Maratono nugalėtoju irklenčių klasėje tapo Artūras Nersesianas, tarp burlentininkų maratono įskaitoje Fortūna šypsojosi perspektyviam burlentininkui Mindaugui Lukšiui, o sudėtingiausioje, supermaratono distancijoje triumfavo kaunietis Martynas Juodeška. Anot jo, plaukiant tokius didelius atstumus, galima tikėtis bet ko, tad pergalę lemia ne jėga, o psichologinis pasirengimas.
„Tai reikalauja labai daug ištvermės. Maratone pergalė priklauso ne nuo įrangos, o nuo „tarpinės“ – žmogaus, kuris yra ant lentos“, - pasakojo nugalėtojas.
M. Juodeškos nuomonei antrina ir varžybų teisėjai – maratone nėra nei amžiaus, nei įrangos apribojimų.
„Maratonas – tai disciplina, skirta vandens sporto populiarinimui – gali plaukti ne tik specialiai varžyboms besitreniruojantys profesionalai. Iš tikrųjų, tiek pradedantieji, tiek patyrę dalyviai turi didelį valios užtaisą ir tai yra puiki proga pasirungti. Tai nėra tik varžybos tarpusavyje, kiekvienas kovoja su savimi, kad suplauktų visą distanciją“, - sakė Robertas Gradauskas.
Pirmą dieną teisėjai dalyviams parinko distanciją į Ventės Rago pusę, kur apiplaukę specialų ženklą turėjo sukti atgal į Kintus. Maratono dalyviai turėjo įveikti vieną tokį ratą, o supermaratonininkams reikėjo apsukti tris tokius ratus. Sekmadienį pasikeitus vėjo krypčiai ir stiprumui, dalyviams teko suko ratus iki Drevernos ir atgal.
Šiais metais gamta nepašykštėjo išbandymų. Pirmą dieną pūtė itin silpnas vėjas, kuris tai atsirasdavo, tai vėl dingdavo, todėl burlentininkams įveikti tokį didelį atstumą buvo itin sunku. Ištvermingiausieji vandenyje praleido net 8 valandas ir krantą pasiekė tik saulei leidžiantis. Iki šiol vienintelis žmogus Baltijos jūrą įveikęs burlente, kaunietis Arūnas Rinkevičius išlipęs į krantą juokavo, kad šįkart plaukti maratone buvo sunkiau nei prieš dešimtmetį, skrodžiant šaltos Baltijos bangas.
Sekmadienį pakilęs vėjas pradžiugino burlentininkus, tačiau apsunkino distanciją irklentininkams. Pagautus gūsio, vėjas juos nešė visai į priešingą pusę nei reikėjo, tad distanciją įveikti pavyko ne visiems.
Dar pirmą dieną neįtikėtino užsispyrimo prireikė ir irklente plaukusiam Domantui Cibui. Kuršių mariose, ties Vente nulūžo ir nuskendo pagrindinis jo įrankis – irklas, tačiau tai nesutrukdė jam baigti maratoną.
„Yriausi su rankom, visaip, atsistojęs su tuo likusiu pagaliuku, po to – atsiklaupęs, pasirodė, kad atsiklaupus geriau buvo irtis... Vienintelė mintis buvo pasiekti teisėjų katerį ir gauti bet kokį irklą. Pasiekiau, gavau apgailėtinai trumpą irklą, bet baigiau distanciją. Norėjau bet kokia kaina pasiekti finišą, aš nepasiduodu“, - besišypsodamas nuotykius vandenyje pasakojo D. Cibas.
Tradicinis maratonas kasmet, per Žolinę, sutraukia didžiulį būrį sportininkų ir mėgėjų iš visos Lietuvos, tad įspūdingu starto vaizdu nuo kranto pasigrožėti susirenka ir nemenkas būrelis palaikančiųjų. Organizatoriai tikisi, kad jau tradicija tapęs ir iki šiol masiškiausias vandens sporto renginys Lietuvoje, kitąmet sutrauks dar daugiau dalyvių.