Matas Andriekus ir Raminta Dvariškytė į Kiniją skris iš Lietuvos. Vytautas Janušaitis, Mindaugas Sadauskas, Giedrius Titenis ir Paulius Viktoravičius bando prie Azijos gyvenimo prisitaikyti Singapūre.
„Keturi plaukikai, keturi treneriai ir personalas yra išvažiavę į Singapūrą. Jie dabar Singapūre adaptuojasi ir 19-ą dieną perskris į Šanchajų,“ - pasakojo Lietuvos plaukimo federacijos direktorius Emilis Vaitkaitis.
Pasak funkcionieriaus, kol kas lietuviams Pietryčių Azijos šalyje adaptuotis sekasi ne kaip.
„Kiek žinau iš susirašinėjimų su treneriais, kol kas jiems sunkiai sekasi adaptuotis dėl klimatinių sąlygų: karščių ir laiko zonos“, – kalbėjo jis.
Tai nėra tiesiogiai susiję su sportu. Baseinuose vandens temperatūra vienoda visur.
„Bet juk ne vien treniruojiesi ar dalyvauji varžybose. Ir gyventi reikia, ir nuvažiuot iš vietos į vietą – vis vien tai jėgų atima“, – tvirtino LPF direktorius.
M. Andriekui ir R. Dvariškytei adaptuotis teks pačiame Šanchajuje per trumpesnį laikotarpį.
„Paskutinėse varžybose, kur buvo galima vykdyti normatyvus, tai padarė M. Andriekus ir R. Dvariškytė. Kadangi reikia laiko ir iškvietimams, ir vizoms, jie jau nebespėjo į Singapūrą nuvažiuot. 18-ą dieną jie skris tiesiai į Šanchajų“, – pasakojo E. Vaitkaitis.
Aukščiausių pasiekimų jis tikisi iš dviejų sportininkų.
„Aišku, kad daugiausia tikimės iš Giedriaus Titenio ir Vytauto Janušaičio. Giedrius praėjusiame pasaulio čempionate buvo trečias. Bet viskas priklauso ir nuo jo paties, ir nuo konkurentų pasiruošimo. Bent jau jo dalyvavimo finale tikimės tikrai“, – kalbėjo plaukimo federacijos vadovas.
Šiemet pasaulio pirmenybėse dalyvaus gerokai mažiau plaukikų nei prieš du metus Romoje. Todėl, kad tarptautinė plaukimo federacija (FINA) pakeitė atrankos į pasaulio čempionatus taisykles.
„Tai yra pirmas pasaulio čempionatas, į kurį patenkama pagal tai, ar įvykdei normatyvus, - aiškino E. Vaitkaitis. - Anksčiau federacijos galėdavo siųsti savo nuožiūra po du atstovus iš šalies. Normatyvai yra beveik tokie pat aukšti, kaip olimpiniai. Aną čempionatą mūsų buvo ar vienuolika ar dvylika, o į šitą vyks tik šeši.“
Pirmenybės Kinijoje yra galimybė plaukikams patekti į kitų metų olimpiadą Londone.
„Jau yra prasidėjusi atranka į olimpines žaidynes. Šiame čempionate jau irgi galima vykdyti olimpinius normatyvus. Be to, 12 komandų patenka tiesiai į olimpiadą. Jeigu į tą dvyliktuką patenki, tada jau nereikia rūpintis normatyvais, jau esi, kaip ir garantuotas“, – kalbėjo E. Vaitkaitis apie olimpinės atrankos kriterijus.
Jie plaukikams yra sudėtingesni negu tie, pagal kuriuos buvo dalyvaujama ankstesnėse olimpiadose.
„Anksčiau patekimui į olimpines žaidynes būdavo A ir B normatyvai. Dabar liko tik A normatyvas, suteikiantis teisę dalyvauti. Vietoj B normatyvo bus pakvietimai. Jį įvykdžius tave gali pakviest, bet gali ir ne. Pati tarptautinė plaukimo federacija apribojo dalyvių olimpinėse žaidynėse skaičių iki 900 sportininkų. Priklausys, kiek žmonių įvykdys A normatyvus, ir tada kiek truks rungčiai, tiek papildomai ir kvies“, – tvirtino LPF direktorius.
Plaukimo varžybos Šanchajuje prasidės liepos 24 d.
Iki tos dienos savo hierarchiją turės išsiaiškinti šuolininkai. Jų varžybos prasidės jau šį šeštadienį.
„Jie ruošėsi atskirai, - kalbėjo E. Vaitkaitis apie S. Baziuką ir I. Barkauską. - Kaip žinote, mums su šuoliais yra dar sunkiau negu su plaukimu. Jie dalyvauja sinchroninių šuolių rungtyje, kur reikalingi du tramplinai vienas šalia kito. Tokių nė viename Lietuvos baseine nėra. Todėl jie dažnai važiuoja treniruotis į Minską.“
Įvertinti šuolininkų galimybių LPF direktorius nesiėmė.
„Labai sunkus klausimas, - teigė jis. - Plaukikai vis dėlto turi tam tikrą stabilumą, tam tikrus rezultatus, reitingus, žinai, kaip jie šitą sezoną atrodo, o šuolininkams: padarys tris gerus šuolius, vieną prastą ir... Nemanau, kad jie atveš medalius ar aukštas vietas. Tiesiog dalyvaus.“