Vilnietei Jorūnei Šalnaitei vos 12 metų, bet jos namuose jau yra ne vienas turnyruose bei čempionatuose pelnytas medalis.
Pasiekimas, kuriuo ji lig šiol labiausiai didžiuojasi, yra U13 Lietuvos jaunučių čempionės titulas, tačiau talentinga mergaitė žada siekti dar didesnių tikslų.
„Visos mano svajonės susijusios su badmintonu, turiu jų labai daug. Svajoju žaisti tarptautiniuose turnyruose su stipriais užsienio varžovais, varžytis čempionatuose, o vėliau dalintis savo patirtimi su kitais – tapti badmintono trenere“, – pasakoja J. Šalnaitė.
Jorūnės istorija parodo, kad nauji talentai sporte neretai gimsta visiškai atsitiktinai: būsima čempionė pradėjo žaisti badmintoną su mama leisdama vasaras kaime Molėtų rajone.
Pradėjusi žaisti su mama, mergaitė greitai ją pranoko ir taip sparčiai tobulėjo, kad galiausiai tėvai užrašė dukrą į treniruotes badmintono klube. Jorūnei buvo vos septyneri, kai ji pradėjo pelnyti pirmuosius laurus badmintono varžybose.
Aurimas Kamantauskas, Lietuvos badmintono federacijos prezidentas, sako, kad Jorūnės pavyzdys parodo, kaip svarbu laiku pastebėti visus talentus ir sudaryti jiems tinkamas sąlygas tobulėti, nes nuo to labai priklauso sportininkų pasiekimai ateityje.
Badmintoną žaidžiančių vaikų skaičių augino ir per pandemiją
Pasak LBF prezidento, dar viena svarbi dedamoji – tuos talentus ne tik ugdyti, bet apskritai atrasti ir sudominti badmintonu, nes jei nebus žaidžiančių vaikų, nebus ir olimpiečių.
„Šia linkme dirbame ir smagu, kad vaikų, žaidžiančių badmintoną, skaičius mūsų šalyje nuosekliai didėja. Auditas dar vykdomas, tačiau matome, kad vien Kaune, Kretingoje ir Tauragėje rugsėjo mėnesį atėjo treniruotis apie 100 naujų vaikų.
Ir tai tik trijų badmintono klubų statistika. Net ir 2020 m., per patį pandemijos įkarštį, badmintoną žaidžiančių vaikų skaičius augo ir yra klubų, kuriuose jis ir toliau didėja įspūdingai – 50 ar 100 proc. per metus”, – pozityviai nuteikiančias tendencijas apžvelgė LBF vadovas A. Kamantauskas.
Preliminariais LBF duomenimis, per šių metų devynis mėnesius (sausį-rugsėjį), lyginant su 2020-aisiais, Lietuvos badmintono klubuose žaidėjų iki 18 m. skaičius padidėjo 63 proc.
Taip pat turima informacija rodo, kad šiemet per devynis mėnesius žaisti badmintono atėjo jau tiek pat vaikų, kiek per visus 2019 m., t.y. iki pandemijos, tad naujo žaidėjų augimo laukiama ir šių metų pabaigoje.
„Tarp licencijuotų badmintono žaidėjų, dalyvaujančių turnyruose, vaikų šiuo metu turime apie keturis šimtus, dar daugiau nei antra tiek yra tarp mėgėjų, iš kurių neretai irgi išauga nauji sportininkai. Kuo daugiau turėsime žaidėjų, tuo daugiau išugdysime naujų čempionų ir olimpiečių – tai patvirtina kitų šalių, turinčių gilias badmintono tradicijas, patirtis“, – sakė A. Kamantauskas.
Prieš metus atsinaujinusi LBF komanda kaip strateginį savo tikslą išsikėlė didinti badmintoną žaidžiančių vaikų skaičių ir pasiekti, kad vėl turėtume Lietuvai atstovaujančių badmintono žaidėjų ne tik pasaulio čempionatuose, bet ir olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje iki šiol buvo du sportininkai, atstovavę šaliai olimpinėse žaidynėse badmintono rugntyse: Kęstutis Navickas, dalyvavęs Pekino olimpinėse žaidynėse 2008 m., ir Akvilė Stapušaitytė, dalyvavusi Pekino ir Londono (2012 m.) olimpinėse žaidynėse.
„Matant dabartines tendencijas yra visiškai realu, kad vėl turėsime olimpietį badmintono rungtyje Los Andželo olimpinėse žaidynėse 2028 m., o galbūt jau net Paryžiaus olimpiadoje 2024-aisiais, – teigė LBF prezidentas. – Turime visas galimybes tapti ne tik krepšinio, bet ir badmintono šalimi, tačiau šiam tikslui pasiekti privalome veikti išvien: federacija, valstybė, badmintono klubai ir visuomenė.“
K. Navickas: aš nesu mūsų treniruočių sistemos „produktas“
A.Kamantauskas pridūrė, kad vienas federacijos tikslų yra atvesti badmintoną į šalies mokyklas – federacija kviečia atsiliepti mokytojus, kuriuos ketina nemokamai apmokyti badmintono technikos, kad jie galėtų vesti badmintono treniruotes savo mokiniams.
Mokyklas ketinama aprūpinti ir badmintonui žaisti reikalingu inventoriumi (tinklu, stovais, rakečių komplektais). Pasak LBF prezidento, puikių rezultatų badmintone pasiekusioje Danijoje badmintonas žaidžiamas kūno kultūros pamokų metu, nes mokyklos yra puiki erdvė naujiems talentams auginti. „Jei visos mokyklos įsitrauktų į nacionalinį projektą, kas išugdys naują olimpietį, būtų fantastika”, – sakė A. Kamantauskas.
Geriausiu visų laikų Lietuvos badmintono žaidėju laikomas olimpietis K. Navickas, šiuo metu dirbantis badmintono treneriu, sako tvirtai tikintis: po keliolikos metų pertraukos Lietuva vėl turės savo atstovus olimpinėse žaidynėse Paryžiuje arba Los Andžele.
„Potencialo ir talentų mes turime ir visada turėjome, bet mūsų problema ta, kad vėliau, kai sportininkai sulaukia šešiolikos, septyniolikos metų, juos kažkokiu būdu išbarstome. Kad taip nenutiktų, reikia sisteminio požiūrio: daug struktūruoto darbo, finansavimo, sukurti visą sistemą, kuri leistų nuosekliai auginti talentus, padėti jiems tobulėti įvairiuose sportinės karjeros etapuose.
Tai priklauso ne vien nuo federacijos, čia labai svarbūs yra klubai, kur žaidėjai treniruojasi – federacija kol kas neturi vieno nacionalinio treniruočių centro, kur galėtų treniruotis aukšto meistriškumo sportininkai iš visos Lietuvos“, – kalbėjo K. Navickas.
Aukštų rezultatų badmintono sporte pasiekęs K. Navickas priduria, kad LBF jam suteikė finansinį pagrindą ir stipriai palaikė jo sportinės karjeros kelyje, jis taip pat labai dėkingas savo treneriui Juozui Špelveriui, padėjusiam jam tobulėti.
Vis dėlto K. Navickas teigia, kad jis nebuvo mūsų treniruočių sistemos „produktas“: savo rezultatų pasiekė daugiau individualiomis pastangomis bei treniruodamasis užsienyje. „Treniruotės užsienyje, darbas su stipriais treneriais turi savų pliusų, tačiau turime suprasti, kad kitų šalių treneriai niekada nepasirūpins žaidėju taip, kaip juo gali būti pasirūpinta tėvynėje.
Todėl jei norime konkuruoti pasaulinėje badmintono arenoje, turime čia, Lietuvoje, kurti geriausias sąlygas savo žaidėjams auginti.
Po manęs, kai aš baigiau sportinę karjerą, ta sistema irgi nebuvo kuriama, bet ji pradėta kurti dabar, matome daug teigiamų pokyčių ir tai džiugina, klubai stiprėja“, – pažymi Pekino olimpinių žaidynių dalyvis K. Navickas.
Sėkmės istorija Vakarų Lietuvoje: po trenerių Slušnių dinastijos įdirbio – žaidėjų antplūdis
Didžiulis vaikų, žaidžiančių badmintoną, antplūdis pastaruoju metu stebimas Vakarų Lietuvoje – Kretingoje ir Palangoje. Čia jaunų žaidėjų nuolat daugėja – juokaujama, kad ne tik Kretingoje ir Palangoje, bet ir aplinkiniuose miesteliuose jau kurį laiką plinta gerasis badmintono virsusas.
Tad nestebina ir faktas, kad kai rugsėjo mėnesį Kretingos sporto mokykloje buvo atidaryta nauja sporto šaka – badmintonas, vaikų, norinčių treniruotis, grupės buvo užpildytos dar nespėjus patvirtinti ugdymo programos.
Kaip sako badmintono trenerė Vaida Slušnienė, visa tai neatsirado per dieną, o buvo pasiekta tik vietos badmintono entuziastų dėka. Juokaujama, kad pajūryje badmintoną žaidžia ir naująją kartą ugdo ištisa Slušnių dinastija.
„Vieni pirmųjų mūsų krašte badmintoną pradėjo žaisti mano uošvis Arnoldas Slušnys kartu su bendraminčiais Nikolajumi Gnedojumi ir Rolandu Juknevičiumi. Nuo jų viskas ir prasidėjo: jie pradėjo žaisti, burti aplink save kitus, dalyvauti turnyruose.
Taip ir įsisuko karuselė: mano uošvis pradėjo žaisti su sūnumi, mano vyru Edgaru Slušniu, kuris vėliau tapo Lietuvos čempionu, buvo ilgametis rinktinės narys. Taip susipažinusi su vyru pradėjau žaisti ir aš, o po to galiausiai tapau badmintono trenere“, – kaip plinta badmintono virusas, pasakojo trenerė V. Slušnienė, kurios ugdytinių gretose – jau arti šimto jaunųjų badmintono žaidėjų.
Pasak V. Slušnienės, reikia dirbti iš širdies – galvoti apie vaikus, o ne apie pinigus, tada netrūks ir žaidėjų, ir rezultatai ateis.
„Pas mus sportuojantys vaikai nemoka už treniruotes, o kai reikia pirkti raketes, aprangą, avalynę, važiuoti į turnyrus mes irgi neskubame apkrauti tėvų – patys ieškome galimybių, finansavimo, kad tėvai tik išleistų vaikus ir daugiau niekuo rūpintis jiems nereikėtų, nes tikrai ne visi turi tam galimybes. Tokia yra mūsų patirtis ir tai tikrai duoda rezultatų – badmintoną pradeda žaisti ne tik vaikai, bet ištisos šeimos, nuo anūkų iki senelių“, – savo sėkmės istorija dalijosi badmintono trenerė V. Slušnienė.
