Tokį rezultatą pasiekė tikra komanda, o didžioji dalis nematomų smulkmenų liko šešėlyje, nors komandai ir rezultatui turėjo nemažai įtakos, praneša portalas hockey.lt.
Pasiruošimo metu, kai iš įvairių pasaulio kampelių namo sugrįžę ledo ritulininkai per nepilną savaitę turėjo sustyguoti žaidimą, draugiškose rungtynėse metu beviltiškai nusileido Baltarusijos jaunimo klubui.
„Specialistai“ ėmė nurašinėti rinktinę, kritikuoti komandą ir jos trenerius bei komplektavimą. Tuo metu komandoje vyko kuriamasis darbas, kai naujasis rinktinės treneris kanadietis Jimas Settersas nuo pirmos dienos viską sustatė į savo vietas. Daugelį metų gerokai aukštesniame lygyje su Vokietijos jauniais dirbęs strategas vokišką tvarką įvedė ir Lietuvoje – vienas kandidatas atsisveikino su rinktine už kelis pavėlavimus į susirinkimus, kitas jau čempionato metu pramiegojo rytinę treniruotę ir jam užsidarė durys į vakarines rungtynes. Užtat čempionato metu komanda vis gerino žaidimą ir ėmė mušti įvarčius: penkis – olandams, septynis – estams, 11 – rumunams, 13 – kroatams, šešis – diviziono favoritams japonams.
J. Settersas į rinktinę atsivežė naują žaidimo sistemą, kai bet kuriame taške prie ritulio turėjo skubėti vienu lietuviu daugiau nei varžovu. Toks totalinis spaudimas, ypač gynyboje, veikė viso čempionato metu ir davė rezultatą paskutinėse rungtynėse su Japonija, kai varžovai taip ir nesuorganizavo jokio padoresnio lietuvių šturmo.
Nors lietuviai po trejų metų antrųjų vietų II diviziono A grupėje galų gale pakeitė medalių spalvą, vienas faktorius ir toliau nesikeičia. Lietuvos rinktinė ir vėl buvo jauniausia čempionate, o geriausi komandos žaidėjai ryškiai išsiskyrė iš varžovų. Geriausiu čempionato vartininku pripažintas Artūras Pavliukovas, dukart išsaugojęs vartus tuščius, geriausiu puolėju – Emilijus Krakauskas, kuris per penkerias rungtynes surinko net 15 taškų, iš jų 11 – įvarčių. Geriausiu gynėju pripažintas japonas Yusuke Kon, nors lietuvis Edgaras Protčenka buvo rezultatyvus ir pasirodė geriausiai tarp gynėjų.
Tarp dešimties rezultatyviausių turnyro žaidėjų pateko net penki lietuviai.
Lietuvos rinktinė nugalėjo ir neoficialioje linksmybių įskaitoje. Iki apdovanojimų ceremonijos likus valandai, Lietuvos rinktinė atvyko į areną. Tuo metu vyko Estijos ir Rumunijos rinktinių kova dėl trečiosios vietos. Mūsiškiai ėmė taip aistringai palaikyti estus, kad su lietuviais fotografuotis pradėjo santūrūs vietos sirgaliai.
Vėliau Estijos spaudoje pasirodė komentarų, kad šios šalies ledo ritulininkai pirmavo iki to momento, kol lietuviai nepradėjo sirgti už juos. Esą Estijos ledo ritulininkai tokio palaikymo gyvenime nebuvo matę ir nustojo žaisti užsižiopsoję į tribūnas. Rumunai tuo metu ir laimėjo.
Lietuvos ledo ritulininkai šiame čempionate buvo kaip niekad tautiškai ir muzikaliai nusiteikę. Komandai praktiškai kas vakarą teko giedoti tautišką giesmę, kuri skambėjo mūsiškių garbei po kiekvienų laimėtų rungtynių. Repeticijos nenuėjo veltui. Iki šio čempionato ledo ritulininkai pasižymėjo skambiu „vardan tos, Lietuvos“ išskiriamu motyvu, na, o japonai ir finalo žiūrovai išgirdo ir visą Lietuvos himną su žodžiais, giedamą lietuvių.
Rytojus šios rinktinės lyderiams bus įdomus. E. Krakauskas turi kontraktą su Šveicarijos aukščiausios lygos klubu, A. Pavliukovas ieško naujos komandos NAHL lygoje JAV, kapitonas Ilja Četvertakas, gynėjas E. Protčenka grįžta į „Energiją“ ir kovos Baltarusijos jaunimo lygoje. Šie vyrukai paliko jaunimo ledo ritulį ir turėtų tapti vyrų rinktinės ramsčiais.
Kitais metais Lietuvos jaunimo rinktinė kovos I diviziono B grupėje, kur žais Norvegija, Lenkija, Slovėnija, Italija ir Ukraina. Lyderių našta guls ant kitų žaidėjų, o vedliais turėtų tapti Dominykas Bogdziulis, Markas Kaleinikovas, Lukas Jonuška, Kostas Gusevas.