Bet jiems baigus karjeras, o vėliau iš profesionalaus sporto pasitraukus ir Justinui Kinderiui, deramos pamainos bent jau kol kas neatsirado.
Europos žaidynėse Krokuvoje dalyvavo net keturi lietuviai: Lukas Gaudiešius, Paulius Vagnorius, Titas Puronas ir Nojus Chmieliauskas.
Tačiau nė vienam iš jų nepavyko prasibrauti į pirmąjį dvidešimtuką, o tuo pačiu – į pusfinalio etapą.
„Dar anksti viščiukus skaičiuoti. Šitie vyrai yra labai jauni ir neturi tarptautinių varžybų patirties. Jiems tenka varžytis su pačiais pajėgiausiais Europos atletais, kurie čia kovoja dėl kelialapių į olimpines žaidynes. Jiems tai yra dvigubai sunku. Čia tokia įtampa, kad net man kelia šiurpą, tenka prisiklausyti visko ir iš trenerių, kurie būna prie pat“, – „Delfi“ pasakojo Europos žaidynėse teisėjaujantis E. Krungolcas.
Jis pripažino, kad karjeros metu tobulėti ir stengtis iš visų jėgų jį skatino kasdieninė konkurencija su A. Zadneprovskiu.
„Mane vedė į priekį motyvacija nugalėti vieną žmogų. Tai buvo mano tikslas. Bet man sunku įlįsti į jaunų sportininkų galvas, kas juos dabar labiausiai motyvuoja“, – nespėliojo šiemet 50-ąjį jubiliejų atšventęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus kavalierius.
Jam nesuprantama pasirodė tai, kodėl lietuviai neužsirašė į mišrių porų varžybas.
„Man atrodo, galėjo dalyvauti. Aš nežinau argumentų, kodėl treneriai ir sportininkai pasirinko nedalyvauti, kuo jie tai motyvuoja. Man keista, nes tai vėlgi labai gera terpė įgyti dar kažkokių patirties taškų“, – stebėjosi E. Krungolcas.
Laura Asadauskaitė – tas žmogus, kuris pačiomis paskutinėmis dienomis išgelbėjo Lietuvą nuo tuščio kraičio Tokijo olimpinėse žaidynėse, kai sukūrė stebuklą ir išplėšė sidabro medalį.
Kitąmet Paryžiuje jai jau bus 40, tad irgi ateis laikas perduoti estafetės lazdelę kitoms tautietėms – pirmiausia Gintarei Venčkauskaitei ir Ievai Serapinaitei.
„Moterų gretose iš tikrųjų turėjo visos patekti į finalą, nors pavyko trims labiausiai patyrusioms. Tai rodo mūsų komandos pajėgumą“, – tikino jis.
Prancūzijos sostinėje kaip teisėjas tikisi pasirodyti ir E. Krungolcas, kuriam tai būtų jau trečia iš eilės tokia olimpinė patirtis – po Rio de Žaneiro ir Tokijo.
„Žinoma, labai norėčiau, nes tuomet gauni geriausią žiūrovo vietą – viską matai iš vidaus. Bet dar kol kas niekas neaišku. Viskas prasidės prieš pat Paryžiaus olimpines žaidynes. Tikiu, kad renkamasi bus pagal profesionalumą, ir aš į tą sąrašą pateksiu“, – vylėsi daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas.
Tiesa, jis labai nenorėtų spręsti dilemos, jei būtų pakviestas į Paryžių, bet žinotų, kad ten sutiktų rusus bei baltarusius.
„Geras klausimas. Griebiate tiesiai už gerklės. Norėčiau, kad taip nenutiktų. Galiu tik taip pasakyti. Labai norėčiau, kad man nereikėtų to spręsti, kad iki olimpinių žaidynių viskas būtų aišku ir kad baigtųsi tai, kaip turi baigtis“, – teigė Edvinas.
E. Krungolcui nepatinka, kad pasibaigus šiam olimpiniam ciklui, taigi jau po metų, iš penkiakovės rungčių bus išbrauktas jojimas, o jį pakeis kliūtinis bėgimas.
„Mano manymu, tai nėra į gera, nes esu seno kirpimo penkiakovininkas ir man visa Pierre'o de Coubertino dvasia yra nubraukiama vienu vieninteliu brūkšniu. P. de Coubertinas sakė, kad penkiakovininkas yra idealus žmogus ir karys, kuris turi turėti ištvermę ir būti gerai psichologiškai pasiruošęs – ir plaukti gerai, ir bėgti, ir su gyvūnais sugyventi. Tos tikrosios dvasios nebeliks, bus tiktai greitis ir jėga. Čia mano asmeninė nuomonė.
Aš tikrųjų motyvų nežinau, bet aišku tik tiek, kad norima išlikti olimpinėje šeimoje. Dėl to ir daromi tokie tarp sportininkų tikrai nepopuliarūs žingsniai“, – svarstė jis.
Lenkijoje E. Krungolcas randa laiko tiek darbui, tiek laisvalaikiui, kurio metu palaiko Europos žaidynėse dalyvaujančius lietuvius arba stebi kitų sporto šakų varžybas, pavyzdžiui, fechtavimą.
„Spėju. Vis tiek visą laiką nevyksta mūsų varžybos. Stengiuosi pamatyti kuo daugiau įvairių kitų šakų. Labai įdomu su jomis susipažinti iš arčiau, visai kiti įspūdžiai. Palaikiau Lietuvos krepšininkus, regbininkus ir fechtuotojus“, – pasakojo jis.
Penkiakovėje teisėjams irgi reikia būti akyliems bei neužkibti ant sportininkų kabliukų.
„Daugiausiai darbo yra fechtavime. Iš esmės dėl to aš ir esu čia, kad pagelbėčiau. Dar ir bėgime su šaudymu bei jojime tenka teisėjauti.
Kokios gali būti klaidos ir priekaištai iš dalyvių? Įvairūs. Jeigu lygintume su futbolu, tai kai talentingas puolėjas griūna baudos aikštelėje nepaliestas, o teisėjas užfiksuoja pražangą ir skiria 11 metrų baudinį. Tokių talentingų yra nemažai.
Jeigu matome, kad, pavyzdžiui, fechtavime teks teisėjauti dvikovai, kurioje bus saviškis, dažniausiai perleidžiame šią garbę kitam kolegai“, – aiškino E. Krungolcas.
Primename, kad priešpaskutinę Europos žaidynių dieną, šeštadienį, moterų šiuolaikinės penkiakovės varžybų finale su kitomis 15 varžovių lenktyniaus trys lietuvės: L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir Ieva Serapinaitė.
Aštuonios geriausiosios sportininkės kvalifikuosis į Paryžiaus olimpines žaidynes – tiksliau, pelnys bilietus savo šalims.