Lyginant su pirmtaku, M. Marcinkevičius nepasistūmė į priekį nė per colį.
Penktadienį generalinės asamblėjos sesijoje jį palaikė 16 LTOK narių, 48 balsavo už ketvirtai kadencijai perrinktą D. Gudzinevičiūtę.
Palyginimui, 2020-aisiais, kai išversti ilgametę prezidentę iš kėdės mėgino tuometis plaukimo federacijos vadovas Emilis Vaitkaitis, balsai pasiskirstė kone identiška proporcija – 17:49.
Suskaičiavus balsus ir paskelbus rezultatus, M. Marcinkevičius santūriai spaudė ranką nugalėtojai, bet vėliau kalbėdamas su žiniasklaida karčių žodžių nevengė.
„Galiu tik nukelti kepurę prieš D. Gudzinevičiūtę. Net nejaučiu apmaudo, nes skirtumas buvo didelis, panašiai kaip prieš ketverius metus. Berods budistai sako, kad mokytojas ateina, kai mokiniai būna pasirengę. Manau, čia jie dar nepasirengę.
Savo laiko, kurį pastarąjį mėnesį skyriau susitikimams su LTOK nariais, nuvažiuotų šimtų kilometrų man negaila. Tiksliau, gaila šeimos laiko, norėčiau padėkoti žmonai už kantrybę. Užtat per susitikimus dauguma sporto bendruomenės atstovų atsivėrė, išsakė savo skaudulius. Kita vertus, jie įpratę bijoti permainų. Sako, kad jų nori, bet baimė yra didesnė, ką pamatėme šiandien“, – atsiliepė 41-erių vilnietis.
Dar vienas smūgis jo laukė prieš antrąjį raundą – LTOK vykdomojo komiteto rinkimus.
Iš jų buvo pašalintas tiek pats M. Marcinkevičius, tiek visa jo siūlyta komanda, pasiklydusi LTOK įstatų dviprasmybėse ir nepasirūpinusi raštiškais atstovaujamų federacijų įgaliojimais.
Golfo federacijos prezidento Česlavo Okinčico vadovauta rinkimų komisija nusprendė, kad be jų dalyvauti vykdomojo komiteto rinkimuose negalima, ir prieš balsavimą išbraukė aštuonis pretendentus iš savo pačios prieš kelias savaites patvirtinto bei paskelbto kandidatų sąrašo.
Veltis į teisinius ginčus dėl tokio „ėjimo žirgu“ M. Marcinkevičius teigė nesiruošiantis, nors kritikuoja LTOK rinkimų sistemą.
„Sporto sistema yra ganėtinai supuvusi, dar daug yra balsuojančių senosios kartos atstovų. Realiai federacijose dirbantys žmonės – generaliniai sekretoriai, kiti darbuotojai – išreiškė man daug palaikymo. Gaila, kad pagal dabartinius LTOK įstatus federacijos turi nebe po du, o po vieną balsą rinkimuose. Antraip tikrai būtų federacijų, kurių atstovai būtų balsavę skirtingai.
Ir šiaip balsavimo sistema įdomi – beveik visi prezidentės pasirinktos komandos žmonės turi po du balsus, nes atstovauja dar ir skėtinėms organizacijoms. O pusė iš pastarųjų realiai nieko neveikia, tik gauna LTOK dotacijas“, – kalbėjo dabartinis Vilniaus savivaldybės įsteigto Sostinės sporto centro direktorius, einantis ir triatlono bei irklavimo federacijų viceprezidento pareigas.
Vis dėlto jis neslepia, jog LTOK prezidento posto gali siekti ir ateityje. Be to, spėja, kad tuomet konkuruoti jau reikėtų nebe su D. Gudzinevičiūte.
„Manau, kad prezidentė yra pavargusi, net nenori šių pareigų. Ir tą matau ne aš vienas. Bet už jos stovintys žmonės turi interesų ir tiesiog pabijojo kelti kitą kandidatą.
Sunku dabar atsakyti, ar dalyvausiu rinkimuose po ketverių metų. Stebėsiu D. Gudzinevičiūtės ir jos komandos darbus, nes jų rinkimų kampanija ir retorika niekuo nesiskiria nuo ankstesnių – žada padaryti tai, ko nepadarė per 12 metų. Visuomenė tai mato, deja, ne ji čia balsuoja. Jei matysiu, kad LTOK veikla nekrypsta gera linkme, neatmetu galimybės vėl kandidatuoti – ir turbūt nepaliksiu to paskutinei minutei kaip šįkart“, – sakė M. Marcinkevičius.
Galimu D. Gudzinevičiūtės įpėdiniu laikomas buvęs olimpietis, irklavimo federacijos prezidentas Mindaugas Griškonis penktadienį buvo išrinktas naujuoju LTOK generaliniu sekretoriumi.
Tiesa, pati 58-erių buvusi šaulė taip pat kol kas nepatvirtino, jog išties apsiribos keturiomis prezidentės kadencijomis ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narės pareigomis, užimamis nuo 2018-ųjų.
– Kaip manote, kodėl neatėmėte iš dabartinės prezidentės daugiau balsų nei E. Vaitkaitis prieš ketverius metus? – „Delfi“ paklausė M. Marcinkevičiaus
– Mano nuomone, oponentė pajautė didesnį spaudimą nei tuomet ir dėl to metė daug daugiau resursų, kad užsitikrintų balsus. Kadangi ji tuos resursus valdo, patys matėte, jog visa kampanija buvo vykdoma ne savo asmeninėmis lėšomis, kaip mano atveju. Priverčiau prezidentę išeiti iš komforto zonos ko gero labiau negu pats buvau išėjęs, tai aiškiai matėsi viešumoje. Dėl to tiesiog metė papildomų resursų – finansinių, žmogiškųjų ir visokių kitokių, kad užsitikrintų solidžią pergalę.
Ką turiu omenyje? Yra galimybė ir pažadėti, ir padėti vieniems ar kitiems nariams. Dabar neįvardinsiu, nes nenoriu jokių teisinių reikalų. Bet buvo šiemet olimpinio fondo lėšomis kai kurioms federacijoms apmokėtų sąskaitų. Fondas dirba „į minusą“, bet suteikia įvairią jokiais kriterijais nenustatytą paramą LTOK nariams, jų veikloms. Taip yra daroma įtaka, kažkuria prasme nusiperkami balsai. Taip visada buvo. Kol bus Daina, taip bus ir toliau, nelabai čia yra kuo stebėtis.
– Po olimpinių žaidynių vadovybės rinkimai laukia daugelyje sporto federacijų. Neketinate siekti kurios nors iš jų vadovo posto?
– Turėjau vieną pasiūlymą – dalyvauti triatlono federacijos prezidento rinkimuose. Bet laikydamasis gerosios valdymo praktikos noriu ten „atšalimo“ periodo. Net nekandidatuosiu į vykdomąjį komitetą, tik galbūt pabūsiu viename iš žemesnių komitetų. Prisidėsiu savo darbais ne mažiau nei pastaruosius ketverius metus būdamas viceprezidentu.
O po metų baigiasi irklavimo federacijos kadencija – visko gali būti, šiuo metu tikrai nesu nusprendęs. Būtų galima, kaip sakoma, pasimatuoti temperatūrą su M. Griškoniu iš pradžių ir namų aikštelėje – prieš išeinant į platesnę.
– M. Griškoniui pavyktų vienu metu dirbti LTOK generaliniu sekretoriumi ir vadovauti irklavimo federacijai?
– Na, jis norėjo pasitraukti, mes vykdomajame komitete atkalbėjome. Pamatysime, bet iš tiesų nelabai tikiu, kad jis dirbs tuo generaliniu sekretoriumi. Turės antpečius, fotografuosis šalia D. Gudzinevičiūtės, kai reikės. O darbus dirbs kiti, esu tuo tikras.
Bet kuriuo atveju, linkiu jam sėkmės ir su nusiteikęs irklavimo federacijoje dar metus tęsti bendrus darbus. Esame pasidalinę kuruojamomis sritimis, tikiu, kad profesionalumo užteks abiem.
– Ar LTOK turėtų atsirasti vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas?
– Maniau, kad prezidentė ištrauks šitą kortą šiandien ir pasakys, kad vis dėlto sutinka su tokiu ribojimu. Jos anksčiau išsakyti melai, neva tai negalima, neįmanoma, nėra tiesa. Jos asmeniškai tai vis tiek niekaip nepaliestų, ji praras IOC narės statusą sulaukusi 70 metų, ir tuomet automatiškai nebepriklausys LTOK vykdomajam komitetui. O dabar pakeitus įstatus kadencijų limitas bus skaičiuojamas iš naujo. Manau, kad jie gali tai padaryti, bet nenori, nes patogu buvo sakyti, kad valstybė neduoda pinigų.
Abejoju, ar tai bus padaryta, nes iš Dainos ne kartą esu girdėjęs, jog biudžeto pinigų jie niekada neims – tuomet atsiranda viešųjų pirkimų procedūros, auditai, ko jie nenori.
