Į klausimą, ar reikėtų suteikti Lietuvos pilietybę sportininkui, norinčiam atstovauti Lietuvai, teigiamai atsakė du trečdaliai respondentų. Tiesa, beveik ketvirtadalis apklaustųjų būtų linkę atverti vartus užsienio atletams tik tais atvejais, kuomet trūksta pajėgių vietinių sportininkų.
Tuo tarpu 24,8 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad šalies rinktinėse startuotų pilietybę pakeitę sportininkai.
Remiantis tyrimo duomenimis, pilietybės suteikimui dėl vardo garsinimo dažniau pritartų jaunesni respondentai (iki 35 metų). Tais atvejais, kai trūksta vietinių profesionalų, užsienio sportininkams pilietybę dažniau suteiktų moterys, aukštąjį išsimokslinimą turintys, 46-55 metų respondentai.
Jokiam pilietybės suteikimui dažniau nepritartų jauniausio ir vyriausio amžiaus, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai.
Apklausos rezultatai:
| Ar reikėtų suteikti Lietuvos pilietybę sportininkui, norinčiam atstovauti Lietuvai? | (proc.) |
| Taip, svarbiausia Lietuvos vardo garsinimas | 40,6 |
| Taip, bet tik tose sporto šakose, kur trūksta vietinių profesionalų | 23,2 |
| Ne, Lietuvai atstovauti turi tik „tikri" Lietuvos piliečiai | 24,8 |
| Nežino/ neatsakė | 11,4 |
| Iš viso: | 100 |
A.Poviliūnas: apie pilietybės suteikimą galima kalbėti tik išimtiniais atvejais
LTOK prezidentas A. Poviliūnas atstovauti Lietuvai užsimaniusių užsienio atletų atžvilgiu nėra nusiteikęs palankiai ir pritartų mažumos nuomonei. Anot jo, suteikti pilietybę kitos valstybės sportininkui galima tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
„Šis klausimas – daugiau filosofinis. Mano nuomone, apie pilietybės suteikimą galima kalbėti tik išimtiniais atvejais. Esu prieš sportininkų pilietybės kaitaliojimus, bet pasitaiko išskirtinių situacijų kaip, pavyzdžiui, mūsų dailiojo čiuožimo poros atveju“, – DELFI sakė A. Poviliūnas.
Primename, kad lietuvis Deividas Stagniūnas jau daugelį metų tarptautinėse šokių ant ledo varžybose dalyvauja su partnerėmis iš užsienio, kadangi Lietuvoje jam lygiavertės šokėjos neatsiranda. Nors pasaulio ar Europos čempionatuose tokie tarptautiniai duetai leidžiami, D. Stagniūnas negalės patekti į olimpines žaidynes, kol dabartinei jo partnerei iš JAV Isabellai Tobias nebus suteikta Lietuvos pilietybė.
„Jeigu mes galėtume surasti partnerę D. Stagniūnui Lietuvoje, tuomet ir kalbos nebūtų apie užsienietę. Bet tai – paprasčiausiai neįmanoma. D. Stagniūnas be I. Tobias niekada nedalyvaus olimpinėse žaidynėse, todėl šiam atvejui aš asmeniškai padaryčiau išimtį“, – aiškino A. Poviliūnas.
Kita vertus, LTOK vadovas rėmė ir teberemia sprendimą nesuteikti pilietybės krepšininkei Katie Douglas. Prieš šešerius metus amerikietė, tuomet ryškiai spindėjusi moterų Eurolygoje, norėjo gauti lietuvišką pasą ir apsivilkti Lietuvos nacionalinės komandos aprangą.
„Jei K. Douglas būtų žaidusi Lietuvos rinktinėje, ji turbūt būtų pasiekusi labai gerų rezultatų, gal net padėjusi komandai kažką laimėti. Bet čia situacija jau visai kitokia. Man asmeniškai nėra prie širdies tokie atvejai, kaip, pavyzdžiui, Rusijos krepšinio rinktinėje žaidžiančių juodaodžių.
Manau, mes patys savo jėgomis galime siekti pergalių sporto arenose. Daugelis sako, kad po dešimties ar dvidešimties metų niekas nebeatsimins, kas mums padėjo laimėti, bet tokios pergalės jau nebūtų visiškai tikros. Aš esu įsitikinęs, kad Lietuvai atstovauti turėtų tik mūsų šalies pilietybę turintys žmonės, kurie gimė ir augo Lietuvoje ir nėra praeityje atstovavę kitoms valstybėms“, – dėstė A. Poviliūnas.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų kovo 13-20 dienomis
naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!