Nors persiplėšk: nedalyvausi Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) pasaulio taurės etapuose – grės prarasti gyvybiškai svarbius kvalifikacinius taškus, blogai pasirodysi Europos čempionate – Lietuvos biatlono federacija (LBF) kitąmet gaus mažiau pinigų. Taigi šios biatlonininkų lenktynės per pusę pasaulio – dėl IBU taškų ir LBF išgyventi būtinų finansų.
Amsterdamo oro uoste, kuriame po kelionės iš Jutos laukė lėktuvo vos vienai nakčiai paskristi namo, užkluptas biatlonininkas Tomas Kaukėnas neslėpė, kad ilgos kelionės vargina. Pajėgiausi Lietuvos biatlonininkai už Atlanto išvyko pirmomis vasario dienomis ir pirmiausia dalyvavo pasaulio taurės septintojo etapo varžybose Kanmore, Kanadoje, o iš ten patraukė į JAV – aštuntąjį pasaulio taurės etapą surengusios Jutos link.
„Bet grįžimas namo nors ir vienai nakčiai suteikia jėgų. Namie išsimiegosiu ir vasario 20-osios rytą jau važiuosiu į Baltarusiją. Pasiruošimas svarbiausiems sezono startams sugriuvo, tad dabar kaip įmanoma išmintingiau bandau išsisukti iš situacijos ir kaip įmanoma geriau pasiruošti varžyboms. Būdamas už Atlanto gyvenau beveik Lietuvos laiku tam, kad grįžus būtų galima išvengti aklimatizacijos“, – pasakojo T. Kaukėnas.
Kalbėdamas apie žemynų, laiko, oro sąlygų ir kitus laukiančius pokyčius, prie kurių pastaruosiuose dviejuose pasaulio taurės etapuose dalyvavusiems Lietuvos biatlonininkams teks žaibiškai prisitaikyti, Lietuvos biatlono federacijos (LBF) generalinis sekretorius Ričardas Griaznovas prasitarė: „Ne į naudą mums tokie skirtumai.“
Už Atlanto varžėsi Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia, Linas Banys, Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė. Vertinant abu šiuos Kanadoje ir JAV surengtus etapus, aukščiausią 47 vietą asmeninėse 10 km sprinto lenktynėse Jutoje pasiekė V. Strolia. Taigi nei vasario pradžioje stingdančiu 30 laipsnių šalčiu (minus 45 laipsnių jutimine temperatūra) biatlonininkus pasitikusiose Kanmoro „Nordic“ centro trasose, nei Jutoje vykusiose varžybose mūsų biatlonininkams pasiekti itin gerų rezultatų nepavyko, o iškart po šių išbandymų laukia Senojo žemyno čempionatas.
Nors tai yra trečio ar ketvirto rango varžybos, tiek sportininkams, tiek Lietuvos biatlono federacijai šis Europos čempionatas svarbus. LBF tenka kelti aukštus tikslus: lyderiams užimti 1–15 vietą, komandinėse rungtyse būti apie dešimtuką. Tik ar juos pavyks įgyvendinti – pamatysime.
„Tiesą sakant, pasaulio taurės etapai Amerikoje šiek tiek sujaukė visą pasirengimą, neplanavome į juos vykti, todėl realiai bus taip – iš lėktuvo į trasą“, – konstatavo R. Griaznovas ir priminė, kad iš JAV parvykę mūsų biatlonininkai Baltarusiją pasieks vasario 20-ąją, o mišrių estafečių varžybos jų laukia jau kitos dienos pavakarę.
„Vasario 21 dieną dalyvauti mišrių estafečių varžybose be specialaus pasirengimo ir po paros kelionių, žinoma, yra ekstremalu, sakyčiau, gal net kvaila. Bet yra tokia situacija, privalome dalyvauti ir siekti uždirbti finansavimą kitiems metams“, – atvirai nuomonę apie tokį varžybų grafiką išsakė T. Kaukėnas.
Kartu su T. Kaukėnu, V. Strolia, N. Kočergina ir G. Leščinskaite už Atlanto besivaržiusio 20-mečio L. Banio Europos čempionate nebus, nes jis sausio pabaigoje jėgas dar bandė pasaulio jaunių ir jaunimo biatlono pirmenybėse Slovakijoje.
Likusio iš JAV parvykusio ketverto Minske jau laukia Karolis Dombrovskis ir trys naujesni veidai: iš jaunimo į suaugusiųjų sportą perėjęs 22-ejų Deividas Demkovas, kuriam tai bus debiutinės pirmenybės, iš slidinėjimo į biatloną atėjęs 26-erių Lukas Jakeliūnas bei 19-metė Ana Jesipionok. Pirmąkart po daugybės metų tokio rango varžybose nematysime Dianos Rasimovičiūtės, kuri apie karjeros pabaigą pranešė šių metų pradžioje.
Žvelgiant į IBU sudarytą varžybų tvarkaraštį akivaizdu, kad europiečiams šių metų Senojo žemyno pirmenybėse startuoti nebus lengva. O šis čempionatas, kaip užsiminė R. Griaznovas su T. Kaukėnu, LBF svarbus. Nuo šių metų sausio 1-osios pasikeitė mūsų sporto finansavimo sistema, dėl to Europos čempionate parodyti rezultatai būsimoms finansinėms LBF injekcijoms itin reikšmingi.
„Taip nedažnai nutinka, bet biatlonininkų laukia gana ekstremalus startas“, – neslepia R. Griaznovas.
Kodėl taip nutinka? Todėl, kad IBU, siekdama aprėpti visus žemynus ir visur, kur įmanoma, populiarinti savo sporto šaką, kartais sudėlioja tokį varžybų grafiką, paskui kurį nelabai spėja sportininkus skraidinantys lėktuvai. Praleisti IBU kvalifikacijoje svarbių pasaulio taurės etapų lietuviai sunkiai sau gali leisti – įsijungia taškų skaičiavimo formulės sudedamųjų dalių, kvalifikacinių reikalavimų, olimpinės kvotos ir kitokios raudonos lemputės.
Bet ko po tokių biatlonininkų klajonių galima tikėtis Raubičiuose? Ar aukščiausios vietos vėl planuojamos biatlonininkų lyderiui T. Kaukėnui, kurio šio sezono rezultatai dažnai rikiuojasi varžybų protokolų paskutiniuose dešimtukuose? Pasak R. Griaznovo, T. Kaukėnas šį sezoną pagal galimybes duoda sau pailsėti ir pasirodo, sportininkų terminais šnekant, iš savo sukauptos bazės.
„Manau, tiek Kanadoje, tiek Amerikoje jis tikėjosi, kad jam varžybos susiklostys šiek tiek geriau. Kita vertus, jis moka reikiamu metu iššauti, todėl į jo pasirodymus sezono eigoje nelabai kreipiame dėmesio. Aš asmeniškai į jį dedu daugiau vilčių pasaulio čempionate, kuris šiemet vyks gana vėlai – kovo 7–17 dienomis“, – sakė R. Griaznovas.
Pats T. Kaukėnas neslėpė: „Daug vilčių į Europos čempionatą nededu. Dabar visos mintys sukasi apie pasaulio čempionatą ir pasirengimą kitam sezonui.“
Raubičiuose – biatlono legendos
Kad ir kaip susiklostytų šis čempionatas lietuviams, 20 km už Minsko esantys Raubičiai nuo vasario 18-osios gyvena biatlonu. Pastarąjį sykį IBU baltarusiams patikėjo surengti 2015 m. pasaulio jaunimo biatlono čempionatą, prieš kurį Raubičių žiemos sporto bazė buvo rekonstruota.
Pasak R. Griaznovo, baltarusiai investuoja į biatlono bazes, infrastruktūrą, nes nori į savo šalį prisikviesti pasaulio taurės etapą. Baltarusijai IBU suteikta galimybė suorganizuoti Europos pirmenybes – žingsnis pasaulio taurės etapo link.
„Be to, baltarusiai neabejotinai turi didvyrę – šį rugsėjį apie karjeros pabaigą paskelbusią Dariją Domračevą. O ką jau kalbėti apie jos vyrą – po Pjongčango žiemos žaidynių įspūdingą sportinę karjerą baigusį norvegą Ole Einarą Bjorndaleną. Vien jų buvimas daug reiškia“, – priminė R. Griaznovas.
Šiemet po čempionato atidarymo Raubičiuose buvo surengtos vadinamosios legendų lenktynės, kuriose dalyvavo po dešimt ryškiausių karjeras jau baigusių biatlono legendų, tarp kurių, aišku, buvo ir D. Domračeva su O. E. Bjorndalenu.
Kaip vieną neįprastų šio čempionato aspektų LBF gen. sekretorius paminėjo Raubičių stadioną: „Didelė stadiono erdvė, žiūrovams varžybas tenka stebėti iš labai toli, o pamatyti, kad vyksta sportininkams pasiekus ugnies ruožą, – užduotis ne iš lengvųjų.“ Kiti stadionai, R. Griaznovo tikinimu, kompaktiškesni.
2019 m. Europos biatlono čempionato rungtynių tvarkaraštis (Lietuvos laiku)
Vasario 20 d.
16 val. vyrų individualios 20 km lenktynės
19.30 val. moterų individualios 15 km lenktynės
Vasario 21 d.
16 val. asmeninių mišrių estafečių varžybos (vienas vyras ir viena moteris)
19 val. mišrių estafečių varžybos (2x6 km moterys ir 2x7,5 km vyrai)
Vasario 23 d.
11 val. vyrų 10 km sprinto lenktynės
14 val. moterų 7,5 km sprinto varžybos
Vasario 24 d.
11 val. vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynės
13 val. moterų 10 km persekiojimo lenktynės