Klausė ruso patarimų
Dopingo akmuo visą Rusijos lengvąją atletiką tempia į vis gilesnį duburį.
Antradienį paviešinus po pakartotinio mėginių patikrinimo įkliuvusių 2008 metų Pekino žaidynių dalyvių iš Rusijos pavardes, šios šalies sporto gerbėjai eilinį kartą turėjo stvertis už galvos.
Tarp keturiolikos juodajame sąraše atsidūrusių sportininkų – net aštuoni olimpiniais prizininkais tapę lengvaatlečiai.
Teigiamas buvo ir bronzą Pekine iškovojusios A. Čičerovos dopingo testas.
„Bet koks naujas dopingo vartojimo faktas sukrečia. Ypač – šuoliuose į aukštį. Istorijoje būta labai mažai atvejų, kuomet įkliūdavo mūsų rungties atstovės. Norėjosi tikėti, kad šuoliai į aukštį yra švari rungtis, bet pasirodė kitaip. Dabar jau pradedi galvoti: paaiškėjo vienas atvejis, bet kiek dar tokių yra neatskleistų?“ – DELFI retoriškai klausė A. Palšytė.
„Jis mane pastebėjo varžybose ir ankstesnėse stovyklose, kuriose prasilenkdavome su rusais. Mano trenerė Tatjana Krasauskienė gerai kalba rusiškai, iš J. Zagorulkos ji pasisemdavo patarimų apie šuolių techniką. Taip jau nutiko, kad mes su Ana treniruodavomės kartu. Bet tai, ką matai treniruotėje, yra viena. O kas vyksta po jos – tabu, niekas neprileidžia artyn. Dėl to naiviai tikėjau, kad visi laikosi taisyklių. Ir dabar dar norisi tikėti, kad gal įvyko kokia nors klaida, gal mano rungtis nėra suteršta. Bet tokia tikimybė – labai maža“, – atsiduso A. Palšytė.
Visus dopingo vartotojus norėtų bausti iki gyvos galvos
Gerai pažįsta lietuvė ir kitą Rusijos šuolių į aukštį žvaigždę – Mariją Kučiną. Praėjusių metų pasaulio čempionė yra A. Palšytės bendraamžė, tad dviejų šuolininkių keliai kryžiavosi nuo pat karjeros pradžios.
Jaunimo varžybose ne kartą žingsneliu lietuvę lenkusi rusė pastaraisiais metais šovė aukštyn, žerdamasi apdovanojimus aukščiausio rango suaugusiųjų varžybose. Ar A. Čičerovą prislėgę įtarimai meta šešėlį ir jos tautietei?
„Marijos treneris (šuolininkę treniruoja Borisas Gorkovas ir Genadijus Gabrilianas – DELFI) yra iš kitos kompanijos. Žinau, kad jis labai akcentuoja psichologiją, meditacijas. Galbūt tai Marijai padeda laimėti. Vis dėlto tai yra ta pati Rusija, ir labai sunku pasakyti, kaip ten viskas vyksta. Jeigu išties valstybės politika yra sportininkus bet kokia kaina iškelti į tarptautines aukštumas, klausimas, ar tai nėra daroma globaliu mastu“, – svarstė A. Palšytė.
Birželio 17 d. į šį klausimą turės atsakyti Tarptautinės lengvosios atletikos federcijos (IAAF) vadovai. Jų laukia vienas sudėtingiausių pasirinkimų šios sporto šakos istorijoje: IAAF reikės apsispręsti, ar nuo praėjusio rudens suspenduotiems Rusijos lengvaatlečiams leisti dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
„Mums, sportininkams, norisi, kad lengvoji atletika būtų švari. Visi turi paklusti taisyklėms, antraip kokios galimybės beliks sąžiningiems atletams? Norisi, kad taisyklės būtų šventos, net jei tai lemtų kažkokį ilgalaikį suspendavimą. Aš esu griežtai prieš dopingą ir visiškai negerbiu tų žmonių, kurie buvo pagauti arba sugebėjo išsisukti. Mano nuomone, jeigu sportininkas bent kartą įkliuvo, jis nebeturėtų dalyvauti varžybose, nes tai neigia visus sporto principus.
Gaila tų, kurie nukenčia dėl kitų kaltės, praranda galimybes dalyvauti varžybose, nors patys elgiasi sąžiningai. Bet dabartinė situacija reikalauja grubių priemonių. Reikia rimtai supurtyti sistemą, ir tuomet ateityje galbūt kas nors pasikeis“, – paklausta, ar pati palaiko Rusijos lengvosios atletikos rinktinės diskvalifikacijos iš Rio de Žaneiro žaidynių idėją, samprotavo A. Palšytė.
Į sektorių – be aklimatizacijos
Kad ir kokia būtų Rusijos dopingo skandalo atomazga, A. Palšytės planams ji įtakos neturi.
Šuolininkė toliau rengiasi antrosioms savo karjeroje olimpinėms žaidynėms. Grįžusi iš trijų savaičių trukmės treniruočių stovyklos Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje, vilnietė šį savaitgalį pradės vasaros sezoną.
Mersine (Turkija) laukia Europos klubų čempionų taurės varžybos, kuriose A. Palšytė atstovaus sostinės „Cosma“ klubui.
Vėliau šuolininkė stovyklaus Palangoje, kur birželio 17-18 d. vyks ir Lietuvos čempionatas. O liepos 6-10 d. Amsterdame (Olandija) A. Palšytė stos į kovą dėl Europos pirmenybių medalių.
Į Rio de Žaneirą lengvaatletė nusprendė keliauti prieš pat šuolių į aukštį rungties pradžią, atsisakydama ilgesnės aklimatizacijos Pietų Amerikoje.
„Daug kas patarė to nedaryti. Vienas dalykas – nuo olimpinio kaimelio iki stadiono yra pusantros valandos kelio. Vadinasi, treniruojantis dukart per dieną, kelyje reikėtų praleisti iki šešių valandų. Tai – gryna nesąmonė, neturėčiau jokio poilsio. Pasitariau ir su medikais – jie sakė, kad mažiausią stresą organizmas patirs nuvykus tiesiai į startą“, – aiškino A. Palšytė.
Dopingo nevengia ir lietuviai
Rusijoje augant įtampai dėl grėsmės likti be olimpinių žaidynių, nemalonumų turi ir Lietuvos lengvosios atletikos rinktinė.
Šiuo metu tiriamos dviejų šalies lengvaatlečių dopingo bylos.
DELFI pirmadienį išsiaiškino, jog antrą kartą karjeroje teigiamą signalą uždegė maratonininkės Živilės Balčiūnaitės testas. Praėjusį mėnesį ne varžybų metu paimtame bėgikės mėginyje rasta meldoniumo. Sportininkė suspenduota nuo gegužės vidurio, laukiama jos B mėginio tyrimo rezultatų.
Praėjusį sausį Vilniuje vykusiose Lietuvos lengvosios atletikos (LLAF) taurės varžybose dopingo kontrolieriams įkliuvo ir rutulio stūmikas Rimantas Martišauskas. Daugkartinis Lietuvos čempionas buvo suspenduotas jo organizme aptikus draudžiamos medžiagos klomifeno.
„Jis tikrai bus diskvalifikuotas, tik klausimas, kuriam laikui. Liūdna, bet ir Lietuvos lengvaatlečiai nusižengia antidopingo taisyklėms“, – prieš kelias dienas DELFI sakė LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šiol kaltais dėl dopingo vartojimo buvo pripažinti devyni Lietuvos lengvaatlečiai.
Dopingo vartojimu Pekino žaidynėse įtariami Rusijos sportininkai:
Julija Čermošanskaja, lengvoji atletika (estafetė 4 po 100 metrų) – aukso medalis
Marija Abakumova, lengvoji atletika (ieties metimas) – sidabro medalis
Anastasija Kapačinskaja, lengvoji atletika (estafetė 4 po 400 metrų) – sidabro medalis
Tatjana Firova, lengvoji atletika (estafetė 4 po 400 metrų) – sidabro medalis
Ana Čičerova, lengvoji atletika (šuoliai į aukštį) – bronzos medalis
Jekaterina Volkova, lengvoji atletika (3000 m bėgimas su kliūtimis) – bronzos medalis
Denisas Nižegorodovas, lengvoji atletika (greitasis ėjimas) – bronzos medalis
Denisas Aleksejevas, lengvoji atletika (estafetė 4 po 400 metrų) – bronzos medalis
Niga Abitova, lengvoji atletika (10 000 metrų bėgimas)
Aleksandras Pogorelovas, lengvoji atletika (dešimtkovė)
Ivanas Juškovas, lengvoji atletika (rutulio stūmimas)
Marija Šainova, sunkioji atletika – sidabro medalis
Nadežda Jevstiuchina, sunkioji atletika – bronzos medalis
Aleksandras Kornilovas, akademinis irklavimas.