2018 metų geriausiu Lietuvos kovotoju pripažintas S. Maslobojevas šeštadienį ringe susigrums su kovotoju iš Didžiosios Britanijos Fraseru Weightmanu, turinčiu patirties ir aukščiausiai reitinguojamame „Glory“ turnyre.
„Namų darbai visi gerai atlikti, liko tik gerai išsimiegoti, svorį prižiūrėti ir nusiteikti psichologiškai, nes psichologinis spaudimas namuose visada yra. Visa kita – šiose rankose“, – rodydamas į savo rankas kalbėjo S. Maslobojevas.
Jis pasakojo, kad tris savaites vyk sunkus pasirengimas – po dvi treniruotes kasdien išskyrus sekmadienį, kuomet galima pastumti ir griežtos mitybos rėmus.
„Paskutinę savaitę prasideda taip vadinama kompensacija. Pirmadienį atrodo, kad nieko nebemoki, antradienį – kad šis sportas yra ne tau. Daug metų tokį pasirengimą esu daręs, bet visada viskas vyksta kaip pirmą kartą. Psichologinis spaudimas namie visada labai didelis“, – tikino kovotojas.
Ar neramina tai, kad varžovas yra „Glory“ kovotojas? „Žinoma, tai jau kažką reiškia. Esu sutikęs savo kelyje ir „Glory“ turnyro kovotojų ir čempionų, ir juos nugalėjęs. Tai – dar vienas iššūkis, kurį privalau įveikti“, – neabejojo Kuvaldos pravardę turintis sportininkas.
Japonijoje vykusio projekto „Seiza“ visas kovas laimėjusi ir puikiai prestižinės kovų organizacijos UFC realybės projekte pasirodžiusi Julija Stoliarenko šeštadienį stos į dvikovą su gerai jai žinoma Rusijos čempione Natalija Diačkova.
„Varžovę vertinu labai rimtai, jos karjerą seku jau apie 8 metus. Ji – viena iš TOP muai tai kovotojų Rusijoje. Man tai – didelis iššūkis. Jei imtume atskirai smūgiavimą, tai ji bus daugiausiai patirties smūgiuose turinti mano varžovė, – apibūdino J. Stoliarenko. – Man smūgiuoti nėra problema, į MMA atėjau pirmiausiai išmokusi smūgiuoti. Tikiuosi geros kovos ir gero šou žiūrovams. Varžovė turi labai tvirtą charakterį ir kova tikrai nebus lengva“.
Ar abu kovotojai jau išanalizavo savo būsimus varžovus ir pasirinko taktiką?
„Kuo mažiau sportininkas galvoja, tuo geriau. Jam reikia duoti laisvę savo kūnui. Esame ištreniruoti daryti tą darbą, kurį darome. Kuo daugiau galvosime, tuo daugiau save stabdysime. Sulėtėja kvėpavimas, sustingstame, atsiranda ilgesnės pauzės. Esame mašinos, o jau visą taktiką prieš kovą ruošia treneris“, – aiškino S. Maslobojevas.
Jam pritarė J. Stoliarenko: „Mano ir trenerio darbą lyginčiau su žaidimų konsole „Playstation“. Jis viską sudėlioja, tik „Playstation“ kartais būna sulaužytas ir ne visada padaro tai, ko treneris nori. Tai kovotojo, trenerio ir viso klubo darbas“.
Jos oficiali UFC statistika – 4 pergalės, 3 pralaimėjimai ir lygiosios, tačiau kovotoja teigė, kad UFC kovų, kurios neįtrauktos į oficialią statistiką, turėjo daugiau. Anot Julijos, UFC realybės šou įgyta patirtis – įspūdinga.
„Šou principas – šešias savaites gyvenome uždarytos name, be jokios komunikacijos su pasauliu, be savo trenerio. Sąlygos buvo puikios, bet iššūkis buvo kiekvienam, nes negalėjome bendrauti nei su šeima, draugais. Įdomus jausmas, kai gyveni su savo priešininkėmis, matai, kaip jos iš ryto ateina, daro valgyti, eina į treniruotę. Tame yra ir privalumų, nes matai, kad tai yra toks pats žmogus, kaip ir tu, dingsta baimė. Patirtis labai įdomi“, – pasakojo pašnekovė.
Paprašyta išskirti didžiausią įspūdį palikusias kovas, ji pirmiausiai prisiminė pirmąją dvikovą su Marciea Allen: „Pradžioje „privalgiau“ daug smūgių, bet sugebėjau atsistoti, kai jau niekas to nesitikėjo, ir laimėti. Varžovė buvo arti kontrakto su UFC, viena iš šou favoričių, todėl ta pergalė buvo tikrai saldi.
O pusfinalio kova su Pannie Kianzad – smagiausia gyvenime. Taip, pralaimėjau teisėjų sprendimu, bet pats jausmas kovos metu buvo neapsakomas. Pridariau daug klaidų, bet tai buvo kova, kur atidaviau daug širdies, bet nemąsčiau“.
Apie panašią patirtį – kai esi atskirtas nuo pasaulio ir visų jo problemų – kalbėjo ir S. Maslobojevas. „Ne vienoje stovykloje esu buvęs Tailande. Sportuoji sunkiai dukart per dieną, bet ten nėra nei draugų, nei problemų, darbo, nevaržo kasdieniai rūpesčiai, mokesčiai, sugedusi mašina. Tai privalumas.
Būnant namie – galva visuomet verda, o ten jei sugedo motocikliukas, pakeiti jį nuomos punkte kitu, ir toliau važiuoji. Prie jūros už du eurus atsigeri kokoso sulčių, pamiegi, o po to eini į vakarinę treniruotę. „Čilas“! – juokėsi jis.
Kuvalda prasitarė ir apie netikėtą posūkį savo karjeroje: „Tai – žingsnis atgal į ateitį. Gal po 10 metų pertraukos vėl planuoju grįžti į MMA kovas. Aišku, reikia įgūdžius atnaujinti, judėjimas kitoks, negali gintis kaip bokse. Visą savo žaidimą reikia statyti iš naujo“.
Kovotojas šiuo metu laukia patvirtino ir pinigų klausimo aptarimo – artimiausia Japonijoje „Rizin“ organizacijos rengiama kova gali vykti jau balandžio pabaigoje.
„Iš tikrųjų ji man siūlė kovoti dar prie Naujuosius metus tame pačiame turnyre, kur Floydas Mayweatheris parodomojoje finalo dvikovoje be vargo nušlavė jaunąjį japoną Tenshiną Nasukawą. Tą pasiūlymą ji pateikė likus dviem savaitėms iki turnyro, bet aš jau planavau atostogas, buvau visiškai ne formoje.
Pinigai neblogi, bet aš nepasiruošęs, parterį pamiršęs ir turėjau skristi be trenerio. Vien minusai. Kažkada taip pramuštgalviškai pasielgiau ir rezultatas buvo visiškai nedžiuginantis. Pinigai pinigais, bet sveikata ir autoritetas man pirmoje vietoje“, – pasakojo jis.
Paklaustas, kas lėmė tokį žingsnį karjeroje, Kuvalda atsakė, kad turi pasirūpinti šeima ir savo ūkiu. „Reikia ieškoti tos vietos, kur galėčiau 5 ar, duok Dieve, 10 metų išsilaikyti. Esu atviras visiems pasiūlymams. 14 metų užsiimu šiuo sportu, bet vis tiek atrandu vietų, kur galiu pasitempti, tobulėti. Tas augimo jausmas mane „veža“.
Jei gali mąstyti, spręsti problemas ir tobulėti, kiekvieną rytą atsikeli plačiai atmerktomis akimis. Ir Nesvarbu, kad tai pirmadienis. Apskritai pirmadienis nėra bloga diena. Ji bloga tiems, kurie dirba nemylimą darbą“, – šypsojosi jis.
Abu DELFI TV svečiai pritarė, kad šiuo metu didžiausius pinigus pasaulyje neša profesionalus boksas, MMA kovos įsitvirtino antroje vietoje.
„Tačiau MMA yra šiuo metu sparčiausiai auganti sporto šaka. Nepamirškime, kad MMA atsirado vos prieš 26 metus ir per tokį trumpą laiką labai iškilo. Prognozuoju, kad po 15-20 metų MMA aplenks ir boksą – tiek pagal pinigus, tiek pagal gerbėjų skaičių“, – savo įžvalga dalijosi J. Stoliarenko.
Ji neabejojo, kad čia labai didelį įdirbį padarė UFC organizacija ir pirmiausiai du jos žmonės – Dana White'as ir Lorenzo Fertitta. „Aišku, pastaruoju metu daug žmonių pritraukė ir Conoras McGregoras. Man nelabai patinka, kaip airis tai daro, bet jo indėlis matomas. Jei jauni kovotojai ateina ir keičia savo gyvenimus sekdami Conoru, tai kodėl ne? Tai pakėlė algas ir kitiems kovotojams, tai ačiū už tai Conorui“, – kalbėjo Julija.
Ir tęsė: „Visi norėjo sužinoti, kas stipresnis – karatistas ar boksininkas, boksininkas ar imtynininkas. Nuo to ir prasidėjo MMA kovos. Stilius prie stilių. Techniškai jei pažiūrėsime, kaip MMA atrodė prieš 10 metų ir dabar – tai du skirtingi sportai. Didelis šuolis į priekį. Po kelių metų matysime dar universalesnius kovotojus. Tai žmones ir traukia“.
„Dar kartą čia pakartosiu frazę „atgal į ateitį“. Grįžtame prie koliziejaus, kur kovojant leistina beveik viskas, aišku nežalojant varžovo, – teigė S. Maslobojevas. – Džiaugiuosi, kad augame su visu pasauliu, gal MMA Lietuvoje dar labai toli nuo MMA pasaulyje, bet tokiame sporte kaip kikbokse esame pažengę tikrai daug“.
Kovos menų populiarumas turi ir kitą lazdos galą – atsiranda daug „netikrų“ trenerių, žadančių išmokyti savo auklėtinius tikrų stebuklų.
„Tokių Lietuvoje, deja, labai daug. Jie galvoja, kad išklausę kelis seminarus gali tapti specialistais. Arba pasižiūri televizorių, nusiperka „letenas“ ir galvoja, kad jau yra treneriai“, – sakė J. Stoliarenko.
Jai pritarė ir S. Maslobojevas: „Mūsų naujokų grupėje vienas sportavo, o nepraėjus nė metams atidarė savo klubą. Yra skelbiančių, kad turi virš 100 kovų, nors apie juos nieko nerasi, jokios informacijos. Kai dalyvauji tokioje organizacijoje kaip WAKO – be problemų rasi kovų statistiką. Rezultatai kalba už save, pažiūrėkite, ką jis laimėjęs, ką gali parodyti. Nuotraukos su daug medalių gali būti ir netikros – nuotraukose juk nesimato, ar tai šokiuose laimėti apdovanojimai, o gal fotografuota pas draugą namuose“.
J. Stoliarenko pataria rinktis patyrusius trenerius su kovine karjera. „Labai lengva patikrinti brazilų džiudžitsu, kur nėra egzaminų, o tam tikros spalvos diržą gauni iš tam tikro meistro. Matai purpurinį diržą ir klausi, nuo ko gavai. Jei negali pasakyti, nuo ko gavo, visada galima tokį patikrinti ant kilimo – čia meluoti neįmanoma“, – šyptelėjo ji.
Kuvalda apgailestavo, kad socialinėje erdvėje yra tokių „trenerių“, kurie netechniškai muša kriaušes, kūnai pripumpuoti steroidų. „Toks padaro kokią nesąmonę, o neišprusę šioje srityje žmonės komentuoja, kad jis žvėris, jam tik dangus – riba. O kai pasižiūri į kovas Vilniaus „Siemens“ arenoje, tai sako: „Ai, ten nieko gero, „lavonus“ atveža“.
Jis piktinosi, kad kai kurie žmonės nuvertina lietuvių varžovus. „Įdomu, kur tie kalbėtojai tada, kai ateinu į mėgėjus, ten, kur tikros kovos. Paskutiniame čempionate užsiregistravau, tai visi „nusiėmė“, be kovų tapau čempionu. O „Siemens“ arenoje kovojo MMA legenda Fiodoras Jemelijanenka, šiuo metu sėkmingai UFC besirungianti Jana Kunickaja, Christianas Baya, kuris nuvažiavęs į „Gloria“ turnyrą visus ištaškė, visame pasaulyje pagarsėjęs Arturas Kišenka, Buakawas Por Pramukas, kuriam Kinijoje visi lenkėsi. Bet čia gi „lavonai“, – sarkastiškai kalbėjo Kuvalda.
Po pasirodymo savaitgalį S. Maslobojevas ruošis MMA kovoms ir mėgins išvažiuoti į Japoniją, o J. Stoliarenko ketina dalyvauti džiudžitsu turnyruose. „Mano prioritetas buvo ir bus MMA. Tikslas – kovoti kuo daugiau, laimėti, užsitarnauti teisę grįžti į Ameriką ir ten kovoti“, – tvirtai drūtai reziumavo Lietuvos kovotoja.