Pirmadienį jie ir daugybė garbių svečių susirinko paminėti LTOK atkūrimo 35-metį.
„1988 m buvo be galo reikšmingas susitikimas, tai buvo pirmasis tautos žingsnis, siekiant savo laisvės, parodant, kad ji atsiskiria. Drąsūs, ryžtingi žmonės paskelbė, kad nutraukia sportinių organizacijų bendradarbiavimą su Rusija ir atkuria LTOK. Tai yra reikšmingiausias to laikotarpio dokumentas, kokį galėjo tauta išgirsti ir ne tik tauta, bet ir visas pasaulis“, – mano V. Adamkus.
1988 metų gruodžio 11 dieną 477 patriotiškai nusiteikę Lietuvos sporto, meno, mokslo bendruomenių atstovai trispalvės fone paskelbė atkuriantys Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. LTOK tapo pirmąja mūsų šalies organizacija, atsiskyrusia nuo Sovietų Sąjungos.
Nepaisant šventinės ir pakilios nuotaikos, neišvengta vienos aktualiausių šių dienų temos – Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo artėjančiose Paryžiaus žaidynėse.
Primename, Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) penktadienį pranešė, kad artėjančiose 2024-ųjų Paryžiaus žaidynėse galės dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos atletai.
Jiems durys atveriamos kaip neutraliems atletams, tačiau palikta tam tikrų sąlygų. Žaidynėse negalės dalyvauti tie neutralūs atletai, kurie palaiko Ukrainoje vykdomą Rusijos agresiją ir karą, taip pat tie, kurie priklauso Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėms, nacionalinio saugumo struktūroms.
Žaidynėse nebus šių šalių vėliavų, spalvų ir himnų, taip pat valdžios atstovų. Rusijos ir Baltarusijos atletai galės dalyvauti tik individualiose rungtyse.
Pridedama, kad į Paryžiaus žaidynes jau atsirinko 8 rusai ir 3 baltarusiai. Ukrainiečių delegaciją sudarys mažiausiai 60 sportininkų, jau įvykdžiusių olimpinius normatyvus.
„Aš tik galiu pareikšti, ką jaučiu – manau, kad tai neteisingas sprendimas, nepriimtinas bendroje kovoje, kada vyksta tokie dalykai su Ukraina, – sprendimą griežtai įvertino V. Adamkus. – Olimpinis judėjimas yra taikos ir ramybės pavyzdys, o dabar valstybės agresorėms leidžiama dalyvauti didžiame, olimpiniame susitikime. Tau yra nesusipratimas, aš nerandu tam pateisinimo.
Negali sporto atskirti nuo tautos ir valstybės. Jeigu valstybė yra užėmusi tam tikrą poziciją, sportininkai negali dalyvauti tokioje agresinėje pozicijoje, kokią užima valstybė. Tai yra moralinis etikos klausimas, kurio negalima ignoruoti. Kol konfliktas nėra išspręstas ir vyksta kovos, kaip gali pateisinti tokius dalykus? Olimpinių orumą, kuris imant istoriškai, žaidynių metu buvo nutraukiami kariniai veiksmai, o moderniame pasaulyje žudynių metu leidžiame dalyvauti valstybei, kuri yra agresorė.“
Sprendimui nepritarė ir A. Poviliūnas, tačiau jis išreiškė viltį, kad daug šių šalių sportininkų jau neatsirinks į žaidynes.
„Prisimenu Pekino olimpines žaidynes, kartu sėdėjau su Gruzijos olimpinio komiteto delegacija, tuo metu, kai Rusija užpuolė Gruziją. Aš jiems pasakiau, kad jums čia nėra ko sėdėti, jums reikia grįžti namo ir baigti pasirodymą olimpinėse žaidynėse. Jie iš karto susiskambino su Gruzijos valdžia, bet tuometinis prezidentas pasakė pasilikti, nes atvažiuos mano žmona. Toks realus gyvenimas.
Labai nemėgstu skambių, didelių pareiškimų, po kurių visi neria į krūmus – jeigu pasakei, tai padaryk. Jeigu jau pasakai žodį, jo reikia laikytis. Tai geriau patylėti, priimti sprendimą ir tada daryti.
Jeigu tik aštuoni rusai iškovojo teisę dalyvauti kaip neutralūs – tai kas čia yra? Nežinau, ar dar vyks atrankos. Ukrainiečių atsirinko 60 ir jie nekalba apie nedalyvavimą. Dalyvavimas bus. Ir tada bus sprendimas pačių sportininkų ar dalyvausi vienoje rungtyje su rusais ar ne. Aš nemėgstu daug triukšmo, reikia sprendimų“, – sakė jis.