Per tris varžybų dienas 56-i parasparnių pilotai iš septynių šalių į dangų dėl medalių kilo 8-is kartus, tiek buvo atlikta pratimų, maksimalus rungčių skaičius pagal varžybų nuostatus. Vasario 16-ą dieną saulėtas oras leido atlikti tris pratimus, vasario 17 dieną – keturis, o šeštadienio ryte visi dalyviai skrido dar po kartą.
Geriausias lietuvių trejetukas tuo pačiu metu įvykusiame Lietuvos čempionate - Jurijus Jakovlevas (bendroje įskaitoje – penkta vieta), Tadas Sidaravičius (šešta vieta) ir Lukas Limantas (devinta vieta).
J.Jakovlevas – vienas labiausiai patyrusių parasparnių pilotų mūsų šalyje, skraido jau 13-ia metų. „Emocijų varžybose niekada netrūksta. Čia reikalinga ir sėkmė, ir meistriškumas. Man koją pakišo paskutiniame pratime gūsingas vėjas prie žemės. Nesugebėjau apskaičiuoti trajektorijos. Todėl nesu patenkintas rezultatais, nors tarp Lietuvos pilotų užėmiau pirmą vietą. Lietuvos čempionatuose pirmą vietą laimėjau trečią kartą, kažkodėl man tai pavyksta tik keliamaisiais metais“.
Moterų įskaitoje pasisekė visoms dalyvėms, nes jų buvo tik trys ir visos pelnė prizines vietas: pirmąją vietą iškovojo Jolanta Romanenko, bendrojoje įskaitoje aplenkusi daug patyrusių pilotų ir įsitvirtinusi 13 vietoje. Antrą vietą pelnė Rimantė Verbylaitė (bendroje įskaitoje - 19-a), trečią – Rasa Grigoraitienė (bendroje įskaitoje - 46-a).
Tradiciškai parasparnių pilotai varžybas rengia minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Sportininkus varžybų atidarymo ir uždarymo ceremonijose pagerbė Lietuvos aeroklubo (LAK) prezidentas Jonas Mažintas. Šiuo dėmesiu itin džiaugėsi organizatoriai, nes LAK prezidentas per daugelį metų varžybomis gyvai pasidomėjo pirmą kartą.
Varžybų direktorius Leonardas Gilius itin gyrė sportininkų profesionalumą. „Šiemet išvengta rimtesnių traumų. Reikalavome laikytis gerokai griežtesnių saugumo taisyklių. Rezultatų – nusileisti kaip galima tiksliau į pažymėtą skritulį – buvo siekta, nenusižengiant skrydžių saugai“.
Graži oro šventė Trakuose sutraukė ne tik sportininkų būrį, bet ir jų draugus, šeimas, gausų būrį žiūrovų ir smalsuolių. Ne vienas išbandė skrydį parasparniu, liejosi skrydyje patirtos emocijos. Spalvingi parasparnių kupolai virš Trakų pilies jau nieko nestebina, greičiau atvirkščiai – tampa įprastu akiai reiškiniu ir būtų keista, jeigu čia jų nebūtų.