Sekmadienį „Hala Legionow“ arenoje nebuvo nė vieno čempiono, kurio kimono būtų gausiau nutaškytas krauju nei J. Sokolovo.
Regis, Kelcuose 27-erių klubo „Saulės ženklas“ atstovui bristi per vandenį taip ir neteko – tik skverbtis per nesibaigiančią ugnies sieną.
Tai pastebėjo ir pirmenybių organizatoriai, apdovanoję lietuvį geriausiam turnyro kovotojui skirtu prizu.
Iš Panevėžio kilusio, bet Vilniuje jau senokai sportuojančio atleto žygis link triumfo 75-85 kg svorio kategorijoje buvo ryškiausias ir tarp greta finišavusių tautiečių pasirodymų.
Pats J. Sokolovas Delfi teigė nesureikšminantis organizatorių įvertinimo.
„Čia – tik papildomas prizas, nors, aišku, labai malonus. Jaučiau didelį pasiryžimą tapti čempionu, būti geriausiu savo svorio kategorijoje. Turbūt ta dvasia matėsi, jeigu jau taip įvertino. O šiaip viskas ėjosi pagal planą – taip, kaip turėjo būti“, – tikino naujasis pasaulio čempionas.
Kovotojo dvasia iš jo šįkart išties trykšte tryško – rūsčiomis veido mimikomis lietuvis baugino savo konkurentus ir kovų metu, ir po jų.
Bet už nesuvaidintų emocijų, anot paties karatė meistro, taip pat slypi kruopščiai parengtas planas.
Nors pakeliui į titulą reikėjo įveikti keturis priešininkus, J. Sokolovas teigė prieš čempionatą jų išanalizavęs daugiau nei dvi dešimtis.
Panašiai metodiškai jis šlifavo savo paties techniką, neparankią vienam ar kitam oponentui.
„Daug metų vis kažką keičiu, ieškau to, kas atvestų į galutinę pergalę. Šiemet ruošiausi labai detaliai, analizavau kiekvieną savo kovą – ne tik varžybose, bet ir klube ar stovykloje. Dėjau judesį po judesio į atitinkamą stalčių savo galvoje, kad būtų po ranka, kai reikės juos pritaikyti. Tai, ką matėte šiandien, yra to nuoseklaus pasiruošimo rezultatas.
Visiems priešininkams turėjau po atskirą kovos planą – net tiems, kurių taip ir nesutikau savo kelyje. Iš viso buvau išanalizavęs gal 80 proc. visų dalyvių. Ir tie planai pasiteisino, nors kiekvienas iš mano varžovų buvo savaip tituluotas.
Daiki Kato – pasaulio čempionato be svorio kategorijų prizininkas, Jonasas Rosinas – paralelinės federacijos pasaulio čempionas, Valerijus Dimitrovas – daugkartinis pasaulio čempionas, Nariyoshi Tada – Japonijos čempionas. Visi – didžiulės žvaigždės, bet visiems turėjau planą, nors ir žinojau, kad norint jį įgyvendinti turėsiu save spausti iki galo. O kai nusivarai tiek, kad akyse jau tamsu, emocijos, aišku, labiau išlenda į paviršių“, – komentavo J. Sokolovas.
Greta aukso medalio ir geriausio kovotojo prizo jam sekmadienį atiteko ir dar vienas geidžiamas pripažinimas – 22 kartus Europos ir trissyk pasaulio čempiono V. Dimitrovo komplimentai.
Pusfinalio kova su 40-mečiu bulgaru J. Sokolovui buvo trečioji karjeroje, o ją vainikavusi pergalė – pirma ne tik jam, bet ir apskritai visiems lietuviams.
Pačiam Jurui labiausiai knietėjo atsiskaityti už, jo nuomone, neteisingai pasibaigusį praėjusio Europos čempionato finalą.
„Pirma mūsų kova buvo seniai, dar buvau studentas. Antrą kovą iš principo laimėjau aš – tik teisėjai tada ištempė Valerijų, mačiau tai jo paties veide. Vis dėlto dar buvo likę detalių, kurias galima pataisyti – iš tų kovų daug išmokau ir padariau išvadas. Šįkart teisėjai nebeturėjo galimybės priimti klaidingą sprendimą.
Valerijus – gyva legenda, po kovos pasakė, kad aš – vienas iš nedaugelio, kuris pasimoko ir atitinkamai koreguoja taktiką. Aišku, visai smagus įvertinimas. Bet labiausiai norėjau suvesti su juo sąskaitas – būčiau nuliūdęs, jei čia mums nebūtų tekę susitikti“, – atviravo lietuvis, po pergalės finale ilgai pozavęs nuotraukoms su jaunaisiais gerbėjais, tarp kurių buvo ne tik tautiečiai.
Auksu kartu su juo pasidabino sunkiasvoris Eventas Gužauskas, moterų varžybose tą patį padarė Brigita Gustaitytė, o Rūta Brazdžionytė pelnė sidabrą.
Daugiau medalių – aštuonis – Lietuvos rinktinė planetos pirmenybėse buvo susižėrusi tik 2013-aisiais, kai gynė namų sienas Vilniuje. Tačiau tuomet daugiausiai prirankiota bronzinių trofėjų, o ant aukščiausios nugalėtojų pakylos pakopos žengė du šeimininkai: Margarita Čiuplytė ir Orestas Procas.
Nuo to laiko prabėgo beveik dešimtmetis, per kurį naujais pasaulio čempionais Lietuvos rinktinė nebuvo pasipildžiusi.
J. Sokolovo nuomone, dabartinė kovotojų karta pasiekė savo piką. Ir, jo žodžiais, yra geriausia pasaulyje – nors medalių lentelėje ir Kelcuose tradiciškai dominavo karatė pradininkė Japonija.
„Manau, kad šiandien turime užaugusią stiprią kartą, kuri ilgai grūdinosi Europos pirmenybėse, keliuose ankstesniuose pasaulio čempionatuose. Tai reikėjo praeiti, nes be stiprių priešininkų geru kovotoju netapsi.
Manau, atėjo toks laikas, kai mūsų karta sukaupė pakankamai patirties ir dabar jau gali laimėti prieš bet ką. Lietuviai – stipriausi pasaulyje, vienareikšmiai. Labai džiaugiuosi, kad ir pats pasiekiau tokį meistrystės lygį, kokio norėjau“, – samprotavo čempionas.
Japonai Kelcuose susikrovė penkis aukso, keturis sidabro ir dešimt bronzos apdovanojimų. Be jų ir lietuvių, jokios kitos šalies atstovams laimėti finalų nepavyko. Treti liko šeimininkai, kurių sąskaitoje – du sidabro medaliai.
Antros čempionato dienos kovų vaizdo įrašas:
Pasaulio čempionato prizininkų pakyla
Moterys:
Iki 50 kg
1. Misaki Utsunomiya (Japonija)
2. Karin Kojima (Japonija)
3. Aliona Veresniak (Ukraina), Misaki Teshima (Japonija)
50-55 kg
1. Nichika Tomimura (Japonija)
2. Yuki Yoshida (Japonija)
3. Honoka Inoue (Japonija), Sayaka Kato (Japonija)
55-60 kg
1. Riri Ishihara (Japonija)
2. Rūta Brazdžionytė (Lietuva)
3. Mirjam Bjorklund (Švedija), Ramu Amikawa (Japonija)
Per 60 kg
1. Brigita Gustaitytė (Lietuva)
2. Monika Zielinska (Lenkija)
3. Ivanka Popova (Bulgarija), Yuna Mokudai (Japonija)
Vyrai:
Iki 65 kg
1. Hayato Iino (Japonija)
2. Atsushi Kawase (Japonija)
3. Yuki Otsubo (Japonija), Tenshinas Sawai (Japonija)
65-75 kg
1. Hotaka Yoshizawa (Japonija)
2. Michailas Ciklauris (Gruzija)
3. Junki Ochi (Japonija), Davidas Mšchaladzė (Gruzija)
75-85 kg
1. Juras Sokolovas (Lietuva)
2. Nariyoshi Tada (Japonija)
3. Salahatas Hasanovas (Azerbaidžanas), Valerijus Dimitrovas (Bulgarija)
Per 85 kg
1. Eventas Gužauskas (Lietuva)
2. Maciejus Mazuras (Lenkija)
3. Yusaku Watanabe (Japonija), Kembu Iriki (Japonija)