Rinkimuose D. Gudzinevičiūtė sulaukė 48 LTOK narių balsų, už M. Marcinkevičių balsavo 16 LTOK narių.
Sidnėjaus olimpinė čempionė LTOK vadovauja nuo 2012 metų, kai pakeitė pirmąjį po nepriklausomybės atkūrimo prezidentą Artūrą Poviliūną.
2012-ųjų rinkimuose buvusi šaulė balsų santykiu 57:43 nurungė Virgilijų Alekną, 2016-aisiais konkurencijos nesulaukė, 2020-aisiais 49:17 įveikė Emilį Vaitkaitį.
58-erių D. Gudzinevičiūtė yra ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narė. Jos teikimu penktadienį patvirtinti naujieji LTOK viceprezidentai Darius Šaluga, Inga Navickienė ir Gintaras Jasiūnas.
Generalinio sekretoriaus poste Valentiną Paketūrą keičia Mindaugas Griškonis, o iždininku lieka Darius Čerka.
Visi jie priklausys naujajam vykdomajam komitetui, kuriame taip pat bus rinkimuose daugiausiai palaikymo sulaukę Vaidas Budrauskas, Gintarė Šakytė, Saulius Binevičius, Edgaras Stankevičius, Saulius Galadauskas, Vytautas Polujanskas bei prezidentės pasiūlyta Sandra Jablonskytė.
Šiuose rinkimuose varžėsi du kandidatai: dabartinė LTOK prezidentė, Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė ir Mantas Marcinkevičius, buvęs irkluotojas, triatlonininkas, dabartinis Vilniaus sporto centro vadovas, Lietuvos irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidentas.
Teisę rinkti LTOK prezidentą turėjo 64 šios organizacijos nariai, iš kurių 40 yra olimpinio ir 2 – neolimpinio sporto federacijos, 14 – nevyriausybinės organizacijos, propaguojančios olimpizmą. Likę nariai yra fiziniai asmenys.
Prezidentas buvo renkamas slaptu balsavimu. Rinkimų laimėtojas siūlo viceprezidentų, generalinio sekretoriaus ir vieno vykdomojo komiteto nario kandidatūras.
Tad D. Gudzinevičiūtė siekia jau ketvirtosios LTOK prezidentės kadencijos. Primename, kad 2012-aisiais dėl LTOK prezidentės kėdės D. Gudzinevičiūtė nukonkuravo buvusį disko metiką Virgilijų Alekną, 2016-aisiais kandidatavo viena pati, 2020-aisiais laimėjo rinkimus prieš tuometį Lietuvos plaukimo federacijos prezidentą Emilį Vaitkaitį.
LTOK įstatai apskritai nelimituoja valdymo trukmės. Pavyzdžiui, 58-erių metų D. Gudzinevičiūtės pirmtakas Artūras Poviliūnas prezidento postą užėmė net 24-erius metus. Tad po nepriklausomybės atkūrimo LTOK tėra turėjęs du prezidentus.
41-erių M. Marcinkevičiui varstyti LTOK duris nebūtų naujiena.
Buvęs irkluotojas septynerius metus dirbo Lietuvos olimpiniame judėjime, 2018-2022 vadovavo Lietuvos olimpiniam fondui – vystė LTeam ženklą, dirbo olimpiečių rengimo sąlygų gerinimo klausimu. Taip pat rūpinosi jaunų sportininkų ir sporto veteranų įtraukimu į olimpines veiklas.
Nuo 2022 metų užima Vilniaus sporto centro direktoriaus pareigas. M. Marcinkevičius yra prestižinio Belgijos UCLouvain universiteto vadovų magistrantūros absolventas, kuriame 2022 metais baigė sporto organizacijų valdymo studijas.
Artėjant LTOK generalinei asamblėjai Delfi šią savaitę abu kandidatus pakvietė į diskusiją apie šalies sporto ir pačios organizacijos ateitį.
Kandidatų komandos
M. Marcinkevičiui palaikymą išreiškė Lietuvos dviračių sporto federacija, Lietuvos laipiojimo sporto federacija, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija, Lietuvos triatlono federacija, olimpiečių atstovė Brigita Virbalytė-Dimšienė.
Jam laimėjus rinkimus generaliniu sekretoriumi galėjo tapti Vytautas Janušaitis, o viceprezidentais – Eglė Balčiūnaitė, Giedrius Gustas ir Elijus Čivilis.
LTOK nariai, turintys balso teisę
TOK narė
LTOK juridiniai nariai
1. Lietuvos badmintono federacija
2. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija
3. Lietuvos bangų sporto asociacija
4. Lietuvos biatlono federacija
5. Lietuvos bokso federacija
6. Lietuvos buriuotojų sąjunga
7. Lietuvos čiuožimo federacija
8. Lietuvos dviračių sporto federacija
9. Lietuvos dziudo federacija
10. Lietuvos fechtavimo federacija
11. Lietuvos futbolo federacija
12. Lietuvos gimnastikos federacija
13. Lietuvos golfo federacija
14. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija
15. Lietuvos imtynių federacija
16. Lietuvos irklavimo federacija
17. Lietuvos kerlingo asociacija
18. Lietuvos krepšinio federacija ’
19. Lietuvos laipiojimo sporto federacija
20. Lietuvos lankininkų federacija
21. Asociacija „Hockey Lietuva“
22. Lietuvos lengvosios atletikos federacija
23. Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija
24. Asociacija LTU Aquatics (senas pavadinimas-Lietuvos plaukimo federacija)
25. Lietuvos rankinio federacija
26. Lietuvos regbio federacija
27. Lietuvos riedlenčių federacija
28. Lietuvos sportinių šokių federacija
29. Lietuvos stalo teniso asociacija
30. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija
31. Lietuvos šaudymo sporto sąjunga
32. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija
33. Lietuvos Taekwondo federacija
34. Lietuvos teniso sąjunga
35. Lietuvos tinklinio federacija
36. Lietuvos triatlono federacija
37. Lietuvos vandensvydžio sporto federacija
38. Lietuvos žirginio sporto federacija
39. Lietuvos žolės riedulio federacija
40. Lietuvos beisbolo asociacija
Neolimpinės sporto šakos
41. Lietuvos orientavimosi sporto federacija
42. Lietuvos šachmatų federacija
Olimpizmą propaguojantys sporto susivienijimai
43. Lietuvos aeroklubas
44. Lietuvos asociacija „Sportas visiems“
45. Lietuvos olimpiečių asociacija
46. Lietuvos olimpinė akademija
47. Lietuvos paralimpinis komitetas
48. Lietuvos sporto federacijų sąjunga
49. Lietuvos sporto medicinos federacija
50. Lietuvos sporto meistrų asociacija „Penki žiedai“
51. Lietuvos studentų sporto asociacija
52. Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacija
53. Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacija
54. Lietuvos sporto žurnalistų federacija
55. Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija (RIUKKPA)
56. Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas
LTOK fiziniai nariai (LTOK atkuriamosios darbo grupės nariai)
57. Donatas KAZLAUSKAS
58. Vytautas KUKARSKAS
59. Valdas MALINAUSKAS
60. Valdas MALINAUSKAS
Olimpiečių atstovai
62. Saulius RITTER
63. Brigita VIRBALYTĖ – DIMŠIENĖ