Pirmadienį 20-metis M. Alekna Budapešte (Vengrija) vykstančio pasaulio čempionato disko metimo rungties finale įrankį toliausiai numetė 68,85 m ir užėmė trečią vietą.
Stabiliai diską metęs lietuvis 68 m ribą peržengė triskart, tačiau net ir to neužteko, norint pakovoti dėl dar aukštesnių vietų.
Auksą ir čempionatų rekordą paskutiniu metimu nuskynė 30-metis švedas Danielis Stahlis (71,46 m), sidabrą - 24-erių slovėnas Kristjanas Čehas (70,02 m).
Saving the best for last 💥
Daniel Stahl throws a massive 71.46m championship record to win his second #WorldAthleticsChamps discus throw title 😎 pic.twitter.com/706qFVWH54
— World Athletics (@WorldAthletics) August 21, 2023
Visi trys vyrai dar kartą susitiko antradienį – organizatoriai tikruosius medalius įteikia kitą dieną po finalo, specialiai tam įrengtoje aikštėje, kur su sportininkais gali fotografuotis minios sirgalių.
Pirmą kartą čempionatų istorijoje medalius atsiėmė ir visų trijų ant pakylos lipančių atletų treneriai – anksčiau tokia garbė tekdavo tik čempionams.
Medalį treneriui perdavė pats M. Alekna.
„Tikrai taip, – apie tai, kas toks įvertinimas yra malonus, Delfi sakė M. Jusis. – Kai grįžti iš čempionato, sportininkas visada turi medalį, o tu nieko neturi. Krepšinyje juk gauna treneriai medalį.“
Pirmadienį įvykęs disko metimo finalas – istorinis. Šio puošmena tapo paskutinieji metimai. Antras tuo metu buvęs slovėnas Kristjanas Čehas metė priešpaskutinis ir pakėlė ant kojų visą stadioną – 70,02 m. Sektorių slovėnas paliko pasitikėjimo ir triumfo nuotaikos kupinu veidu, bet netrukus švedas Danielis Stahlis iškrėtė stebuklą.
30-metis dar kartą gerino stadiono triukšmo rekordą ir pasiekė pasaulio čempionatų rekordą – 71,46 m.
Antrame pasaulio čempionate dalyvavęs M. Alekna iškovotą bronzą pridės prie sidabro, laimėto 2022-aisiais Oregone (JAV). Jis taip pat turi Europos čempionato auksą.
„Manau, kad Mykolas bus medalių gaminimo mašina Lietuvai“, – šypteli M. Jusis.
Tiesa, dar daugiau dirbti norinčiam Mykolui jis turi svarbų patarimą ir kartu tiki, kad ateityje prie kovos dėl medalių didžiuosiuose turnyruose prisijungs ir dvejais metais vyresnis brolis Martynas, taip pat varžęsis Budapešte.
22-ejų vaikinas atrankos varžybose toliausiai diską metė 62,57 m ir užėmė 20-ą vietą.
Delfi portale – išsamus pokalbis su brolių Aleknų treneriu M. Jusiumi.
– Mantai, pritartumėte, kad pirmadienį įvykęs finalas – įspūdingiausias per visą istoriją?
– Taip, reikia pripažinti, kad tai – visų laikų geriausios disko metimo varžybos. Ir pagal rezultatą, nes krito čempionato rekordas, tiek dėl to, kad paskutiniu metimu tiek Kristjanas numetė daugiau nei 70 m, tiek vikingo atsakymas – pademonstravo tikrą jėgą. 68 metrai – ketvirta vieta, Andriaus Gudžiaus 66 m – šešta vieta. Kosmosas rezultatai.
– Buvo kalbama, kad šiame stadione sunku mesti diską toli, nes nėra jokio vėjo. Ką parodo tokie monstriški sportininkų rezultatai?
– Danieliui praėjęs sezonas nebuvo sėkmingas – jis nelaimėjo pasaulio ir Europos čempionatų medalių. Tikrai norėjo susigrąžinti titulus ir pozicijas šį sezoną. Žvėriška konkurencija tarp Mykolo, K. Čeho ir D. Stahlio visus stumia į priekį tobulėti.
– D. Stahlis įrodė, kad disko metime dar yra vietos senukams?
– Jis dar ne senukas, jam dar tik trisdešimt (juokiasi, – aut. past.). Jis gali gerinti asmeninius rezultatus ir rekordus iki 34-erių. Tokiu metu dar yra pikas ir branda pagrindinėse varžybose. Jis jau dukart pasaulio čempionas, kitais metais olimpinės žaidynės. Tarp šių vyrukų tikrai bus įnirtinga kova.
– Sakote, kad iki 34-erių dar galima gerinti rezultatus. Kalbame apie Mykolą, kuriam dar tik dvidešimt – kokios gali būti jo lubos?
– Manau, kad Mykolas bus medalių gaminimo mašina Lietuvai. Praėjusiais metais laimėjo medalius tiek pasaulyje, tiek Europoje, dabar vėl laimėjo. Budapešte reikėjo rodyti charakterį, kai Matthew Denny numetė virš 68 m ir pakilo į trejetą. Mykolui reikėjo perlipti per save. Matėsi, kad ir numetęs 68,85 m jis toliau bandė tą gerinti. Vėl metė po 68 m, kovojo ir nepasidavė, norėjo pakovoti dėl aukštesnės pozicijos.
– Kokios jūsų emocijos buvo tada, kai M. Denny aplenkė M. Alekną ir apskritai stebint varžybas?
– Praėjusiais metais buvo daug jaudulio ir streso, nes man tai buvo pirmieji pasaulio ir Europos čempionatai su Mykolu. Emocijų tada buvo daugiau, dabar jaučiuosi labiau patyręs, žiūriu kiek ramiau. Suprantu, kad Mykolas labiau subrendęs, pagrindinėse varžybose pats geriau jaučiasi, todėl ir man ramiau.
– Iš šono atrodė, kad pirmi trys Mykolo metimai nebuvo labai gerai išpildyti techniškai, bet antroje finalo pusėje jis triskart iš eilės metė toliau nei 68 m. Ką tai parodo apie jo psichologiją?
– Norėjome padaryti pirmą tolimesnį metimą, bet nepavyko – jaunas sportininkas. Antras buvo neblogas atstumu, bet ne techniškai. Tie metimai buvo neišpildyti – perskubėti, nutraukti. Man labai džiugu, kad jis triskart metė daugiau nei 68 m, tai parodo, kad ateityje su juo galima toli eiti.
– Vertinant visumą – bronza šių metų čempionate – ne ką prasčiau nei sidabras prieš metus?
– Praeitais metais Danielis nebuvo tokios geros sportinės formos, tai buvo šiek tiek lengviau. Šįmet jau penki metikai diską metė virš 70 metrų, man atrodo, kad nėra taip buvę istorijoje. Tikrai reikėjo stovėti ir parodyti charakterį.
– Atrodo, kad norėdamas būti čempionu didžiuosiuose turnyruose, turėsi mesti virš 70 m?
– Negalvojau, kad uždarame stadione, be vėjo kažkas mes virš 70 metrų. Bet su kiekvienu bandymu jie stūmė vienas kitą į priekį ir reikėjo perlipti žmogaus galimybių ribas. Uždarame stadione mesti beveik 72 metrus.. Jeigu būtų vėjelis koks, būtų ir visų laikų rekordas.
– Pakalbėkime ir apie Martyną. Kartais žmonės pagal Mykolą lygina kitus ir pamiršta, kad tai – unikalus talentas. Bet Martyno rezultatas čempionate – taip pat teikiantis vilčių?
– Milžiniškas progresas. Praėjusį čempionatą jis stebėjo namie per televizorių, o dabar jau pats dalyvavo. Įspūdinga – asmeninį rekordą šiais metais pagerino beveik 7 metrais. Jis kitais arba dar kitais metais gali jau pretenduoti į pirmą aštuntuką, o dar vėliau ir pakovoti dėl medalių.
– Kokie tolimesni žingsniai Martynui, norint tą išpildyti?
– Šį sezoną jis pats pajuto, koks metimas jam labiau tinka, ką jaučia metant diską. Anksčiau buvo, kad metė diską ir techniškai nieko nejautė. Kai pradedi metimą kontroliuoti, galima pradėti dirbti ir pasiekti gerų rezultatų. Toliau turime šlifuoti techniką, įgyti fizinę jėgą, raumenų galingumą, metimo greitį. Juodą darbą jau padarė, dabar reikia pakovoti dėl patekimo į olimpines žaidynes.
– O kokias subtilybes dar reikėtų pagerinti Mykolui?
– Dabar važiavome į apdovanojimus ir jis sakė, kad dirbs dar daugiau. Bet aš jam pasakiau, kad to nereikia – tiek, kiek jis dirba jau užtenka. Būnant dvidešimties metų negalima viršyti savo adaptacinių galimybių, nes vėliau sustosi ir 23-ejų nebegerinsi rezultatų. Geriau lengviau treniruotis ir bronza, sidabras dabar, o būnant 25-26 m. gerinti rekordus ir kovoti dėl aukščiausių vietų, o ne būnant 22-ejų pasiekti piką.
– Po finalo K. Čehas priėjo ir paspaudė jums ranką. Arši konkurencija – tik sektoriuje?
– Tikrai taip. Pagrindiniai žmonės, kovojantys dėl medalių nuolat susitinka varžybose. Skrendi kartu, kartais autobusu važiuoji, buvome stovykloje susitikę. Santykis draugiškas, malonu būti viso šito dalimi. Vyrukai kuria istoriją.