Perspektyviems jauniesiems dviratininkams iš užsienio bus suteikta galimybė išbandyti save Lietuvos dviračių sporto atskirų disciplinų stovyklose, o vėliau, galbūt, ir papildyti mūsų šalies rinktines.
Apie projektą pasakoja jo iniciatorius LDSF generalinis sekretorius Stasys Petrauskas.
– Kaip gimė šis projektas ir kokia prasmė jį vykdyti?
– Šiandieninis pasaulis jau nėra tik uždara atskiros valstybės teritorija. Lietuvių emigrantų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių išvykusių iš Lietuvos nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, jau skaičiuojama šimtais tūkstančių. Emigrantų šeimose auga ne vienas talentingas sportininkas, tarp kurių yra ir pasirinkusių dviračių sportą, ypač tose šalyse, kuriose ši sporto šaka yra populiari: Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje. Esame maža šalis ir kiekvienas lietuvis, nesvarbu kurioje šalyje jis gyventų, yra mūsų tautos dalis.
Ir kodėl turėtumėme ignoruoti lietuviškų šaknų turinčių pasaulio lietuvių norą atstovauti Lietuvai? Taip pat nepamirškime ir to fakto, jog jaunam sportininkui tai gali būti galimybė dalyvauti ir olimpinėse žaidynėse – ne paslaptis, kad norint patekti į, pavyzdžiui, Belgijos ar Jungtinės Karalystės dviračių sporto rinktinę, turi įveikti gerokai daugiau konkurencijos barjerų, nei siekiant iškovoti vietą Lietuvos rinktinėje. Nauda čia gali būti abipusė: lietuviškų šaknų turintis jaunuolis ar jaunuolė gautų „puikią sceną“ ir galimybę garsinti savo tėvų/protėvių šalį, o Lietuvos dviračių sporto rinktinė sustiprintų savo sportinį pajėgumą. Nepamirškime ir labai svarbios pasaulio lietuvių vienijimo vertės.
– Ar jau turite potencialių kandidatų sąrašą?
– Jau turime keletą pavardžių iš Jungtinės Karalystės, Belgijos. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus – reikia suderinti šalių pozicijas, įvertinti sportininko pajėgumą, potencialą ar Lietuvos pilietybės gavimo klausimus. Tačiau svarbiausia, ką turime padaryti – kiekvienam lietuviškų šaknų turinčiam jaunuoliui ar jaunuolei suteikti galimybę integruotis į Lietuvos dviračių sporto rinktines bei atstovauti savo ar savo tėvų gimtinei Lietuvai.
– Kaip konkrečiai vyks projektas?
– Kreipsimės į atskirų šalių lietuvių bendruomenes ir lietuvių sporto organizacijas, platinsime žinią apie mūsų vykdomą projektą. Priklausomai nuo atsiliepusių interesantų amžiaus, atvykimo galimybių, jau nuo kitų metų kviesime juos į Lietuvos atskirų amžiaus grupių dviračių sporto rinktinių stovyklas. Jose rinktinių treneriai įvertins pretendentų sportinį meistriškumą. Kalbėsime su sportininkais, jų tėvais. Prireikus tarpininkausime tvarkant formalumus, kad sportininkas galėtų atstovauti Lietuvai.
– Neseniai viena tituliuočiausių šalies dviratininkių Simona Krupeckaitė pareiškė, jog po šio sezono baigia dvi dešimtis metų trukusią sportinę karjerą. Gal būtent šis faktas paskatino pradėti tokį projektą ir surasti deramą pamainą sportininkei?
– Visada, kai su didžiuoju sportu atsisveikina kuris nors daug pasiekęs atletas, svarstoma, kas jį galėtų pakeisti. Bet Simona yra unikali, ją drąsiai galime vadinti šalies dviračių sporto legenda. O legenda yra legenda – jos niekas negali pakeisti, gal tik gali pabandyti prilygti jai. Mes šiuo projektu sieksime suteikti galimybę pasaulio lietuviams atstovauti Lietuvai, ir nesvarbu, kuriame pasaulio krašte sportininkas begyventų. Vienintelė pradinė sąlyga – asmeninė motyvacija garsinti Lietuvą.
– Ar nesulauksite kritikos už tai, jog tiesiog norite nuskinti kitų šalių dviračių sporto trenerių darbo vaisius? O gal Lietuvos dviračių sporto mokykla nebepajėgi išugdyti naujų žvaigždžių?
– Manau, kad daug apie Lietuvos dviračių sporto mokyklą pasako vien tai, jog ką tik pasibaigusiose prestižinėse UCI treko Čempionų lygos varžybose tarp 72 pasaulio elito atstovų startavo net 3 lietuviai. Lietuva pagal dalyvių skaičių šiose varžybose buvo tarp tokių dviračių sporto šalių kaip Italija, Prancūzija... Šių metų Europos dviračių plento čempionate ant prizininkų pakylos kopė Rasa Leleivytė, Tokijo olimpinių žaidynių dviračių treko komandų sprinte S. Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė iškovojo penktą vietą. Ar mažai šaliai tai nėra įspūdingi sportiniai pasiekimai?
Integruodami į Lietuvos rinktines kitų šalių dviračių mokyklų atstovus mes tiek gausime, tiek mainais duosime vertės. Vien ko vertos žinios, gautos iš mūsų nacionalinės treko rinktinės vyriausiojo trenerio Dmitrijaus Leopoldo, kuris yra vienas geriausių dviračių treko specialistų pasaulyje.
– Lietuvoje populiariausios dviračių sporto disciplinos yra plentas, trekas, mažiau populiarios – MTB, BMX, krosas, ekstremalus dviračių sportas. Kokių disciplinų atstovų iš pasaulio lietuvių tikitės sulaukti?
– Mums nėra svarbu, kokios dviračių sporto disciplinos atstovai atsilieps. Svarbiausia, kad sportininkas norėtų ir galėtų atstovauti Lietuvai. Labai tikimės, jog, vykdydami šį projektą, rasime pajėgių dviratininkų šalies rinktinėms, užmegsime ryšius su užsienyje gyvenančiais dviračių sporto entuziastais.