Duodama interviu naujienų agentūrai AFP minint ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų pirmąsias metines, sportininkė Kryscina Cimanouskaja sakė, kad Baltarusija „nebėra saugi šalis savo piliečiams“.
„Žmonės bijo eiti į bet kokius protestus, nes bijo būti sumušti, atsidurti kalėjime“, – 24 metų atletė kalbėjo opoziciją remiančio Baltarusijos sporto solidarumo fondo (BSSF) biure Varšuvoje.
„Norėčiau, kad mano šalis būtų laisva, kad kiekvienas pilietis turėtų teisę laisvai pasisakyti, kad kiekvienas galėtų normaliai gyventi ir liautųsi bijoti“, – pridūrė K. Cimanouskaja.
Po pernai rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį nepertraukiamai geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka, opozicija pareiškė, kad balsavimas buvo suklastotas, ir šalį keliems mėnesiams apėmė beprecedenčių masinių protestų banga.
Grįš tik į laisvą Baltarusiją
K. Cimanouskaja, kuri per interviu atrodė rami, bet įsitempusi, sakė norinti kada nors grįžti į Baltarusiją pas savo šeimą, bet „tik tuomet, kai šalis bus saugi ir laisva“.
Paklausta, ar tai reiškia, kad A. Lukašenka tuo metu neturėtų būti valdžioje, sportininkė atsakė: „Ko gero, ji gali būti laisva tik be jo.“
Rugpjūčio 1-ąją, vykstant Tokijo olimpinėms žaidynėms, K. Cimanouskaja pasiprašė apsaugos, kad nebūtų prievarta išsiųsta namo, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant. Ji sakė, kad tėvynėje jai grėstų pavojus.
K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pernai pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.
Praėjusią savaitę ji atvyko į humanitarinę vizą jai išdavusią Lenkiją.
K. Cimanouskaja sakė, kad galutinai apsispręsti kreipti į japonų policiją ją paskatino pokalbis telefonu su Baltarusijoje gyvenančia senele, kai sportininkė jau važiavo į Tokijo oro uostą.
„Ji man paskambino ir pasakė, kad neturėčiau grįžti į Baltarusiją ir kad turiu visomis išgalėmis stengtis negrįžti“, – aiškino atletė.
K. Cimanouskaja sakė bijojusi, kad sugrįžusi bus pasiųsta „į psichiatrijos kliniką arba kalėjimą“.
Tuo metu A. Lukašenka per savo metinę spaudos konferenciją pirmadienį kaltino sprinterę, kad ji yra „valdoma“ Varšuvos.
Sportininkė atsakė, kad tai „visiška netiesa“ ir kad ji savo veiksmų iš anksto nebuvo suplanavusi. „Pasiprašiau pagalbos paskutinę minutę“, – aiškino ji.
Vėliau Tarptautinis olimpinis komitetas atėmė akreditaciją iš dviejų baltarusių trenerių. Šiuo metu TOK vykdo platesnį incidento tyrimą.
Laukia kitos olimpiados
K. Cimanouskaja sakė nesigailinti dėl savo veiksmų, nes „parodė pasauliui tiesą“.
„Galbūt visi tie metai sporte mane sustiprino... Niekam neleisiu manęs negerbti“, – pabrėžė ji.
Atletė sakė mananti, kad esama ir kitų baltarusių sportininkų, kurių padėtis panaši į jos, ir paragino juos „sukaupti pakankamai drąsos“ palikti Baltarusiją.
BSSF duomenimis, Baltarusijoje septyni atletai yra kalinami kaip politiniai kaliniai, o dar 36 sportininkai profesionalai ir treneriai yra dėl savo pažiūrų nušalinti nuo nacionalinių komandų.
K. Cimanouskaja šiuo metu „Ebay“ aukcione parduoda savo sidabro medalį, laimėtą per Minske vykusias 2019 metų Europos žaidynes, kad surinktų lėšų BSSF ir galėtų padėti kitiems atletams.
Pirmadienį 14 val. Grinvičo laiku už šį medalį buvo siūloma 17 tūkst. eurų.
Paklausta apie savo tolesnę sporto karjerą K. Cimanouskaja sakė, kad dėl nieko nėra užtikrinta, bet Lenkijos institucijos jai padeda, todėl išlieka vilčių, kad ji galės dalyvauti rungtynėse kaip kitos šalies atstovė.
„Laukiu kitos olimpiados. Norėčiau dalyvauti“, – kalbėjo ji.
