Geriausių 2017 metų Lietuvos bokso trenerių penketuką sudaro Vladimiras Bajevas, Denisas Naidionovas, Marius Palionis, Miroslavsa Krepštulis ir Vincas Murauskas.
Apdovanojimo renginio „Crowne Plaza“ viešbutyje metu taip pat buvo apdovanoti geriausi Lietuvos metų teisėjai – Kęstutis Bagdanavičius, Gintaras Šniukšta, Vilmantas Bobinas, Anatolijus Kriukovas ir Mindaugas Žilinskas.
Geriausiais 2017 metų bokso renginiais tapo Lietuvos čempionatas Kėdainiuose, 12-asis tarptautinis Dano Pozniako jaunimo turnyras, tarptautinis mačas Lietuva-Ukraina Marijampolėje, 21-asis Algirdo Šociko turnyras Kaune ir 19-asis Vitalijaus Karpačiausko turnyras Panevėžyje.
Metų iniciatyvomis pripažintos Vilniaus Karališko vaikų bokso klubo „Royal“ atidarymas ir pirmą kartą Pasvalyje surengtas tarptautinis moterų bokso mačas tarp Lietuvos ir Baltarusijos komandų.
„Manau, kad kiekvieni metai gali būti geresni, bet pagal Lietuvos bokso galimybes, turime labai neblogus rezultatus. Federacija yra patenkinta praėjusiais metais, – sakė Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga. – Medaliai, iškovoti tiek suaugusių, tiek jaunimo čempionatuose nebuvo netikėti. Visi apdovanoti sportininkai yra stiprūs ir gali pasiekti gerus rezultatus.
Žinoma, mes, kaip ir treneriai, norėtume dar daugiau pergalių, bet bokse viską lemia daug faktorių. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje pirmą kartą surengėme trenerių tobulinimo kursus ir net 19 Lietuvos trenerių apgynė Tarptautinės bokso federacijos žvaigždutes, o tai tokiai nedidelei šaliai yra nemažas pasiekimas. Didžiuojamės ir visame pasaulyje paklausiais Lietuvos teisėjais“.
Ne vienas Lietuvos boksininkas jau pasirinko profesionalo kelią ir nebepriklauso Lietuvos bokso federacijai (LBF), todėl tuo pačiu ir nedalyvauja geriausių Lietuvos boksininkų rinkimuose. Puikiais rezultatais profesionalų ringuose JAV pastaraisiais metais džiugina Egidijus Kavaliauskas ir Eimantas Stanionis.
Pagal naujas Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) taisykles, dėl olimpinių kelialapių gali kautis ne tik mėgėjai, bet ir profesionalai, todėl LBF nuolat seka lietuvių rezultatus ir tikisi, kad jie kovos dėl kelialapių į 2020 metų olimpines žaidynes.
„Mes sekame jų rezultatus, bendraujame tiek su sportininkais, tiek su jų treneriais. Turime jau pažadą iš kai kurių boksininkų, kad jie tikrai kovos dėl vietos olimpinėse žaidynėse, bet jiems yra sudėtinga. Profesionalai turi tam tikras sutartis su klubais, su agentūromis, todėl kažko pažadėti negalime nei mes, nei jie. Svarbiausia, kad yra noras, o kaip bus, pažiūrėsime“, – sakė D. Šaluga.
Kur kas sudėtingesnė situacija yra su moterų boksu. Tarp nominančių šiais metais nebuvo nei vienos boksininkės. LBF vadovas prisipažįsta, kad dėl stereotipų vis dar sudėtinga pritraukti mergaites į šią vyriška vadinamą sporto šaką.
„Lietuvoje boksas vis dar laikomas netinkama sporto šaka moterims, nors Skandinavijoje, kai kuriose kitose šalyse, ypač Lotynų Amerikoje, moterys intensyviai ir aktyviai lanko boksą ir pasiekia aukštus rezultatus. Lietuvoje mes neturime tokios tradicijos. Pas mus trūksta supratimo apie sportą, nebuvo pakankamai trenerių ir dėl to mergaitės nesirenka bokso. Mergaitės pirmiausia susidomi šokiais, tenisu ar kita sporto šaka, bet tikrai ne boksu.
Dėl to mes negalime pasigirti gerais rezultatais moterų bokse. Vis dėlto po truputėlį judame į priekį, įvairius būrelius su bokso elementais lanko vis daugiau mergaičių ir dauguma užsikabina ilgam. Net ir NBA krepšininkai dažnai dirba pagal bokso treniruočių stilių.
Tokiomis treniruotėmis įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat viešose treniruotėse bandome populiarinti mūsų sporto šaką ne tik vaikinų tarpe, bet ir merginų“, -pabrėžė LBF prezidentas.
Lietuvos bokso federaciją palietė naujoji Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) inicijuota sporto finansavimo reforma. LBF šiemet iš KKSD gavo beveik 26 tūkst. eurų daugiau nei praėjusiais metais – per 107 tūkst. eurų, tačiau pagal naują reformą, federacija pati turės samdytis trenerius ir kitą aptarnaujantį personalą, todėl lėšų padidėjimo ji nepajaus.
Tuo tarpu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) lėšos boksui sumažėjo kardinaliai – nuo 130 tūkst. eurų 2017 metams iki 82 tūkst. eurų šiems metams. D. Šaluga į reformą žiūri pozityviai ir ragina sporto organizacijas susivienyti vardan Lietuvos sporto gerovės.
„Kiekviena reforma įneša kažkiek chaoso, nežinomybės, nes ji vyksta pirmą kartą. Įvesti finansavimo kriterijai ir vienos federacijos gavo daugiau pinigų, kitos – mažiau. Tos, kurios gavo mažiau šiemet, gal gaus daugiau kitąmet. Dabar sporto pinigų kraitis yra padalintas federacijoms. Mes irgi šiais metais nebūsime turtingesni, bet aš tikiu, kad sporto vadovai stengiasi padaryti geresnę sistemą.
Noriu palinkėti mūsų sporto vadovybei, kad kuo mažiau būtų eskaluojama takoskyra tarp KKSD, Vyriausybės ir LTOK. Visa Lietuvos sporto bendruomenė turi susitelkti, susitaikyti ir siekti rezultatų. Netampykime sporto federacijų į vieną ar kitą pusę. Vadovai yra tampomi, o sportininkai ir treneriai lieka per vidurį bei labiausiai nukenčia. Kol kažkas pešasi, sportas kenčia. Dėl to linkiu, kad šie metai būtų santarvės ir susitaikymo sporte metai“, – linkėjo D. Šaluga.