- Kas ir kada tave atvedė į ledo ritulį?
- Pirmą kartą pačiūžas apsiaviau kai man buvo šešeri, į atvirą čiuožyklą mane atvedė tėtis. Tuo metu mano gimtajame mieste Ogrėje (Latvija) nebuvo dirbtinių ledo ritulio aikštelių, todėl mokiausi čiuožti ant užšalusios Dauguvos upės. Tėtis nemanė, kad rimtai susidomėsiu ledo rituliu, todėl į Rygą, kur buvo galimybė treniruotis ištisus metus, nevažiavome. Rimtai treniruotis pradėjau būdamas devynerių, gimtajame mieste įsikūrus miesto komandai „Ogre“, kur žaidžiau dvejus metus.
- Kuo skiriasi Latvijos ir Lietuvos ledo ritulys?
- Vienintelis skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos ledo ritulio, kad nacionalinės jų rinktinės žaidžia skirtinguose divizionuose. Latvijos rinktinė yra aukštesniame divizione, nes Lietuvoje kiek žinau trūksta profesionalių žaidėjų. Tačiau sirgalių, išprotėjusių dėl ledo ritulio abejose šalyse netrūksta ir tai džiugina.
- Kaip sekasi mokslai?
- Neakivaizdžiai studijuoju Rygos „Tarptautinėje ekonomikos ir verslo mokykloje“, antrame kurse. Mokausi nuotoliniu būdu namuose. Jei atvirai, mokytis nemėgstu, o studijas derinti su profesionaliu žaidimu labai sunku, tačiau noriu įgyti aukštąjį išsilavinimą ir plėsti akiratį.
- Ar pats pasirinkai žaidimo Nr. 16 ir kodėl?
- Visada ruošiausi šiam klausimui, tačiau konkretaus atsakymo neturiu. Šis skaičius nereiškia nei mano ar artimųjų gimtadienio, nėra ir mėgstamas skaičius. Tačiau su juo žaidžiu beveik visą savo karjerą ir, ko gero, jis man neša sėkmę.
- Ką veiki laisvalaikiu?
- Laisvu metu tenka mokytis, o jei ne, tuomet tiesiog žiūriu įvairius filmus arba susitinku su draugais. Vasarą mėgstu žaisti paplūdimio tinklinį ir stengiuosi negalvoti apie ledo ritulį.
- Su kuria ledo ritulio žvaigžde norėtum susitikti ir kodėl?
- Emils Potapovs! (juokiasi). Jei atvirai, norėčiau susitikti su Marianu Gaboriku ir Nicklu Backstromu, rungtyniaujančiais NHL lygoje.
- Kokius tikslus sau keli šiame sezone?
- Savo tikslus visada derinu su komandos tikslais, taigi šiame sezone norėčiau, kad komanda patektų į atkrintamąsias varžybas ir įveiktų pirmąjį jų etapą. Žinoma, siekiu būti geriausiu žaidėju komandoje.
- Į kokį klausimą niekada negalėtum atsakyti „Taip“?
- Į klausimą apie maistą. Niekada negaliu išsirinkti, ką norėčiau valgyti.
- Kaip įsivaizduoji save po 10 metų?
- Sunkus klausimas, todėl stengiuosi negalvoti. Žinoma, tikiuosi, kad viskas seksis puikiai, norėčiau būti geru šeimos tėvu, kuris gerai žaistų ledo ritulį. O kaip bus iš tikrųjų, pamatysite po dešimties metų (šypsosi).