Vos prieš mėnesį pasaulio čempiono titulą iškovojęs ir Judžine (JAV) sau už nugaros lietuvius Mykolą Alekną bei Andrių Gudžių palikęs K. Čehas į Miuncheną atvyko kaip absoliutus favoritas. Ir tai netruko įrodyti trečiadienį disko metimo sektoriuje vykusioje atrankoje.
206 cm 130 kg slovėnas pirmuoju metimu sugriebė bilietą į finalą ( vyks penktadienį 21.20 val. Lietuvos laiku), diską numetęs 69,06 m ir įvykdęs kvalifikacinį 66 m normatyvą. Kartu pagerino ir Europos čempionatų rekordą, kuris nuo 2010 metų priklausė lenkui Piotrui Malachovskiui (68,87 m).
Arčiausiai slovėno atrankoje buvo Andrius Gudžius, kuris taip pat pirmuoju metimu atvėrė sau duris į finalą, diską numetęs 66,70 m. Žiniasklaidai skirtoje zonoje sustojęs pakalbėti slovėnas iš karto sulaukė klausimo apie pagerintą rekordą – ar tokio pat rezultato užteks Europos čempionate laimėti auksą?
„Nežinau, penktadienį turėsime visiškai skirtingas sąlygas, gali lyti lietus. Tačiau tikrai galiu mesti toliau. Man tikrai nėra sunku. Galbūt žiūrovams atrodo, kad tiek numesti sunku“, – šyptelėjo K. Čehas. Tuo abejoti neverta žinant, kad jis dar šį sezoną pagerino savo asmeninį rekordą įrankį nusviedęs 71,27 m.
„Kas pasikeitė? Manau, kad pradėjau gauti daugiau dėmesio laimėjęs pasaulio čempionatą. Tačiau man patinka dėmesys, aš nieko prieš, – vėl pusiau juokais, pusiau rimtai atsakinėjo slovėnas. – Turėjau nedidelę šventę namie, kai grįžau iš pasaulio čempionato. Gal tris ar keturias dienas paviešėjau gimtinėje, o po to vykau į Estiją, kur tęsiau pasiruošimą Europos čempionatui.“
Į žurnalisto repliką, kad Estijoje galbūt lengviau – ten jis ne toks populiarus – K. Čehas suprantamai linktelėjo galva.
Į Estiją – ir pas trenerį, ir pas mylimąją
Iki 2021 metų birželio septynerius metus K. Čehą treniravo Gorazdas Rajheris, tačiau su juo slovėnas ryšių nepalaiko. Kaip pripažino pokalbyje, net nesulaukė sveikinimo, kai iškovojo pasaulio čempiono titulą. „Be komentarų“, – spaudžiamas žurnalisto trumpai šią temą nukirto disko metimo žvaigždė. Po išsiskyrimo su senuoju treneriu talentingą slovėną po savo sparnu priglaudė ilgametis Virgilijaus Aleknos varžovas estas Gerdas Kanteris.
Atrodo, kad olimpinio ir pasaulio čempiono metodai K. Čehą veikia geriau nei kas nors būtų tikėjęsis. Nuo to laiko agronomijos studento sportinė karjera šovė aukštyn it raketa. Šiais metais jis pralaimėjo tik vienose varžybose Suomijos mieste Turku, kur liko už švedo Danielio Stahlio ir Andriaus Gudžiaus nugaros.
„Jis tikrai puikus treneris ir specialistas. Jis turi nepaprastai daug patirties, man sunku kol kas į jį lygiuotis. Tiesa, jei tapčiau Europos čempionu, šioje vietoje jį aplenkčiau“, – merkė akį P. Čehas. Ir išties, G. Kanteris Senojo žemyno pirmenybėse laimėjo tris sidabro medalius ir bronzą, tačiau aukso skonio šiose varžybose taip ir neragavo. 2006 metais tuo pasirūpino M. Aleknos tėtis Virgilijus.
Įdomu, kad Talinas pasaulio čempiono antrais namais tapo ne tik dėl G. Kanterio ir treniruočių proceso. Slovėną į šią Baltijos šalį traukia ir surasta širdies antroji pusė – 25-erių metų estų kūjo metikė Anna Maria Orel.
Nori tokių varžovų kaip Alekna
Kalbai pakrypus apie varžovus disko metimo sektoriuje, K. Čehas negailėjo pagyrų 19-mečiui lietuviui.
„Mykolas – milžiniškas talentas. Jis dar vos 19-os, o jau meta beveik 70 m. Jis velniškai stiprus varžovas. Ar jo baiminuosi? Tikrai ne, jis dar jaunas. Ar mes artimoje ateityje dominuosime disko metimo sektoriuje? Tikiuosi. Gerai turėti stiprų varžovą, kuris padėtų išspausti iš savęs viską, padėtų pasiekti ribas“, – sakė pasaulio čempionas.
Savo ruožtu varžovui skolingas neliko ir pats Mykolas: „Žinojau, kad Kristjanas toli mes. Čia nebuvo siurprizas. Užtikrintai, pirmu metimu, gana toli. Manau, kad finale jis mes dar toliau. Bandysiu ir aš pasispardyti. Kokią vietą užimsiu? Medalis būtų smagu, bet sau spaudimo dėl to nekeliu. Tiesiog mėginsiu mėgautis varžybomis ir užimti kuo aukštesnę vietą.“
K. Čehas tvirtai nesutiko su mintimi, kad finale galima nurašyti D. Stahlį, net jeigu pasaulio čempionate prieš mėnesį jam ir nepasisekė. „Netikiu, kad jis prastai pasirodys. Jis tikrai stiprus, geras, kai jam sekasi, jis gali mesti neįtikėtinai toli“, – kalbėjo jis.
Sulaukęs sukto klausimo, neva D. Stahlis kalbėjo, kad esant tobulam vėjui diską slovėnas gali mesti 77 m, šis jau nelaikė juoko: „Manau, kad ten tos matavimo juostos šonuose baigiasi ties 78 m riba. Tai tikriausiai ir būtų riba.“
Ar tai yra riba jaunajam M. Aleknai? „Aš irgi planuoju mesti diską tame tarpe nuo 10 iki 80 m“, – šmaikštavo lietuvis.
Faktas, siejantis su Dončičiumi
Net ir į keisčiausius klausimus K. Čehas nevengė atsakyti, atrodė, kad pats procesas jam teikia nemažai malonumo. Pavyzdžiui, vieno žurnalisto dėl išvaizdos ir nešiojamų akinių sulygintas su komiksų superherojų Supermeną įkūnijančiu personažu Clarku Kentu disko metikas atšovė taip: „Galbūt aš esu kaip disko metimo sektoriaus Supermenas“.
O netrukus pratęsė akinių temą: „Aš mėginau įsidėti kontaktinius lęšius, bet man nepatiko. Pripratau prie akinių, Dabar tiesiog negaliu be jų, be akinių man atrodo, kad kažko trūksta ant veido.“
Jis patvirtino, kad savo jėgą ir organizmo ištvermę augino nuo mažų dienų dirbdamas tėvų fermoje, kur nevengia pasiraitoti rankovių ir grįžęs iš įvairių varžybų.
Paklaustas, ar žino, kokios varžybos kitais metais vyks Slovėnijoje, K. Čehas vėl nepasimetė: „Gal ir žinau, bet jau pamiršau.“ Išgirdęs, kad tai yra Šiaurės dvikovės pasaulio čempionatas, jis tik papurtė galvą – ne, pačiam neteko stovėti ant slidžių.
Pabaigoje pokalbis pasisuko apie krepšinį, nes ir pats disko metikas užsiminė, jog su G. Kanteriu pasistumdo krepšinio aikštelėje, pratinasi prie krepšinio. Juk su 206 cm ūgiu ir milžiniška jėga po krepšiu galima daug nuveikti.
„Slovėnijoje krepšinis ir dviračiai yra sportas numeris vienas ir numeris du. Lengvoji atletika auga, bet dar lėtai“, – pripažino K. Čehas.
Krepšiniu besidomintis lengvaatletis teigė sekantis krepšinio aktualijas ir žinantis apie artėjantį Europos krepšinio čempionatą, kuriame titulą ginantiems slovėnams teks jau grupės varžybose susigrumti su lietuviais.
Disko metiką ir krepšinio rinktinės lyderį, dar vieną slovėnų tautos sporto vunderkindą (žinoma įskaitant patį K. Čehą) – Luką Dončičių – skiria kiek daugiau nei savaitė.
„Tarp mūsų – vos kelių dienų skirtumas, abu esame gimę 1999 metų vasarį. Neabejotinai Luka – išskirtinis sportininkas. Kaip mes tokiais tapome? Sunku pasakyti – abu sunkiai dirbame, gal kažkiek turime talento. Tik tiek“, – kukliai kalbėjo K. Čehas ir pridūrė, kad su L. Dončičiumi buvo tik kartą susitikęs, bet artimiau nesibičiuliauja.
Finalo (penktadienį 21.20 val.) dalyviai (vieta atrankoje, metikas, šalis, rezultatas atrankoje)
| 1. | Kristjanas Čehas | Slovėnija | 69.06 |
| 2. | Andrius Gudžius | Lietuva | 66.70 |
| 3. | Danielis Stahlis | Švedija | 66.39 |
| 4. | Mykolas Alekna | Lietuva | 65.48 |
| 5. | Lukas Weisshaidingeris | Austrija | 65.48 |
| 6. | Alexandu Firfirica | Rumunija | 64.17 |
| 7. | Henrikas Janssenas | Vokietija | 62.60 |
| 8. | Lawrence'as Okoye | D. Britanija | 62.56 |
| 9. | Oskaras Stachnikas | Lenkija | 62.52 |
| 10 | . Simonas Pettersonas | Švedija | 62.39 |
| 11 | . Apostolos Parellis | Kipras | 61.95 |
| 12 | . Gudni Valuras Gudnasonas | Islandija | 61.80 |