Didžiąją antro etapo distancijos dalį pūtęs stiprus šiaurės rytų vėjas pradėjo rimti ir keisti kryptį į pietinį. Paskutines 10 jūrmylių jachtos turėjo plaukti štiliaus sąlygomis ir čia savo meistriškumą parodė jachtos „Extreme“ įgula išlaikiusi lyderystę ir atsiplėšusi nuo varžovų finišavo pirma. Po valandos ir 5 minučių finišą pasiekė „Moredo“ įgula, o praėjus dar 18 minučių trečioji finišavo jachta „Rondo“ (kap. K. Kunickas).
Nors pirmoji atplaukė jachta „Extreme“, regatoje užtrukusi 36 valandas ir 58 minutes, perskaičiavus laiką pagal ORC matavimų balą - nugalėtoja paskelbta jachtos „Rondo“ įgula distancijoje užtrukusi 38 val. ir 21 min. Į antrą vietą pakilo „Moredo“ komanda plaukusi 38 val. bei 3 min., tuo tarpu trečioji vieta pagal perskaičiuotą laiką ir greičiausios regatos jachtos taurė atiteko jachtai „Extreme“.
Pasibaigusi VIII-oji „Žalčių karalienės“ regata ypatinga, nes tapo ilgiausios distancijos jūrine regata organizuojama Lietuvoje. Jos dalyviams teko įveikti net 243 jūrmylių atstumą nesustojant krante. Varžybose dalyvavo 8 stipriausios Lietuvos jūrinės jachtos, kurios turi tarptautinį ORC matavimų sertifikatą.
Apie regatą:
„Žalčių karalienės regata“ turi senas tradicijas.1935 m. liepos mėnesį nedideliame Švedijos uostelyje Farosunde, Gotlando saloje, Lietuvos buriuotojai pirmą kartą oficialiai ir organizuotai pristatė save tarptautinei bendrijai. Ten vykusi lietuvių buriuotojų viešnagė tapo reikšmingu įvykiu sportiniame Lietuvos gyvenime. Žurnalas „Jūra“ (1935 m. rugpjūtis) ta proga rašė: „Lietuva galiausiai užėmė tinkamą Baltijos valstybių buriuotojų šeimoj vietą ir susilaukė jūros sportininkės vardo pripažinimo“. Lietuvos buriuotojų tarptautinis prestižas dar labiau sustiprėjo, kai po poros metų Klaipėdos jachtklubo jachta „Žalčių karalienė“ Gotlando regatoje laimėjo pirmąją vietą.
Šį pergalė ir įkvėpė Lietuvos buriuotojus to paties vardo „Žalčių karalienės“ regatą organizuoti ir praktiškai realizuoti savo viziją – „Lietuva – jūrinė valstybė“.