Per plauką išvengė politinio susišaudymo
Seimas ketvirtadienį suteikė pagreitį institucinei sporto valdymo reformai, nors pats vos nepaslydo ant opozicijos palieto tepalo.
Kelerius metus braukyta, taisyta ir perrašinėta nauja Sporto įstatymo redakcija galiausiai įtiko visoms politinėms jėgoms, bet priimti ją pavyko tik vargais negalais.
Protestuodami dėl sprendimo skirti finansinę paramą socialdarbiečiams, opozicinių frakcijų atstovai ketvirtadienį paliko plenarinį posėdį, taip sukeldami „tuščių kėdžių“ krizę Seimo salėje, kurioje liko mažiau nei pusė parlamentarų.
Vis dėlto balsuojant dėl Sporto įstatymo grįžo keletas opozicijos politikų, ir dar kartą atidėti oficialaus reformos starto, kuris buvo planuotas jau praėjusį pavasarį, nebeprireikė.
Pakeitus įstatymą bei priėmus jį lydėjusius teisės aktus, bus koreguojama ir sporto valdymo schema.
Nuo Naujųjų metų į pavadinimą pakeisiančią Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bus integruotas 28-erius metus savarankiškai veikęs Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
O J. Petrauskienė turės naują – trečiąjį – pavaduotoją, atsakingą už sporto sritį.
DELFI aiškinosi, kokios kandidatūros į sporto viceministro pareigas svarstomos ir kuri jų laikoma favorite.
Dziudo meistro bendramintis – nepageidaujamas?
Neoficialiomis žiniomis, stipriausios šiuo metu yra laikinai KKSD vadovaujančios K. Tiesnesytės pozicijos.
42-ejų teisininkė yra tikra KKSD senbuvė, per 17 metų „pergyvenusi“ penkis departamento direktorius. Karjeros laiptais ji kilo pamažu ir neatkreipdama dėmesio: pradėjusi nuo juristės pareigų, vėliau dirbo Teisės skyriaus vedėja, nuo praėjusių metų buvo generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus vyresnioji patarėja.
Į pirmą planą K. Tiesnesytė žengė praėjusią liepą, kuomet pasibaigus kadencijai Vyriausybė atleido E. Urbanavičių.
Pagal postą arčiausiai pastarojo buvo generalinio direktoriaus pavaduotojas ir dešinioji ranka Vytautas Vainys, bet ne jam patikėta laikinai eiti vadovo pareigas iki KKSD likvidavimo.
„Toks buvo Vyriausybės sprendimas įvertinus visas aplinkybes, kylančias sporto bendruomenėje ir ne tik“, – tuomet DELFI teigė Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
Dar vienam karjeros šuoliui – iš valstybės tarnautojos į politinio pasitikėjimo postą – pati K. Tiesnesytė teigė kol kas nesiruošianti.
„Negaliu atsakyti, nes su manimi apie tai niekas iš aukštesnių valdžios organų nekalbėjo, – DELFI paklausta, ar turi intencijų siekti viceministrės pareigų, sakė laikinoji KKSD vadovė. – Šiuo metu esu užsiėmusi paprastesniais, operatyviniais KKSD veiklos klausimais ir apie jokias politines karjeras negalvoju. O jeigu pasiūlytų, reikėtų rimtai svarstyti.“
Nors dalyvavo ruošiant daugelį svarbių teisės aktų, K. Tiesnesytė paprastai likdavo užkulisiuose ir fronto linijose, kuriose KKSD ne vienerius metus pliekėsi su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, nesirodydavo. Todėl ji yra laikoma kompromisine figūra: turinti daug patirties, bet pernelyg nesuvaržyta išankstinių nuostatų ir nedemonstruojanti kam nors užkliūti galinčių ambicijų.
Regis, kitaip vertinamas K. Tiesnesytės kolega Aivaras Salamakinas, taip pat minėtas tarp pretendentų į viceministrus.
Pastarasis dirba patarėju KKSD Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriuje.
Parlamentaro Algimanto Salamakino sūnėnas taip pat yra skandalingomis lėšų dalybomis pagarsėjusio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, kuris bus panaikintas iki metų pabaigos, tarybos pirmininkas.
Sporto organizacijų rietenose jis nevengė atvirai palaikyti nevyriausybininkų ir net užsitarnavo papeikimą už savo darbovietės kritiką. Dėl drausminės nuobaudos A. Salamakinas nesėkmingai bylinėjosi su KKSD, buvo departamentą apskundęs Generalinei prokuratūrai.
DELFI šaltinių teigimu, A. Salamakiną viceministru norėtų matyti Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.
Tarpusavyje juos sieja ypatingas palankumas dvikovinėms sporto šakoms. Šiemet fondo taryba, kuriai pirmininkauja A. Salamakinas, buvo kaip reta dosni „valstiečio“ anksčiau vadovautiems Šakių dziudo klubui „Audra“ ir Lietuvos graplingo federacijai – skyrė atitinkamai 53 ir 49 tūkst. eurų.
Vis dėlto svarstoma, jog A. Salamakino kandidatūra netenkina ministerijos, o gal ir Vyriausybės vadovų.
Apie tai kalbėdamas su DELFI netiesiogiai užsiminė pats K. Smirnovas, nors ir neminėjo konkrečių pavardžių.
„Ne Seimo nariai viceministrą renka – ministrė pasirinks pati. Seimo nariams gali patikti vienas žmogus, bet ministrė dėl vienokių ar kitokių priežasčių su juo galbūt negali dirbti. Ministrė turi pasitikėti savo komanda“, – dėstė buvęs profesionalus mišrių kovos menų atstovas.
Koalicijos partneriai – kuklūs
Seimo nario žodžiais, naujasis viceministras „turėtų būti iš sporto srities, o ne politikas“.
Kitokią nuomonę gali turėti „valstiečių“ partneriai valdančioje koalicijoje socialdarbiečiai. Kuomet praėjusį pavasarį pasirašė koalicijos sutartį, nuo socialdemokratų atskilusi nauja partija nereiškė pretenzijų į jau išdalintus aukščiausius postus Vyriausybėje ir Seime, tačiau užsiminė pageidausianti viceministrų kėdžių.
Tarp socialdarbiečių galimais kandidatais į sporto viceministrus laikomi Ritas Vaiginas ir Jonas Pinskus.
Pirmasis – buvęs futbolininkas, 2009-2010 metais jau vadovavęs KKSD, o prieš tai dirbęs generalinio direktoriaus pavaduotoju. 2011-2015 metais R. Vaiginas taip pat ėjo Vilniaus vicemero pareigas ir kuravo sporto sritį.
J. Pinskus jaunystėje buvo irkluotojas ir tapo pasaulio čempionu bei olimpinių žaidynių prizininku. Pasukęs į politiką, jis buvo išrinktas į Seimą, taip pat užėmė sostinės vicemero postą.
Tačiau abiejų politikų, praeityje spėjusių išsimatuoti jau ne vieną kėdę, galimybės tapti J. Petrauskienės pavaduotoju vertinamos rezervuotai. Ryžto žūtbūt parūpinti naują veiklą partiečiams nedemonstruoja ir socialdarbiečių pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Pagal koalicijos sutartį, galėsime siūlyti savo kandidatus. Bet paskutinis žodis bus premjero“, – DELFI teigė G. Kirkilas.
Tiesa, bandymus sieti R. Vaiginą ar J. Pinskų su sporto viceminitro pareigomis jis vadino spekuliacijomis ir tvirtino, kad partija kol kas kandidatūrų nėra numačiusi.
Savo ruožtu, K. Tiesnesytė nepriklauso jokiai politinei jėgai. Ilgametis socialdemokratų narys yra jos tėvas Edmundas Tiesnesis.
Tarp pretendentų į viceministrus dar minimi buvusi Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė bei Švietimo ir mokslo ministerijos profesinio mokymosi skyriaus vedėjas Rolandas Zuoza. Pastarasis kuruoja KKSD prijungimo prie ministerijos klausimus, bet priklauso opozicijoje likusiems socialdemokratams.
Bandys skaidrinti ir turtinti fondą
Ketvirtadienį Seimas taip pat panaikino Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą.
Fondą, kuris per metus įvairiems sporto projektams paskirstydavo beveik 7 mln. eurų, numatoma integruoti į ministeriją kartu su KKSD. Tiesa, lėšų skirstymo tvarka išliks panaši, be to, finansavimas augs.
Iki šiol į fondą keliaudavo 10 proc. praėjusių metų loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bei 1 proc. akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Kitais metais pastarasis rodiklis turėtų dvigubėti, 2020-aisiais pasiekti 2,5 proc., o 2021-aisiais – 3 proc. Per trejus metus bendra fondo lėšų suma turėtų išaugti nuo 6,6 iki maždaug 20 mln. eurų.
Apsispręsta, kad už sporto projektų vertinimą bus atsakingas Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis „Erasmus“ ir panašias mokymosi programas, bei Centrinė projektų valdymo agentūra. Pastaroji vertins tik sporto infrastruktūros srities paraiškas.
Rekomendacijas dėl lėšų skyrimo projektams priims nauja Vyriausybės sudaryta komisija, kuri bus platesnės sudėties nei ligšiolinė fondo taryba. O galutinį žodį turės ministrė arba jos įgaliota institucija.
Jei prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys naują Sporto įstatymo redakciją ir lydinčius teisės aktus, jie įsigalios nuo Naujųjų metų.