Po pirmų dviejų dienų vienintelę bronzą, didvyriškai prieš pat finišo liniją išplėštą ėjikės Liudmila Olianovskos, turėję ukrainiečiai sekmadienį pridėjo net tris apdovanojimus – vieną aukso ir du bronzos medalius.
Senojo žemyno čempionės titulą apgynė moterų šuolių į aukštį žvaigždė Jaroslava Mahučik. Tiesa, jai, skirtingai nei prieš dvejus metus Miunchene, kur tam, kad triumfuotų, pakako įveikti 1,95 m, šį kartą reikėjo pasistengti kiek labiau. Pergalę 22-ejų metų talentei atnešė peršokta į 2,01 m aukštį iškelta kartelė. Ši jai pakluso antruoju bandymu.
Tuo metu pagrindinei jos 18-metė konkurentė serbei Angelinai Topič to pakartoti nepavyko. Ji tenkinosi 1,97 m rezultatu, o visus tris mėginimus prisijaukinti 2,01 m aukštį sudegino.
Trečią vietą ir bronzos medalį iškovojo kita ukrainietė Irina Geraščenko (1,95 m), tokio rango varžybose iššovusi pirmą kartą. Miunchene ji buvo penkta.
Finale nepasirodė po kvalifikacijos pirma už brūkšnio ir trylikta apskritai atsidūrusi Airinė Palšytė. Lietuvė po atrankos varžybų, kuriose su dar septyniomis sportininkėmis įveikė 1,89 m, bet išnaudojo daugiau bandymų už penkias iš jų, pateikė protestą, tačiau jis buvo atmestas, o tuomet dar laukė, ar kuri nors iš kolegių iki sekmadienio vakaro nenusiims. Taip nenutiko. Beje, tris paskutines vietas užėmusios finalininkės peršoko tik 1,86 m.
Po pasiektos pergalės Jaroslava dar ilgai užtruko stadione – jai teko gerą valandą lūkuriuoti apdovanojimų ceremomijos, tada užsukti pas dopingo kontrolierius ir išdalinti šūsnį interviu. Nepaisant viso to, J. Mahučik su žurnalistais bendravo itin šiltai ir, stabdoma vis naujos jų grupelės, nerodė nė kruopelės nepasitenkinimo. Priešingai, kuo nuoširdžiausiai atsakinėjo į tuos pačius, tik skirtingų interesantų užduodamus klausimus ir netgi paprašyta mielai fotografavosi kartu bei kantriai pozavo su medaliu.
„Labai smagu, be abejo. Pagaliau dvi Ukrainos moterys yra ant podiumo. Tai stipriai motyvuoja mus tęsti tai, ką darome. Žinoma, aš norėčiau, kad ant prizininkų pakylos užliptų ir trys Ukrainos šuolininkės, merginos dirba ties tuo. Tikuosi, kad vieną dieną taip ir nutiks“, – vylėsi ji.
Prie poros Lietuvos žurnalistų ir kelių užsienio spaudos atstovų priartėjusi Jaroslava padėkojo už sveikinimus ir šypsodamasi paklausė: „Na, tai kuris pirmas?“
– Jaroslava, sveikinimai! Papasakok, ar jausmas apgynus čempionės titulą yra geresnis nei pirmą kartą tapus čempione?
– Taip, ačiū jums labai. Esu labai patenkinta. Tai yra varžybos ir jaučiau spaudimą apginti titulą. Labai norėjau tai padaryti, nes žinojau, kad esu pasiruošusi šokti aukštai. Šiemet aš jau buvau įveikusi 2,01 m. Tai – labai geras rezultatas, kuris prideda man motyacijos dirbti dar sunkiau iki olimpinių žaidynių.
