta 4,2 km distancija. Šioje trasoje vyko ir specialus „Mokyklų bėgimas“. Jame - daugiau nei tūkstantis moksleivių, kurių komandos varžėsi tiek fiziniu pasirengimu, tiek ir šauniausiais pasirodymais.
Vilniaus maratone iš viso sulaukė apie 4 tūkst. dalyvių – iš jų 1 tūkst. moterų. Daugiausiai, kone pusę visų maratono dalyvių buvo vilniečiai. Tarp svečių iš užsienio didžiausias skaičius atvyko iš Italijos (48 dalyviai) ir gretimų šalių – Suomijos (17), Lenkijos (15), Rusijos (13) bei Latvijos (12). Sostinės gatvėse bėgo ir svečiai iš tolimosios Brazilijos, Naujosios Zelandijos bei Tailando.
Tarptautinis Vilniaus maratonas vilniečius ir miesto svečius pasitiko nuo ankstaus ryto – Gedimino prospekte šurmuliavo sporto mugė ir gyvos muzikos koncertai.
Visi Vilniaus maratono septynių rungčių dalyviai kirtę finišo liniją apdovanoti proginiais atminimo medaliais. Prizininkams dar įteikti diplomai, specialios taurės ir rėmėjų dovanos, o maratono distancijos (42 km) nugalėtojams – ir piniginiai prizai.
Vilniaus maratono programa:
09. 20 val. – Vilniaus maratono atidarymas;
09.30 val. – Maratono, pusės maratono, ketvirčio maratono ir Lietuvos pašto estafetės startas;
14.30 val. – UNICEF bėgimo startas;
15.00 val. – Šeimyninio vežimėlių maratono startas;
15.30 val. – „Rimi šeimos“ bėgimo startas.
Vilniaus maratono istorija
Tarptautinio Vilniaus maratono istorija prasidėjo 2001 metais, kuomet Lietuvos lengvosios atletikos federacija surengė masinį bėgimą „MAXIMA taurė”, tapusį šios gražios miesto ir bėgimo šventės pirmtaku.
2004 m. „MAXIMA taurė” išaugo į naują bėgimo šventę – Tarptautinį Vilniaus maratoną. Renginys buvo labai palankiai sutiktas sostinės savivaldybės, siekiant paremti bei paskatinti sveiką gyvenimo būdą, suorganizuoti tarptautinę bėgimo šventę ir įrašyti Vilnių į garbingą maratoną organizuojančių pasaulio miestų sąrašą.
2004 m. rugsėjo 11 d. 42 kilometrai 195 metrai Vilniaus gatvėmis atvertė dar vieną puslapį miesto istorijoje. Pirmojo tarptautinio Vilniaus maratono trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš 10 pasaulio šalių.
Nuo 2006 metų renginio organizatoriai į renginio programą įtraukė pusės maratono bėgimo rungtį.
2007-aisiais į ketvirtą kartą surengtą šventę atvyko du profesionalūs bėgikai iš Kenijos. Vienas jų, Richard Rotich, nugalėjo, maratono distanciją įveikęs per 2 val. 21 min. 15 sek. ir taip pagerinęs Vilniaus Tarptautinio maratono rekordą.
2008-aisiais Diana Maciušonytė Lobačevskė pagerino trasos moterų rekordą, nubėgusi maratoną per 2 val. 45 min. 31 sek.