1939 ir 1940 metais jis buvo Lietuvos 100 m ir 4×100 m bėgimų čempionas, gerino Lietuvos 60 m ir 100 m rekordus. 1948 metais įkūrė Lietuvos sporto medicinos centrą ir buvo jo pirmasis vyriausiasis gydytojas.
Mykolo Preiso vardas visiems laikams liks Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje.
Apie M. Preisą, jo indėlį į sporto klube „Makabi“ ir Lietuvos lengvojoje atletikoje daugiau sužinojau rašydamas knygą „Lietuvos sporto klubas „Makabi“ 1916-2016“ (Vilnius, Trys žvaigždutės, 2016 m.).
Juk ne veltui lengvoji atletika vadinama sporto karaliene. Populiari ji buvo ir tarp Lietuvos makabiečių. Juolab jai kultivuoti nereikėjo ypatingų sąlygų ar sporto įrenginių. Ji buvo prieinama ir jaunam, ir senam. Makabiečiai pradėjo dalyvauti ir visuose Lietuvos sporto renginiuose. „1921 m. liepos 30 ir 31 dienomis Kaune Vytauto kalne įvyko pirmosios Lietuvos sporto pirmenybės, – rašė žurnalas „Trimitas“. – Rungtynėse dalyvavo L.F.L. Sąjunga, Kauno Vokiečių sporto klubas, Žydų sporto sąjunga „Makabi“ ir Kauno mokyklos sportininkai“.
Visuose „Makabi“ klubuose, veikiančiuose ir miestuose, ir miesteliuose, buvo aktyviai domimasi lengvąja atletika, visi klubai turėjo lengvosios atletikos sekcijas. Todėl ir gerų rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Įvairiose lengvosios atletikos rungtyse Lietuvos rekordininkais ir čempionais tapo makabiečiai S. Vaintraubaitė, M. Libermanas, S Glazaitė, M. Gelermanas, S. Rozenbergas, L. Šacheraitė, F. Hanemanaitė, S. Bendzinaitė, I. Kugelis, kiti.
Nuo 1937 metų pradeda kilti talentingo bėgiko, Šaulių makabiečio Mykolo Preiso sportinė žvaigždė – jis pirmą kartą tampa Lietuvos 60 metrų bėgimo rekordininku, 1938 metais šį rekordą dar kartą pagerina.
„Kai pagalvoju apie savo vaikystę ir paauglystę, man prieš akis iškyla Šiaulių valstybinė berniukų gimnazija, – prisiminimais dalinosi daktaras Mykolas Preisas. – Čia turėjau draugų, jaučiau įtaką, kurią mums darė visų didžiai gerbiama šilta ir rūpestinga klasės auklėtoja Rozalija Sondeckienė, labai mėgau įdomias kūno kultūros mokytojų Leono Puskunigio ir Mykolo Levicko pamokas“.
M. Preisas gerai atsiminė, kaip augo Šiauliuose. Vaiku būdamas, jis gerai čiuožė, vienu metu buvo gimnazijos stalo teniso čempionas, paskiau ypač pamėgo lengvąją atletiką – 100 m bėgimą, šuolius į tolį, sprinterių estafetes. Prisiminė, kaip su tėvais gyveno Dariaus ir Girėno gatvės name Nr. 49 (priešais „Kapitelio“ kiną). 1938 m. baigęs gimnaziją, jis stojo į Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto matematikos ir gamtos fakultetą, bet netrukus jo gyvenimas visiškai pasikeitė: buvo pašauktas į tikrąją karo tarnybą.
Jis 18 mėnesių tarnavo Šiaulių 8-ajame pėstininkų pulke. Jam tai buvo fizinio ir dvasinio tvirtėjimo metas. Be to, pulko vadovybė, žinodama, kad šis jaunas kareivis yra geras bėgikas, jam leisdavo dalyvauti įvairiose varžybose, net užsienyje. Lietuvos sportui jis visur atstovavo meistriškai. O po kariuomenės atvykęs vėl į Kauną, stojo į kitą fakultetą, nusprendė studijuoti mediciną. Nuo tos dienos visa jo veikla susijusi su sportu ir medicina.
1938 metais M. Preisas du kartus gerino ir kitą Lietuvos rekordą – 100 m bėgime – iš pradžių 11,1, vėliau 11,0 sek. Šis jo rekordas buvo viršytas tik po 11 metų. 1938-1939 metais šalies rinktinės sudėtyje jis dalyvauja draugiškuose Lietuvos ir Latvijos (Kaunas), Lietuvos ir Estijos (Talinas), Lietuvos ir Lenkijos (Varšuva) mačuose ir visuose laimi 100 m bėgimą.
Ryškus jo, kaip sportininko, gyvenimo įvykis buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos žydų sporto klubų renginys – „Makabiada“, kuri 1939 m. įvyko Helsinkyje. M. Preisas ir čia pirmas perplėšė 100 m bėgimo baigmės juostelę.
Deja, vėliau Lietuvos makabiečių sportinis gyvenimas patyrė daug skaudžių netekčių. Prasidėjus Sovietų okupacijai, 1940 metų liepos 22 dieną, Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministras M. Gedvilas pasirašo įsakymą kuriuo Lietuvos sporto sąjunga „Makabi“ su visais skyriais buvo likviduota, jos turtas nacionalizuotas. O nacistų okupacijos metų vykdytas holokaustas sudavė dar skaudesnį smūgį.
Makabiečiui M. Preisui pavyko išgyventi tuos sunkumus. Po karo ne tik toliau sportavo. Jis tapo vienu iš Lietuvos sporto medicinos pradininku. 1948 metų gegužės 25 dieną įkūrė respublikinį Vilniaus medicininės fizkultūros dispancerį ir iki 1973 metų jam vadovavo. Jis daug jaunuolių sugrąžino į sportinį gyvenimą.
1973 metais M. Preisas išvyko gyventi į Izraelį.
„Mano ryšiai su Lietuva nenutrūksta, su kolegomis susirašinėju. – iš Izraelio rašė M. Preisas. – Sunku žodžiais apsakyti džiaugsmą, kurį man 1998 m. pavasarį suteikė du iš Vilniaus gauti laiškai.
Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, sveikindamas mane kaip buvusį „Lietuvos lengvosios atletikos čempioną ir rekordininką, vieną sporto medicinos pradininkų“, 80-ojo gimtadienio proga, apdovanojo mane medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
Nuoširdžius palinkėjimus kitame laiške išdėstė Lietuvos sporto medicinos centro vyr. gydytojas Edmundas Švedas ir jo kolegos, keliasdešimt buvusių bendradarbių. Iš visos širdies padėkojau jiems užtai, kad jie manęs neužmiršo, kaip ir aš, kol gyvas būsiu, neužmiršiu savo šaknų“.
„Mykolo Preiso vardas visiems laikams liks Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje“, – sako Lietuvos sporto klubo „Makabi“ pirmininkas Semionas Finkelšteinas.
M. Preisas palaidotas Jeruzalės centrinėse kapinėse „Har Menucha“.