Stulbino rezultatais
Aukštas plaukikas anksti atkreipė specialistų dėmesį, tačiau itin skambiai apie save R. Gimbutis prabilo 1998 metų pasaulio jaunimo žaidynėse. Čia jis laimėjo du aukso medalius, plaukdamas 50 ir 100 m laisvu stiliumi. Kitais metais kaunietis laimėjo tų pačių distancijų aukso medalius Europos jaunių čempionate. Netrukus jis pradėtas lyginti su legendiniu Rusijos plaukiku Aleksandru Popovu, nes kauniečio rezultatai jaunimo varžybose netgi lenkė ruso pasiekimus.
R. Gimbučio sportinis kelias prasidėjo nuo penkerių, kai tėvai jį atvedė į baseiną.
„Jau nuo mažens lenkiau bendraamžius savo ūgiu ir fizinėmis galimybėmis, todėl labai greitai pradėjau plaukti vyresnių vaikų grupėje. Vasarą, kai kiti plaukikai ilsėdavosi, skirdavau daug laiko bendram fiziniam pasiruošimui. Taip ir įgijau pranašumą, kuris leido pasiekti laimėjimų 1998–1999 metų tarptautinėse jaunimo varžybose“, – prisiminė R. Gimbutis.
Atkakliai beldėsi į universitetą
Per 2001 metų pasaulio čempionatą Fukuokoje (Japonija) jis susipažino su amerikiečių treneriu Mike‘u Bottomu, kuris pasiūlė studijuoti Kalifornijos Berklio universitete ir plaukti jų stiprios „Golden Bears“ komandos sudėtyje.
„Plaukikui tai buvo tas pats, kaip krepšininkui pasiūlymas žaisti NBA komandoje. Aš sutikau, nors studijas pradėjau ne iš karto. 1,5 metų JAV intensyviai mokiausi anglų kalbos, kad įvykdyčiau universiteto reikalavimus“, – pasakojo R. Gimbutis.
Viename interviu universiteto plaukikų vyriausiasis treneris Nortas Thorntonas prisimena pažintį su R. Gimbučiu ir jo pirmą laišką.
„Jo anglų kalba labai bloga. Keletą kartų skaičiau jo laišką, kol galiausiai supratau, kad jis nori atvykti į mūsų mokyklą“, – pasakojo treneris. Tada jis nusiuntė standartinį atsakymą plaukikui ir paaiškino, kokius testus jis turi išlaikyti, kad galėtų įstoti į universitetą. Vieną vėlų vakarą į N. Thortono duris kažkas pasibeldė.
„Tas vyrukas užpildė visą durų rėmą. Jis turėjo pasilenkti, kad galėtų įeiti į vidų. „Aš atvykau pradėti“, – pasakė R. Gimbutis.
„Pradėti ką?“, – paklausė treneris, kol galiausiai suvokė, kad atvyko tas pats plaukikas, kuris kadaise jam parašė laišką“, – rašoma viename straipsnyje.
Kai R. Gimbutis atvyko į JAV, su antra puse apsigyveno studentų šeimų bendrabutyje. Trečiame kurse jis kartu su Simona persikraustė į nuosavą butą, o vėliau įsigijo namą. JAV žurnalistams R. Gimbutis pasakojo Lietuvoje visą laiką gyvenęs butuose, kur buvo pripratęs prie minimalios būsto priežiūros.
„Tačiau name gyventi yra erdviau ir patogiau, nors kartais reikia ir su plaktuku apie namą pabėgioti“, – sakė jis.
Istorinis pasiekimas estafetėje
R. Gimbutis pasakojo, kad studijos Berklio universitete buvo labai intensyvios: teko daug mokytis ir treniruotis.
„Treniruočių pobūdis skyrėsi nuo treniruočių Lietuvoje. Visos jėgos buvo skiriamos universitetui reikalingoms varžyboms pasirengti. Rezultatai džiugino, su universiteto estafetinio plaukimo komanda 2005 metais tapome NCAA čempionais ir rekordininkais. Rekordas išsilaikė 4-eriu metus“, – sakė R. Gimbutis.
Labai sėkmingi R.Gimbučiui buvo 2005-i. Pasaulio čempionate Monrealyje (Kanada), Lietuvos komanda – Paulius Viktoravičius, Vytautas Janušaitis, Saulius Binevičius ir R. Gimbutis − 4 x 100 m laisvu stiliumi estafetėje iškovojo 4-ą vietą.
„Tai − tikrai aukštas pasiekimas. Tą vietą išplėšėme paskutinę akimirką, nes visą distanciją finale plaukėme septinti. Kiek pamenu, aš plaukiau paskutinis, šalia manęs plaukė australas, su kuriuo lenktyniaudamas aplenkiau kitus varžovus. Deja, australo aplenkti nepavyko, todėl likome ketvirti. Buvome arti medalio, bet pritrūko jėgų“, – prisiminė R. Gimbutis. Iki medalių lietuviams pritrūko tik 0,33 sek.
Kvietė atstovauti Katarui
Vienas įdomiausių sportininko gyvenimo faktų – plačiai nuskambėjusi istorija, kai R. Gimbutis ketino priimti Kataro pilietybę. Šios šalies atstovai viliojo geriausiomis treniruočių sąlygomis, kelionėmis lėktuvu verslo klase ir mėnesiniu 10 tūkst. JAV dolerių atlyginimu. Plaukiko tėvas Romas Gimbutis tada tikino, kad pinigai reikalingi brangioms sūnaus studijoms, kurių universitetas nebedengė.
„Tai − labai turtinga šalis, leidžianti sau kviestis jai naudingų sportininkų. Tokį kvietimą gavau ir aš. Malonu, kad kviečia, bet visada gali apsvarstyti pasiūlymą ir... atsisakyti“, – prisiminė Rolandas.
Atsibodo klausimai apie krepšinį
Kaunietis yra vadinamas visų laikų aukščiausiu plaukiku, kada nors dalyvavusiu olimpinėse žaidynėse.
„Kai buvau aštuoniolikos, nustojau augti, ir mano ūgis buvo 208 cm. Tačiau būdamas 21-erių paaugau dar vienu centimetru. Galbūt todėl vienur nurodoma, kad mano ūgis 208, kitur – 209 cm“, – pasakojo plaukikas.
Jis teigė, kad ūgio pranašumas prieš varžovus būdavo daugiau psichologinis.
„Jiems tikriausiai prieš startą kildavo klausimas: ką vandenyje darys tas krepšininkas? Pasitaikydavo įvairių kuriozų, pvz., galingai finišuodamas kartais vandeniu užliedavau teisėjus“, – juokėsi Rolandas.
Kartą JAV parduotuvėje jį pamačiusi moteris taip išsigando aukšto vyro, kad plaukikui teko atsiprašinėti. Jam Amerikoje dažnai tenka atsakinėti į klausimus, ar nėra krepšininkas. Rolandas niekada nežaidė krepšinio, tačiau plaukė trijose olimpiadose. Beje, jo tėvas Romas buvo irkluotojas ir tik per plauką nepateko į 1980 metų olimpiadą.
Pristabdė studijos ir trauma
R. Gimbutis 2008 metais baigė Berklio universitetą, įgijo gamtos apsaugos ir tyrinėjimų specialybės diplomą.
„Tada reikėjo daug dėmesio skirti baigiamosioms studijoms, kurios pareikalavo ne vienos bemiegės nakties. Greičiausiai tai lėmė ir prastesnius rezultatus kitose tarptautinėse varžybose“, – svarstė kaunietis.
Jis į universitetą įstojo būdamas 21-erių, dėl NCAA varžybose taikomo sportininko amžiaus apribojimo su universiteto komanda plaukė tik 2004–2005 m.
„Treniravausi su komanda, bet nebegalėjau dalyvauti varžybose. 2007 m. patyriau kojos traumą. Rezultatus gerinau, tačiau ne taip sparčiai kaip mano varžovai“, – pastebėjo R. Gimbutis.
Šiame prestižiniame universitete mokslai kainuoja labai brangiai, bet R. Gimbutis gavo stipendiją, kurios užteko studijoms apmokėti ir pragyventi.
„Tačiau jei tik mano pažymių vidurkis būtų nukritęs, stipendiją galėjau bet kada prarasti“, – pastebėjo R. Gimbutis.
Moko vaikus ir veteranus
Dabar kaunietis treniruoja vaikų „Oakland Undercurrent“ komandą ir dirba su veteranais „El Cerrito masters“ programoje. „Darbas yra malonus, nes dalijuosi savo patirtimi“, – sakė sportininkas. Jis JAV su keliais draugais taip pat įkūrė tarptautinę plaukimo reikmenų įmonę „AquaVolo“, kuri sėkmingai veikia.
R. Gimbutis dirba treneriu Ouklando bendruomenės baseinų projekte.
„Pagrindinis projekto tikslas yra pritraukti į baseiną vaikų iš afroamerikiečių, azijiečių ir lotynų amerikiečių šeimų. Jų tėvai dažniausiai nemoka plaukti ir nenori, kad jų atžalos eitų į baseiną, nes mano, jog būti vandenyje – nesaugu. Mes mokome vaikus plaukti ir nejausti vandens baimės“, – pasakojo plaukikas.
Anot jo, beveik 90 proc. rimtai sportuojančių plaukikų yra baltieji.
„Mes siekiame, kad šis sportas būtų prieinamas visiems, todėl vaikus iš neturtingiausių šeimų treniruojame nemokamai“, – sakė pašnekovas.
Bando ištarti R. Meilutytės pavardę
„Negaliu nutolti nuo plaukimo: dirbu šioje srityje, seku plaukimo naujienas, su visais kartu džiaugiuosi Rūtos Meilutytės pasiekimais. Visi mano plaukikai ir kolegos stebi pasaulines plaukimo naujienas ir po Rūtos laimėjimų kitą dieną kalba apie tai. Žino, kad aš esu lietuvis, todėl visi dar labiau džiaugiasi jos pasiekimais ir prašo manęs išmokyti taisyklingai tarti jos pavardę“, – juokėsi R. Gimbutis.
Jo nuomone, R. Meilutytės sėkmės paslaptis yra jos neeiliniai fiziniai duomenys, talentas, alinantis darbas ir aistra laimėti.
R. Gimbutis mano, kad ilgai liks plaukimo pasaulyje.
„Mano darbo diena prasideda 5 val., baigiasi 19 val. Tačiau atsikėlęs kiekvieną ankstyvą rytą džiaugiuosi, kad išaušo dar viena graži diena, ir man teks treniruoti plaukikus, stovėti gryname ore bei džiaugtis savo gyvenimu“, – sakė kaunietis.
Laimingas Amerikoje
Su žmona Simona, buvusia gimnaste, Amerikoje jis gyvena jau dvylika metų.
„Prieš pat Naujuosius metus švęsime tryliktas vestuvių metines. Žmona ilgai dirbo dantų technike, 5 metus turėjo savo laboratoriją. Ji visada domėjosi sveika gyvensena ir mityba. Prieš metus radikaliai pakeitė savo profesiją, nes suprato, kad sveikata yra vertingesnė nei darbas su chemikalais ir dulkėmis. Įgijusi jogos mokytojos sertifikatą, pradėjo vesti jogos pamokas. Mano plaukikai, lankantys jas, sako, kad joga padeda pasiekti geresnių rezultatų“, – teigė Rolandas.
Gyventi JAV plaukikui labai patinka.
„Tai yra didelių galimybių šalis, leidžianti atsiskleisti bet kuriam žmogaus talentui. Patinka Kalifornijos klimatas, vandenyno artumas, draugiški žmonės, čia visus metus galima valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Tik dabar mažai lyja, todėl valstija kenčia nuo ilgiausios sausros Kalifornijos istorijoje. Pasiilgstu lietaus. Taip pat suvokiau, kaip smarkiai pakilo nuomos kainos. Apie tai beveik kiekvieną dieną rašo laikraščiai“, – pasakojo kaunietis.
Jis Lietuvoje šią vasarą lankėsi po 7-erių metų pertraukos, dažniau juos giminės aplanko JAV.
„Kaune daug pasikeitimų: išgražėjęs senamiestis, atnaujinti Aleksoto ir Vilijampolės tiltai. Smagiai nudžiugino pagerėjusi klientų aptarnavimo kokybė, bet lietuviams šioje srityje dar yra kur tobulėti“, – pasakojo R. Gimbutis.
Jis sako ateitį siejąs su JAV. „Stengiamės čia įsitvirtinti, išplėsti verslus. Niekas nežino ateities, gal gyvenimas kada nors sugrąžins mus į Lietuvą?“ – šypsosi R.Gimbutis.
Rolandas Gimbutis
Pagrindinė rungtis: 50 m laisvuoju stiliumi
Gimimo data ir vieta: 1981 m. vasario 11 d., Vilnius
Gyvenamoji vieta: Ouklandas, JAV
Ūgis: 209 cm
Svoris: 112 kg
Šeiminė padėtis: žmona Simona, buvusi gimnastė
Išsilavinimas: Berklio universitetas, aplinkosaugos ir išteklių saugojimo specialybė
Buvę treneriai: Kaune: Brigita Jakubonienė, Šarūnas Mažutaitis ir Romas Gimbutis
Svarbiausi laimėjimai:
1998 m. pasaulio jaunimo žaidynių aukso medaliai 50 m ir 100 m laisvu stiliumi;
1999 m. Europos jaunių čempionato 50 m ir 100 m čempionas;
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – 16-a vieta (estafetė 4 x 100 m laisv. st.);
2002 m. Europos čempionatas – 3-ia vieta (50 m), 100 m – 6-a vieta;
2002 m. pasaulio taurės varžybos – dvi 5-os vietos (50 m ir 100 m);
2003 m. pasaulio taurės varžybos – 5-a vieta (50 m);
2003 m. pasaulio čempionatas – 6-a vieta (100 m);
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės – 14-a vieta (100 m laisv. st.), estafetė 4 x 100 m – 11-a vieta (laisv. st.);
2005 m. pasaulio čempionatas – 16-a vieta (100 m laisv. st.);
2005 m. pasaulio čempionatas, 4-a vieta 4 x 100 m laisvu stiliumi estafetėje. Komandoje taip pat plaukė dar trys kauniečiai: Paulius Viktoravičius, Vytautas Janušaitis ir Saulius Binevičius. Tai – aukščiausias komandinis pasiekimas per visą Lietuvos plaukimo istoriją;
2006 m. pasaulio čempionatas – 12-a vieta (50 m), Europos čempionatas – dvi 9-os vietos (100 m ir 50 m);
2012 m. olimpiada estafetė 4 x 100 m laisvu stiliumi 16-a vieta, 50 m – 38-a vieta, 100 m – 23-ia vieta.
Pakenkė išvykimas į JAV?
Treneris Šarūnas Mažutaitis, Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Sidnėjaus žaidynėse:
„Rolandas buvo išskirtinis talentas, tačiau taip ir nenušlifuotas iki brangakmenio. Jis galėjo tapti neeiliniu plaukiku, nes karjeros pradžia išties stulbino.
Manau, viskas pasikeitė jam išvykus į JAV. Rolandas turėjo įgimtą jėgą, jam reikėjo tik tobulinti techniką, tačiau jis toliau augino raumenis. Manau, kad treniruojantis buvo padaryta klaida.
Gaila, kai jis tada nusprendė išvykti į Ameriką. Bandžiau atkalbėti, siūliau iš pradžių vykti į pasaulio čempionatą, ten siekti medalio ir vykti į JAV, jau pasiekus gerų rezultatų suaugusiųjų varžybose. Deja, jis manė kitaip. Rolandas ten nuvyko kaip daug žadantis talentas, bet JAV tokių yra daug. Žinoma, dabar lengva kalbėti, gal ir aš buvau neteisus, padariau klaidų. Bet kokiu atveju džiaugiuosi, kad jis susikūrė gyvenimą JAV ir dirba mėgstamą darbą.“