Pajamas nusinešė atšaukiami turnyrai
Delfi jau rašė, kad įprastų pajamų dėl karantino netekusiam kikboksininkui Sergejui Maslobojevui prisireikė kasdienėms išlaidoms eikvoti kapitalą, kurį 32-ejų klaipėdietis buvo atsidėjęs nekilnojamajam turtui pirkti.
Mat atšaukus įvairius turnyrus kovotojas nebegauna honorarų už pasirodymus ringe, o asmeniniai rėmėjai, savo ruožtu, turi rūpesčių ir be užribyje atsidūrusio atleto.
Apie žemesnes pozicijas reitinge užimančių tautiečių vargus taip pat pasakojo tenisininkas Ričardas Berankis.
Nelabas karantinas ir tokiems profesionalams kaip Darius Labanauskas ar Pijus Labutis, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra komercinėse varžybose uždirbami piniginiai prizai.
Neolimpinių sporto šakų atstovai negauna finansavimo nei iš valstybės, nei iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), juos rečiau paremia savivaldybės, o ir dauguma neolimpinių federacijų gyvena vargingiau nei didžiosios ir mažai kuo gali prisidėti prie gabiausių savo sportininkų karjerų.
Tiesa, daugeliui jų sportas yra hobis, derinamas su pagrindiniu darbu ar mokslais, neretai atletai patys dirba treneriais mokydami mėgėjus bei jaunąją kartą.
Tačiau vienintelio profesionalaus Lietuvos smiginio žaidėjo D. Labanausko neišeina priskirti nė vienai iš šių kategorijų.
50-ą vietą pasauliniame Profesionalaus smiginio korporacijos (PDC) reitinge užimančiam 43-ejų kauniečiui strėlytės pastaraisiais metais yra vienintelis darbo įnagis, dėl kurio jis atidėjo į šalį puodžiaus profesiją.
Nors galą su galu sudurti kol kas pavyksta, D. Labanauskas neslepia iš anksto pagalvojantis apie juodą dieną.
Ištvertų pusmetį
„Krizės metu reikia kardinaliai keisti įpročius, įjungti taupymo režimą“, – Delfi teigė D. Labanauskas.
Smiginio aso ir šiaip nepavadinsi išlaidautoju, todėl dabar jis gali išlaikyti šeimą iš anksčiau sukauptų santaupų.
Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje į stipriausių aštuonetą planetos čempionate iškopęs lietuvis buvo apdovanotas 50 tūkstančių svarų sterlingų (58 tūkst. eurų).
Iš viso PDC reitinginiuose turnyruose per pastaruosius dvejus metus jis užsidirbo apie 125 tūkst. eurų.
Šiemet D. Labanauskas, kaip ir visas smiginio elitas, nespėjo nė rimčiau įsivažiuoti. Vasarį prasidėjusį sezoną sustabdė koronavirusas.
Akivaizdu, kad pavasarį daugiau turnyrų nebevyks, pats D. Labanauskas abejoja, ar turės progų pamiklinti ranką ir vasarą.
Bet žaidėjas teigia galintis palaukti ir iki rudens.
„Nėra taip, kad kabočiau ant labai plono siūlo. Jei po vieno prasto mėnesio žmogus susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, matyt ir prieš tai kažkas buvo negerai.
Jei karantinas užsitęstų, sakyčiau, su visa šeimyna gerą pusmetį tikrai galėtume pragyventi. Aišku, tik tuo atveju, jeigu neiškiltų kitų nenumatytų problemų, kurių visada gali atsirasti“, – apsidraudė D. Labanauskas.
Virtualios varžybos
Bėdai prispyrus, gelbėjimosi ratą smiginio meistrams meta PDC.
„Visi gavome laiškus, kad kritiniu atveju galėsime prašyti finansinės paramos. PDC avansu pervestų kažkiek pinigų, kuriuos reikėtų grąžinti iš laimėtų piniginių prizų, kai varžybos bus atnaujintos.
Manau, bus tokių, kurie pasinaudos šiuo pasiūlymu. Nors šiaip dauguma žemesnes pozicijas reitinge užimančių žaidėjų turi kitus darbus“, – svarstė D. Labanauskas.
Be to, PDC sudarė galimybę žaidėjams ir karantino metu prisiminti įgūdžius bei užsidirbti vieną kitą papildomą šimtinę.
Gegužę D. Labanauskas susidurs su dauguma stipriausių savo varžovų neišeidamas iš namų – internetu transliuojamame virtualiame turnyre.
„Kiekvienas žaidėjas turi įsirengti į taikinį nukreiptą filmavimo kamerą, pasirūpinti sparčiu interneto ryšiu. Prasidėjus žaidimui – jokių naminių gyvūnų aplinkui, tvarkinga sportinė apranga. Kaskart metę strėlytes žaidėjai pasako, kiek taškų surinko, o turnyro komentatorius suveda skaičius į bendrą lentelę.
Smulkmenų nežinau, bet už dalyvavimą sumokama gal 500 svarų. Dalyvauja beveik visi iš 128 PDC reitingo žaidėjų, atsisakė tik Michaelis van Gerwenas, Gary Andersonas, Darylas Gurney. Varžybos – visai panašios į tikras, jauduliuko bus. Pavyzdžiui, mūsų naujasis pasaulio čempionas (Peteris Wrightas – Delfi) iškrito jau po pirmo etapo“, – komentavo reitinge sparčiai kylantis lietuvis.
Daugiau apie D. Labanauską – Delfi TV laidoje „Sportinė forma“
Nuo pulo stalo – prie knygų apie ekonomiką
Jeigu viešųjų renginių bei kelionių suvaržymai pasaulyje persikels ir į antrą metų pusę ar net 2021-uosius, virtualus smiginis galbūt taps bent pusėtina alternatyva įprastiems turnyrams.
Ir finansine išeitimi smiginio profesionalams.
Į virtualią erdvę puse kojos įžengė ir pulas. Amerikietiškojo biliardo žaidėjai per karantiną nuotoliniu būdu rungiasi, kuris sėkmingiau atliks tam tikras užduotis.
Tik tokiomis varžybomis komercinės sėkmės nepriviliosi, įsitikinęs P. Labutis.
22-ejų vilnietis yra vienintelis Lietuvos pulo profesionalas. Ar, tiksliau tariant, vienintelis bandantis tokiu tapti.
Pusiau juokais, pusiau rimtai P. Labutis džiaugiasi, jog pandemija smogė šiemet, o ne, pavyzdžiui, kitais metais.
Mat šį pavasarį jam bet kokiu atveju būtų tekę daugiau laiko praleisti prie knygų – Vilniaus universiteto ekonomikos studijų ketvirtakursis rašo bakalauro darbą pajamų nelygybės tema.
Pastaroji aktuali ir pulo pasaulyje – kitaip nei angliškojo pusbrolio snukerio žvaigždės, į didžiųjų televizijų eterį nepatenkančio pulo žaidėjai nežarsto didžiulių premijų.
Stambiausių turnyrų prizų fondus sudaro nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Kuo jie didesni, tuo nuožmesnė ir konkurencija.
„Šiuo aspektu pulas – kaip vaikų žaidimų aikštelė, ir dėl to mums labai liūdna“, – pažymėjo P. Labutis.
Pernai jam pavyko laimėti komercinį turnyrą Slovėnijoje ir užimti prizines vietas Norvegijoje, Italijoje, Estijoje.
Šį pavasarį Europos jaunimo čempionas planavo dalyvauti šešiuose ar septyniuose turnyruose, įskaitant Suomijoje turėjusį vykti žemyno čempionatą, tačiau visos varžybos buvo atšauktos arba atidėtos dėl koronaviruso grėsmės.
Galimybės užsidirbti netekęs žaidėjas guodžiasi turintis ištikimų asmeninių rėmėjų, tarp kurių – biliardo klubas Kaune, Šiaulių įmonė, Kanados lietuvis.
Vis dėlto patikimiausias kol kas – tėvų petys.
„Studijuoju, vis dar gyvenu su tėvais, jie padeda finansiškai. Todėl man nėra taip blogai. Bet ateityje ši krizė turėtų pasijusti. Atšaukta labai daug turnyrų, artimiausi nusimato tik liepą ar rugpjūtį, jei ne vėliau. Nieko planuoti neišeina, nes padėtis – labai neaiški“, – dėstė P. Labutis.
Ir galima tik viltis, kad pasitaisys ji anksčiau nei profesionalams nebeliks kitos išeities kaip tik vėl tapti mėgėjais.
Daugiau apie P. Labutį – Delfi TV laidoje „Sportinė forma“