Prie Naujųjų metų stalo 17-metis sės pakilios nuotaikos. Sezonas jam klostosi puikiai, o ir gruodžio paskutinė diena taps įsimintina sportininko gyvenime. M. Kaleinikovas paskutinę metų dieną taps pilnamečiu.
Šis ledo ritulininkas yra viena didžiausių pastarojo meto Lietuvos ledo ritulio vilčių. Jau 16-os lietuvis žaidė pagrindinėje Liepojos „Liepaja“ komandoje ir su vyrais grūmėsi aukščiausioje Latvijos lygoje. Tiesa, tokia sėkmė atkaklų sportininką aplankė ne iškart, o ir dabar vis dar jauniausiam Latvijos klubo nariui tenka užsiimti ne pačiais maloniausiais darbais treniruotėse.
Tačiau prieš kelerius metus viskas galėjo pasisukti kitaip. Susikrimtęs dėl nesėkmių, toli nuo Kaune likusių tėvų gyvenantis sportininkas norėjo mesti treniruotes Latvijoje ir išliejo ne vieną ašarą. Tuomet Marką į sportinį kelią sugrąžino treneris latvis Eduardas Ivanovas, nepagailėjęs patarimų palūžusiam paaugliui.
„Tai, ko gero, sunkiausias momentas mano sportiniame gyvenime, kai norėjosi viską mesti ir grįžti namo. Dabar esu laimingas, kad taip nepadariau“, - hockey.lt svetainei prisipažino M. Kaleinikovas.
Markas puikiai atsimena ir tą momentą, kai tik atėjęs į ledo ritulio treniruotes gavo lazdą ir iš džiaugsmo kelis kartus sušuko „valio“. Tačiau ką daryti su ta lazda jis nežinojo, mat ledo ritulį pirmą kartą pamatė tik treniruotėje. Vaiką į sporto šaką atvedė mama, kartu su sūnumi čiuožusi ledo arenoje ir pastebėjusi sporto šakos skelbimą. Mažasis Markas sutiko pabandyti ledo ritulį, nors kas tai per žaidimas, net nebuvo matęs.
Kauno žiemos sporto šakų mokykloje „Baltų ainiai“ ledo ritulio pagrindus gavęs, trenerės Ramunės Maleckienės auklėtinis 12-os metų buvo pastebėtas po draugiškų rungtynių Latvijoje. Liepojos vaikų komandos treneriai pakvietė lietuvį į savo gretas, išbandė jį keliuose turnyruose ir tuomet M. Kaleinikovas persikėlė į Liepoją.
Vėliau sekė metai Rusijoje, kur KHL klubo Ufos „Salavat Julajev“ jaunių komandoje praleido vieną sezoną Vėliau dėl naujai įvesto „nulinio“ legionierių limito teko palikti Rusiją ir vėl grįžti į Liepoją.
Ir grįžti su trenksmu. Jau debiutiniame Latvijos vyrų čempionate, pasibaigusiame šių metų pavasarį tuomet 16-metis debiutantas M. Kaleinikovas pelnė 11 įvarčių, atliko 12 rezultatyvių perdavimų ir su „Liepaja“ klubu tapo Latvijos čempionu.
Šiame sezone lietuvis sezono pradžioje nedažnai pasirodydavo aikštelėje, tačiau dabar pasižymi jau ketvirtose rungtynėse iš eilės, iš viso per 12 rungtynių pelnė jau 7 įvarčius ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus ir komandoje žengia trečias pagal rezultatyvumą.
M. Kaleinikovas šį antradienį Latvijos čempionate dar žais rungtynes, o trečiadienį prisijungs prie Lietuvos jaunimo iki dvidešimties metų (U-20) rinktinės, su kuria jau ateinantį savaitgalį Estijoje startuos pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato IIA diviziono kovose.
– Ar labai sunku sunku sulaukus vos 12-os išvažiuoti į kitą šalį vienam?
– Pradžioje labai sunku buvo, vėliau įsivažiavau. Tas minėtas sunkus momentas, kai liejau ne vieną ašarą, ko gero tapo lūžiu ir man pavyko nugalėti save ir likti Latvijoje. Dabar tikrai nieko nesigailiu, tada nebuvo labai linksma.
– Pastaruosius dvejus metus esi jauniausias „Liepaja“ komandos narys, Latvijoje esi vienas iš vos devynių legionierių. Turbūt nelengva išsaugoti vietą komandoje?
– Didelių sunkumų kol kas nepastebiu. Aišku, kaip jauniausiam komandos nariui tenka nemažai užduočių. Turiu ir ritulius po treniruotės surinkti, vykdyti kitas komandos trenerio ar kapitono užduotis. Tačiau tai sportiniai reikalai ir man tai nė kiek netrukdo.
– Antri metai Latvijoje tau klostosi sėkmingai. Ar sulaukei dėmesio iš kitų šalių klubų?
– Kol kas tylu ramu. Aš ir pats labai niekur neskubu, kitais metais baigiu mokyklą, tad iš Liepojos niekur nesiruošiu judėti. Po mokyklos baigimo pažiūrėsim, kaip viskas klostysis toliau.
– Kaip manai, kaip seksis tau ir rinktinei pasaulio jaunimo čempionate Estijoje?
– Pirma reikia patekti į rinktinę, tada jau bus galima žiūrėti, kaip toliau. Komanda bus stipri, galinti kautis dėl diviziono apdovanojimų. Daugiau kažką pasakyti dar labai anksti. Kadangi sezonas intensyvus, labai daug laiko komandos draugams rinktinėje neturiu, tačiau nuolat pabendraujame su Amerikoje žaidžiančiu Danieliu Bogdziuliu ir Šveicarijoje rungtyniaujančiu Emilijumi Krakausku.