Pranešama, jog bėgikė suspenduota rugsėjo 28 dieną.
Rugsėjį vykusiame Vilniaus maratone stajerė 42,195 km nuotolį įveikė per 2:47:32 val., kartu ji tapo ir Lietuvos maratono čempione. Lietuvos antidopingo agentūra dar neskyrė suspenduotai atletei nuobaudos.
Vartojo vasarą per karščius
Bėgikė savo feisbuko profilyje pateikė paaiškinimą, kaip ši draudžiama medžiaga pateko į jos organizmą.
„Esu mėgėja bėgikė, sportuoju savarankiškai [...]. Niekada nebuvau įtraukta į antidopingo sąrašus, neturėjau nurodyti, ką vartoju, kokius vitaminus perku, kokius vaistus geriu ir kas man išrašyta.
[...] Niekada nebuvau supažindinta su antidopingo taisyklėmis, niekada nemačiau sąrašų su leistinomis ar neleistinomis medžiagomis, nesu niekur padėjusi savo parašo, jog žinau, kas tai, kokios medžiagos galimos, kas, kaip ir panašiai. Dėl papildų niekada su niekuo nesitariau, savarankiškai skaitydavau internete, ko reikia organizmui, pagal internetą pirkau sau papildus ir vitaminus.
Nepretendavau niekada į jokias nacionalinės rinktinės gretas. Nebandžiau vykdyti normatyvų. Sportas yra mano hobis, aš iš jo nesu uždirbusi pinigų, negaunu paramos ar stipendijos iš jokių klubų ar organizacijų. Buvau tikrinta dėl dopingo vartojimo rugsėjo 10 d. Vilniaus maratono metu, gavau laišką su atsakymu, jis kaip jau žinote, yra teigiamas“, – rašo V. Stašauskaitė.
Ji draudžiamą medžiagą vartojo vasarą tvyrojant karščiams.
„Internete ieškojau informacijos, kaip padėti savo organizmui ir širdžiai, kad nebūtų padaryta žala sportuojant prie 30-32 laipsnių temperatūros. Internete radau informacijos, kad mildronatas padeda apsaugoti širdį po krūvių ir yra rekomenduojamas medikų.
Niekada nesidomėjau, ar jis yra įtrauktas į neleistinų medžiagų sąrašą. [...] Mildronato nusipirkau paprastoje vaistinėje, kaip paprastą vaistą be recepto ir be vaistininko klausimų.
Mildronato geriau 10 tablečių, 5 dienas po 2 tabletes. Ir nemaniau, kad tai man, kaip sportininkei, kažkaip galėtų pakenkti. Nežinojau ir nesidomėjau, kad jis yra įtrauktas į neleistinų medžiagų sąrašą. Apie jį sužinojau tik gavusi teigiamus dopingo testo atsakymus, iki tol nemaniau, kad darau nusižengimą ir už tai galiu gauti sankcijas.
Dabar suprantu, kad padariau nusižengimą, už jį labai gailiuosi ir suprantu savo klaidą [...]“, – teigė bėgikė.
Nuomonė: kofeinas turi stipresnį poveikį
Meldoniumas garsiai ir dažnai imtas linksniuoti 2016-ųjų pradžioje, kuomet metai sporto pasaulyje prasidėjo garsiais dopingo skandalais, o jų centre dažniausiai buvo minimas būtent meldoniumo (mildronato) pavadinimas.
2016-aisiais meldoniumo buvo aptikta pagrindinės Rūtos Meilutytės varžovės Rusijos plaukikės Julijos Jefimovos, teniso superžvaigždės rusės Marijos Šarapovos ir dar daugiau nei šimto sportininkų mėginiuose.
Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas tuo metu teigė, kad meldoniumo klausimas šiek tiek diskutuotinas.
„Tai – rekreacinis preparatas. Tipinio dopingo preparato ypatybių jis turi ne tiek ir daug. Sakyčiau, kad stipresnis dopingo preparatas yra kofeinas. Bet kadangi toks sprendimas jau buvo priimtas, visi jam turi paklusti.“
Meldoniumas ilgą laiką nebuvo laikomas dopingu, bet nuo 2016-ųjų sausio 1-osios Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) įtrauktas į draudžiamų preparatų sąrašą. Apie tai buvo paskelbta dar 2015 m. rugsėjį. Beveik visi 2016-ųjų pradžioje nusižengę sportininkai – iš Rytų Europos.
Kas tas meldoniumas?
Meldoniumas (arba mildronatas) – struktūrinis karnitino pirmtako gamabutirobetaino (GBB) analogas, skirtas lengvam lėtiniam širdies nepakankamumui papildomai gydyti.
Meldoniumas plečia kraujagysles, aktyvina anaerobinę glikolizę, stimuliuoja ATP gamybą ir transportavimą, atkuria deguonies patekimo į ląstelę ir jo sunaudojimo pusiausvyrą ir taip apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Preparatas padeda apsaugoti širdį.
Esant lėtiniam staziniam širdies veiklos nepakankamumui, vaistas padidina miokardo kontraktiliškumą, padeda organizmui išlaikyti fizinį krūvį ir greitai pasiruošti naujiems krūviams. Mildronato kūrėju laikomas latvių mokslininkas biochemijos profesorius Ivaras Kalvinis. Jis sukurtas dar 1975 metais.
Patys vaistai pradėti gaminti 1984-aisiais. Preparatas – vienas labiausiai eksportuojamų Latvijos produktų. Meldoniumo kūrėjas profesorius I. Kalvinis įsitikinęs, kad atsisakius meldoniumo bus tik blogiau.
Jis tvirtino, kad preparatas – apsidraudimas sportininkams, dėl fizinio krūvio balansuojantiems ant žmogiškųjų galimybių ribos.
„Ar bus blogiau, ar ne – spekuliacijos. Kita vertus, tai yra puikus preparatas pagyvenusiems žmonėms, padedantis palaikyti širdies funkcines galimybes. Ar jis labai didintų darbingumą? Ne“, – dar 2018 m. Delfi.lt aiškino Lietuvos olimpiečių vyriausiasis gydytojas. D. Barkauskas pats ne kartą yra skyręs mildronatą pagyvenusiems žmonėms, turintiems problemų dėl širdies, bet norintiems judėti.