Lietuvos salės futbolo rinktinė rengiasi lemiamoms pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Baltarusija. Dvikovos kovo pradžioje numatytos neutralioje aikštėje Armėnijoje, Jerevane. Tokį sprendimą LFF prašymu priėmė UEFA.
LFF kreipėsi į Vyriausybę prašydama imtis teisinių veiksmų ir nustatyti draudimą palaikyti sportinius ryšius su Baltarusija.
Anot futbolo atstovų, toks oficialus teisinis dokumentas reikalingas tęsiant diskusijas su FIFA bei UEFA bei Lietuvos rinktinėms nepažeidžiant tarptautinių organizacijų dokumentų nežaisti oficialių rungtynių.
„Manome, kad parengus ir patvirtinus tai draudžiančius teisės aktus, nacionalinės sporto federacijos turėtų rimtus teisinius argumentus bendraujant su tarptautinėmis organizacijomis“, – antradienį dėstė LFF generalinis sekretorius E. Stankevičius.
Savo ruožtu Lietuvos teniso sąjunga (LTS) prašė tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), tiek Seimo kuo skubiau priimti reikiamus teisės aktus, draudžiančius Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą.
Kitaip nei daugumoje kitų olimpinių sporto šakų, tarptautinės teniso organizacijos pernai prasidėjus karui Ukrainoje neužtrenkė durų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, kurie startuoja kaip neutralūs atletai. Abiejų agresorių šalių tenisininkų atkako ir į Lietuvos sostinėje vykusius turnyrus.
Anot LTS atstovų, draudimas rusams ir baltarusiams atvykti į Lietuvą yra vienintelis būdas užkirsti kelią šių šalių tenisininkams į Lietuvoje vykstančius tarptautinius turnyrus.
Tačiau ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė nesupranta tokios federacijų pozicijos.
„Daugeliui net nekyla toks klausimas, kokius kelia futbolo ir teniso federacijos. Visų pirma, tai aiškus, vertybių, moralės klausimas žaisti ar nežaisti su agresorių šalių atstovais.
Didžioji dauguma mūsų federacijų yra atsakusios į šiuos klausimus.
Mes neturime (teniso ir futbolo federacijų) aiškių pozicijų, kurias būtų išreiškusios tų federacijų vykdomieji komitetai, ką jie mano apie varžybas ar renginius kartu su Baltarusijos ar Rusijos atstovais.
Tai vienas svarbiausių ir principinių sprendimų“, – trečiadienį žiniasklaidai kalbėjo J. Šiugždinienė.
Anot ministrės, federacijos, kurios varžysis su agresorių šalių atstovais, rizikuoja prarasti valstybės finansavimą.
„Mes turime savo poveikio priemones. Faktas, priemonės yra, esame apsisprendę nefinansuoti tų tarptautinių varžybų, kuriose dalyvaus Rusijos ar Baltarusijos sportininkai.
Turime galimybę persvarstyti kitų metų finansavimą toms federacijoms. Labai raginame tiek teniso, tiek futbolo federacijas burtis į koalicijas su kitų šalių federacijomis, daryti spaudimą tarptautinėms organizacijoms, kad nebūtų tokių atvejų.
Mes žinome, kad krepšinio ar bokso federacijos yra priėmusios griežtus sprendimus. Bokso federacija jau atsisakė dalyvauti labai svarbiose varžybose (pasaulio čempionate). Ministerija yra labai aiškiai pasakiusi, kad užskaitys praėjusių metų rezultatus skaičiuojant kitų metų sporto šakos finansavimą. Tad federacijoms ir sportininkams nereikia jaudintis atsisakius varžytis su agresorių šalių atstovais. Jie tikrai nenukentės. Kaip minėjau, tai federacijų sprendimas.
Bet man atrodo, svarbiausia ne sankcijos, o koks yra moralinis kompasas karo atveju.
Vyriausybė, šiuo atveju ministerija, padarė viską, išsakė griežčiausias rekomendacijas, apie kurias kitose valstybėse, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse, net nėra diskusijų ir jos suprantamos vienareikšmiškai, visu rimtumu.
Ne kartą kalbėjome, federacijos yra savarankiškos organizacijos ir jų pozicija dalyvauti ar nedalyvauti yra esminė“, – pridūrė ministrė.
Anot jos, ministerija svarstė idėją apie teisės aktą, draudžiantį varžytis su agresorių atstovais.
„Visi variantai yra svarstomi, nagrinėjami, tačiau pasikartosiu, šiuo atveju tai pačios federacijos sprendimas nedalyvauti.
Vyriausybė ir ministerija yra aiškiai išdėsčiusi savo poziciją, Užsienio reikalų ministerija yra išleidusi rekomendacijas. Tikrai nematome, kad trūktų kažko kalbant apie valstybės poziciją, jog futbolo federacija negalėtų priimti sprendimo nedalyvauti atrankos turnyre su Baltarusija.
Ji tokį sprendimą gali priimti ir šiandien – nesivaržysi su Baltarusija neutralioje šalyje“, – kalbėjo Šiugždinienė.
„Kalbant apie LTS prašymą, tai nėra ŠMSM sritis, tačiau supraskime, kad dalis Rusijos sportininkų gyvena ne Rusijoje ir ne Baltarusijoje. Jie turi ES ir Šengeno šalių vizas ir gali atvykti iš kitų šalių.
Mano žiniomis, nė viena šalis nėra priėmusi teisės aktų, kokių prašo futbolo ar teniso federacijos.
Čia noriu pateikti Estijos atvejį. Estų teniso federacija yra aiškiai pasakiusi, kad nepriims Rusijos ir Baltarusijos sportininkų, jų nebuvo ir varžybos sėkmingai įvyko“, – teigė J. Šiugždinienė.
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) Lietuvos futbolo federacijai šiemet yra numačiusi 405 753 Eur, Lietuvos teniso sąjungai ketinama skirti 90 658 Eur.