Paklaustas, kaip jautėsi šeštadienį Kaune įveikęs paskutinius dešimtį kilometrų ir įgyvendinęs savo prieš daugiau nei dešimtmetį užsibrėžtą tikslą, vyras su šypsena veide atsakė, kad jausmas buvo geras, o viduje ramu.
„Dabar jau ilgai lauktas poilsis ir sveikatos patikrinimai. Jau daug ką patikrinom, išmatavom ir laukiam vertinimo. Po švenčių turbūt jau žinosim kaip reikia teisingiausiai atlikti atsistatymą ir kiek jis truks. Tik tada galėsim galvoti ką daryti toliau, gal tiesiog eigoje kils minčių apie kitus projektus. Kūnas kaip įrankis, kol jis nieko negali, tol labai sunku svajoti, kad su juo kažką gali padaryti, bet bėgti nesustosiu – man dar tik penkiasdešimt. Finišas ties šimtu kažkur turėtų būti“, – šypsodamasis apie ateitį kalbėjo bėgikas.
Mokslininkų dėmesys
Vyras pasakojo, jog viso bėgimo metu periodiškai buvo tikrinama jo sveikata, atliekami įvairūs tyrimai bei matuojamos kūno apimtys. Bene pastebimiausias pakitimas virtualiai apibėgus aplink pasaulį buvo raumenų apimties sumažėjimas. Pasak Aido bent keliais centimetrais sumažėjo visi raumenys: „sumažėjo rankos, liemuo, kojos. Nepasikeitė gal tik blauzdos apimtis ties keliu. Kūnas paprasčiausiai prisitaikė ir atsikratė to, kas jam nėra būtina“.
Matuojant specialia įranga matėsi ir tai, kad lyginant su rodikliais prieš šio bėgimo startą sumažėjo tiek bėgiko kūno jėga, tiek greitis. Taip pat keliais kilogramais sumažėjo ir kūno masė.
„Bėgant man nebuvo didelio skirtumo daugiau ar mažiau sveriu, 27 ar 25 centimetrų raumens apimtis. Tiesiog bėgi ir atlieki darbą, o jeigu gerai sekasi tai ir bėgi toliau“, – apie savo kūno pakitimus bėgimo metu kalbėjo Aidas.
Ultramaratonininkas pasakoja, kad tiek bėgimo metu surinktus jo kūno duomenis, tiek duomenis finišavus analizuos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai. Daliai užsienio mokslininkų šie duomenys bus pateikti neminint apie Aidą bei jo įveiktą iššūkį, nes tokiu būdu bus galima gauti objektyvesnes išvadas apie kūną ir jo pakitimus ar ištvermę. Nors aplink pasaulį be Aido yra apibėgę dar bent 14 žmonių, toli gražu ne visi jie buvo taip nuodugniai tiriami ir stebimi specialistų, tad lietuvio sau išsikeltas tikslas gali pasitarnauti ir pasaulinei mokslo bei medicinos bendruomenei tiriant kūna, organizmo veiklą bei atrandant jo ribas.
„Visą bėgimo laiką mano kūnas treniravosi ir siekė kažkokių aukštumų. Gal pavyks nustatyti, kad pavyko pasiekti vienokį ar kitokį žmogaus galimybių ribų pasiekimą“, – apie vykdomus tyrimus pasakojo vyras.
Turi ką papasakoti
Nors kasdienis Aido „darbas“ paskutinėmis dienomis buvo bėgimas nuo ankstaus ryto iki vakaro, šioje, iš pirmo žvilgsnio monotoniškoje, kelionėje jam teko susidurti su daug iššūkių. Vieni jų buvo fiziniai, kiti – psichologiniai. Bėgikas pasakojo, kad pasiruošimas šiam bėgimui truko dešimtmetį, o visą šį laiką jis ruošėsi ir kūną pratino prie bėgimo esant aukštai temperatūrai lauke, mat pagal pirminį maršrutą visą laiką jis būtų bėgęs šiltame klimate. Pasikeitus situacijai pasaulyje ir nusprendus didžiąją dalį atstumo bėgti Lietuvoje, vyrui teko susidurti ir su drėgnu bei vėsiu rudeniu, ir su žvarbia lietuviška žiema. Tai tik vienas iš iššūkių, su kuo bėgikas turėjo susidurti bei įveikti bėgimo metu.
Aidas sako, kad tiek bėgimo, tiek ilgo pasiruošimo jam metu sukaupė daug įvairios patirties ir ja mielai pasidalins su visais, norinčiais ją išgirsti. Taip pat jis pasakoja, kad sukauptos istorijos bei pamokos nėra būtinai apie bėgimą – jos tinka daug kam: bet kokiam kitam sportui, verslui ar tiesiog asmeninių tikslų siekimui. Principai ir užsispyrimas, kurio turėjo laikytis ir sunkumai, kuriuos turėjo peržengti bėgdamas aplink pasaulį, galioja ir kitose srityse, tik tai reikia suprasti.