– Šiame pasaulio čempionate Dohoje varžysis tik 11 Lietuvos lengvaatlečių, paprastai mūsų šalies delegacijos būdavo gausesnės. Kodėl?
– Visada norime, kad mūsų komanda būtų kuo gausesnė ir stipresnė. Žaidimo taisyklės, kurios dabar nustatytos IAAF yra labai sudėtingos, ypač mums, mažai šaliai. Normatyvai, kurie leidžia startuoti pasaulio čempionate, taip ūkiškai tariant yra nerealūs. Tikėtis 20-18 atletų pasaulio čempionate galima tik tada, kai mūsiškiams labai sekasi, pasiruošimo periode nėra traumų.
Rezultatai, kurie leidžia iškovoti bilietą į Dohą, arti tų, kurie leidžia užsitikrinti prizinę vietą. Mūsų trijų milijonų šaliai tai nėra lengva. O 11 sportininkų komanda nėra maža. Krepšininkų į planetos pirmenybes važiuoja 12, panašu. Aišku, norisi daugiau, bet labiausiai norisi, kad tie, kurie nuvažiuos, parodytų tai, kam pasiruošę.
– Kokius siejate lūkesčiu su mūsų šalies atletais Katare?
– Tiek treneriai, tiek sportininkai, kartais ir mes, nelabai mėgstame, kai iš anksto priskiriami medaliai, vietos...
– Jaučia psichologinį spaudimą?
– Aišku, tai tam tikras juokas – sportininkas turi susitvarkyti su tuo psichologiniu spaudimu. Išėjus į sektorių, bėgimo takelius ar net už stadiono, jis tą spaudimą patiria tikrai dešimt kartų didesnį. Tokia sportininko duona – spaudžia žurnalistai, sporto visuomenė, federacija, treneriai, giminės ir artimieji, konkurentai. Toks gyvenimas.
Būsiu atviras, sunku tiksliai pasakyti, ko galime tikėtis. Šis čempionatas yra pirmas toks istorijoje, kurio data nukelta dviem mėnesiais vėliau. Pirmiausiai dėl vietos – Kataras. Šiuo metu ten apie 40 laipsnių karščio dieną pavėsyje. Varžybos vyks vakare, o maratonas, ėjimo rungtys startuos net vidurnaktį.
Tokiu metu įprastai sportininkai jau skaičiuodavo viščiukus, imdavo trumpų atostogų ir galvodavo apie pasiruošimą kitam sezonui. O dabar esame priversti kalbėti apie vietas ar medalius bei būti geriausios sportinės formos. Sunku, kai turi dešimtis varžybų, o sezonas prasideda gegužę, įvertinant ir tai, kad kitais metais yra olimpinės žaidynės. Reikia būti geros sportinės formos, gerai startuoti ir išlikti sveikiems.
Visi nori laukti sugrįžtant Andriaus Gužiaus su medaliu. Mes taip pat norime, bet puikiai žinome, kad jam šis sezonas buvo labai sunkus. Be visų bėdų dar dėl erkės įkandimo turėjo gerti antibiotikus, kas tikrai nėra geriausias papildas sportininkui.
Jis šįmet įvairiose varžybose buvo tarp prizininkų arba labai arti jų. Turime dar savaitę laiko, linkime jam geriausios kloties ir tikime, kad jis pakovos. Ką gali jis padaryti, įvertinant, kad konkurentai metė diską toli? Konkurentai metė toli tam tikru metu. Nė vienas jų negąsdina. Andrius yra pilnas sportinio pykčio pakovoti.
– Dar viena iš lyderių paprastai būna šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė?
– Man skaudu kalbėti, bet mes, federacija, esame šiek tiek kalti, kad išderinome jos sezoną. Kai ji papuošė Lietuvos taurės varžybas Utenoje, jos sektorius nebuvo taip paruoštas, koks turėtų būti jos lygio sportininkei. Ten buvo slidu, ji paslydo, traumavo čiurną, galvojome, kad trauma nedidelė, bet ji kainavo labai daug laiko.
Ji gydėsi, treniravosi atsakingai, bet tik likus savaitei iki čempionato galėjo pasakyti, ar vyks. Tai pakoregavo pasirengimo planus, ji nestartavo nė vienose varžybose. Prieš 2 mėnesius pradėjo krūvius didinti. Reikia pripažinti, kad sezonas praėjo be varžybų, be konkurenčių. Ji talentinga ir kovinga. Nereikia jos nurašyti, ji yra tarp pasaulio lyderių.
– Bet juk yra ir kitų lengvaatlečių delegacijoje, kurie gali pakovoti dėl aukštų vietų?
– Gal tai staigmena, bet to labai laukėme – mūsų ietininkai pasibeldė į elito duris. Edis Matusevičius Palangoje numetė 89,17 m ir yra pagal rezultatą ketvirtas pasaulyje. Jeigu tiek numestų Dohoje, būtų galbūt medalis. Jis tai gali padaryti. Mūsų lūkesčiai taip pat didesni.
Liveta Jasiūnaitė pernai iškovojo bronzą Europos čempionate, gerino rekordą. Jei jos planas bus įgyvendintas, ji įgis antrą piko formą tuomet, kai reikia.
– Turime ir dvi trišuolininkes – Dovilę Kilty ir Dianą Zagainovą.
– Prisipažinsiu, jos maloniai nustebino. Dovilė buvo daugiau stabili – demonstravo tolimus šuolius. Jei Diana nebūtų Lietuvos rekordo užkėlusi taip aukštai, tai Dovilė tris kartus būtų tą rekordą gerinusi. Diana su savo šuoliu įsiveržė jei ne į lyderių tarpą, tai atsidūrė prie jų.
Šioje rungtyje dvi mūsų šuolininkės – ambicingos, talentingos ir motyvuotos. To dar niekada nebuvo. Jei sugebės pataikyti atsispyrimo vietą, nenustebčiau, jei abi kovotų finale.
– Turime tris sportinio ėjimo atstovus ir maratonininkę. Ko iš jų galima tikėtis?
– Gaila, bet Brigita Virbalytė-Dimšienė atsisakė vykti į Dohą prieš mėnesį dėl traumos, būtų buvę du vyrai ir dvi moterys sportiniame ėjime. Živilė Vaiciukevičiūtė pernai Berlyne puikiai pasirodė su labai geru asmeniniu rekordu, šiemet Alytuje triumfavo Europos taurės varžybose. Turime technišką, jauną, talentingą, stiprią ėjikę. Ji su treneriu turi sveikų ambicijų pakovoti dėl gerų pozicijų. Jei žiūri geriausiųjų sąrašus šių metų, būkime realistai, jei vyrai ėjikai sugebės pademonstruoti sau aukštus rezultatus, bus gerai.
Maratonas taip pat nelieka be atstovų – Monika Bytautienė sugrįžo sukūrusi šeimą, susilaukusi vaiko. Gaila, kad neturime bėgimo rungčių atstovų stadione, bet turime vieną už jo ribų. Maratonas vyks naktį, bėgti tuo metu reikės dėl nepakeliamo karščio dieną.
– Paskutinis, įšokęs į nuvažiuojantį traukinį, buvo šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas.
– Jis prasibrovė į čempionatą pagal reitingus, tas kelias nėra blogas. Jam tokio lygio startas bus pirmas. Susitvarkys su jauduliu? Tai reikia vertinti kaip didelį šansą arba avansą, žinant, kas gali laukti kitais metais Tokijuje.
Žinoma, dar nebus Agnės Šerkšnienės, kuriai trauma pavasarį išderino pasirengimą. Taip pat nebus Eglės Balčiūnaitės, turinčios pasaulio čempionatų ir olimpiados patirties. Deja, normatyvas labai aukštas ir jai nepavyko jo įveikti. Dar kartą sakau, mažai šaliai, kaip Lietuva, tokie normatyvai nepakeliami. Bandysime kritikuoti, bet reikia rasti daug bendraminčių, kurie palaikytų.
Atrankos mechanizmas į pasaulio čempionatą ar olimpines žaidynes nėra blogas, bet nėra tobulas. Jis daugiau pagal vieną kurpalių – tinka tokioms šalims kaip Amerika, Didžioji Britanija, Prancūzija. Mes esame ne prastesni, turime ne mažesnių ambicijų, kovojame už savo sporto šaką, jos plėtrą ir populiarinimą, norime duoti šansą žmonėms, tikėjimą, kad jie gali. Tuomet mūsų maniežai ir stadionai pilnesni. Jei žinai, kad tavo yra geriausiu atveju Lietuvos čempionatas, tai daugeliui užgesina sveikas ambicijas. O jų reikia.
– Kiek gali lemti lietuvių rezultatus klimatinės sąlygos Katare, karščiai?
– Galime dabar burti tik iš kavos tirščių. Tačiau tai ir darome, planuojame. Kai sakome, kad varžybos vyksta Europoje, nebūna netikėta, kai būna vėsu, lyja, vėjas. Sportininkai sako – prastas oras. Jis prastas visiems, mes esame šiauriečiai, tai jis mums mažiau kenkia, nei kitiems. Karštis tikrai bus, jis gali mums kišti koją, nes nesame įpratę. Klimatinės sąlygos Dohoje artimos afrikiečiams, Azijos atstovams.
Gerai, kad neturime laiko skirtumų. Aš kai sportavau, jei būtų 35 laipsniai karščio, būčiau apsidžiaugęs – šiluma kaulų nelaužo. Aišku, ištvermės sportininkams sunku. Iššūkis visiems, bet tikėtina ir kitais metais Tokijuje bus taip pat karšta.
– Kokios naujienos, kokie įvykiai dar laukia Katare?
– Prieš čempionatą vyks rinkiminis IAAF kongresas. Visi mato, ką daro lengvoji atletika – valosi. Yra daug blogų dalykų – dopingas, kyšiai, manipuliavimas. Kuo garsiau ir atviriau kalbi, tuo labiau kolegas paraginame tvarkytis savo namuose.
Kai mes išrinkome Sebastianą Coe, kartu su komanda jis per 4 metus padarė labai daug ir tai – didelis žingsnis į priekį. Ne tik lengvojoje atletikoje, bet ir sporte apskritai. Valant, darant sąžiningesniu, švaresniu ir suteikiant šansą mažoms šalims kovoti garbingai lygiomis sąlygomis. Dažnai starto pozicijos buvo nevienodos.
– Čia kalbame apie Rusiją, kurios lengvosios atletikos federacija IAAF sprendimu lieka diskvalifikuota?
– Diskusija vyksta seniai. Tos replikos, kai sako, kad galbūt užteks Rusiją skriausti, nėra pagrįstos. Drąsiai sakau, kad tai, ką iki tol darė Rusijos funkcionieriai, jie apvaginėjo visą pasaulio lengvąją atletiką ir ypač Lietuvą. Dėl jų netekome vietų, medalių, premijų, garbės. Tai, kas ten vyko, baisu. Atitinkama reakcija – jei jų neleidžia dabar, tam yra pagrindo.
Daugelis sportininkų startuoja kaip neutralūs atletai. Visas pasaulis žino, kad jis yra rusų atletas. Niekas jam neatima pilietybės ar galimybės startuoti vėliau. Nėra himno? Jo negroja dėl to, kad dažnai jis buvo grojamas, kai neturėjo būti. Vienintelis klausimas, kurį galėtų kelti rusai – kodėl tik mes? Deja, didelė dalis tiesos būtų.
Ta problematika yra daugelyje pasaulio šalyje. Rusijos pavyzdys – pamokantis. Jei Rusiją sugeba izoliuoti ir neleisti startuoti, kol bus švari, neikite ir jūs tuo keliu, nes jis yra trumpas. Tikiuosi, kad S. Coe bus perrinktas ir išlaikysime tą pačią kryptį.
– IAAF sėkmingai kovoja ir su padidintą testosterono kiekį organizme turinčiomis sportininkėmis, kurios dažnai bėgimo takelyje neturi sau lygių. Geriausias to pavyzdys yra pasaulio ir olimpinė 800 m bėgimo čempionė Caster Semenya. Dėl to, kad nepaklusto keliamoms sąlygoms sumažinti testosterono kiekį, ji pasaulio čempionate Dohoje negalės startuoti.
– Kova garbina, starto sąlygos visiems vienodos. Jei ji startuotų su tokiais testosterono rodikliais, būtų diskriminuojamos tūkstančiai moterų, kurios neturi tokio testosterono kiekio organizme. Variantas teisingesnis kitų moterų atžvilgiu. Visam pasaulio sportui nuo to bus geriau – sugrąžins sportą ten, kur turi būti – gražus, estetiškas, grakštus ir garbingas.
Pasaulio čempionate Dohoje startuos 11 mūsų šalies atstovų: A. Gudžius (disko metimas), Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), Adrijus Glebauskas (šuolis į aukštį), Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas), Edis Matusevičius (ieties metimas), Diana Zagainova (trišuolis), Dovilė Kilty (trišuolis), Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas), Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas), Artur Mastianica (50 km sportinis ėjimas), Monika Bytautienė (maratonas).
17-asis IAAF pasaulio lengvosios atletikos čempionatas rugsėjo 27 – spalio 6 dienomis vyks Kataro sostinėje Dohoje. Per 10 dienų pajėgiausi lengvaatlečiai iš viso pasaulio varžysis 24-iose skirtingose rungtyse.
Pirmą kartą planetos pirmenybių istorijoje maratono bėgimas, sportinio ėjimo varžybos vyks naktį, o dėl karščių Katare neliks rytinės sesijos – visos rungtys organizuojamos vakare.