Th. Bachas į Vilnių dviejų dienų vizito atvyko pirmadienį. 63-ejų vokietis Valdovų rūmuose pagerbė 1992 metų Barselonos olimpiados dalyvius iš Lietuvos ir buvusiam imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui įteikė 2008 metų Pekino žaidynių sidabro medalį, į kurį pastarasis išmainė bronzą po pakartotinių tyrimų dėl dopingo vartojimo diskvalifikavus rusą Chasaną Barojevą.
„Su lietuviais turiu emocinį ryšį: kai Lietuva debiutavo Barselonos vasaros žaidynėse, aš jas pirmą kartą stebėjau kaip IOC narys“, – prisiminė olimpinio judėjimo galva, prezidento pareigas einantis nuo 2013-ųjų.
Antradienį IOC vadovas susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, atidarė Vilniuje prasidėjusį „Moterų lyderystės stiprinimo Europoje“ forumą.
„Kitais metais Buenos Airių jaunimo olimpinėse žaidynėse abiejų lyčių dalyvių skaičius pirmą kartą bus vienodas. 2020 metais Tokijo olimpinėse žaidynėse balansas taip pat beveik susilygins – moterų bus 48-49 procentai. Minimalus skirtumas išlieka tik dėl to, jog kai kuriose komandinėse sporto šakose yra pernelyg mažai stiprių moterų rinktinių. Be to, olimpinėse žaidynėse daugėja mišrių rungčių, kas taip pat padeda vystyti moterų sportą“, – augančiu dailiosios lyties atstovavimu olimpinėje programoje džiaugėsi Th. Bachas.
Bet buvęs fechtuotojas, 1976 metų Monrealio žaidynėse pelnęs auksą komandinėse fechtavimo rapyra varžybose, turi didesnių galvos skausmų nei lyčių lygybė.
Nuo kadencijos pradžios vokietį lydi nemalonūs klausimai – kai kurie paveldėti iš pirmtakų ispano Juano Antonio Samarancho, laikomo modernių olimpinių žaidynių architektu, ir belgo Jacques'o Rogge'o, kai kurie iškilę į paviršių jau Th. Bacho eroje.
Prieš 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes IOC ilgai neapsisprendė, ką daryti su vadinamąja Richardo McLareno ataskaita – Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) tyrėjo parengtu dokumentu, kuriame minimi masinio draudžiamų medžiagų vartojimo Rusijoje atvejai.
Galiau IOC viršūnėlės pasirinko saliamonišką išeitį – sprendimą dėl sankcijų paliko tarptautinėms olimpinių sporto šakų federacijoms. Vienos diskvalifikavo būrius Rusijos atletų, kitos į mestus kaltinimus pažiūrėjo pro pirštus.
O kur dar įtarimai dėl 2014-ųjų Sočio žiemos žaidynėse dopingo mėginius įžūliai klastojusių Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentų, neveiksnios Rusijos antidopingo agentūros ir t.t.
Abejonių kelia ir visos globalios kovos su dopingu sistemos veiksnumas – juk pakartotinai tiriant ankstesnių olimpinių žaidynių prizininkų mėginius, teigiami atsakymai skaičiuojami šimtais. Ir įkliūva toli gražu ne vien rusai.
Neramu ir kitame fronte – dešimtmečius pro pirštus į tarptautinių sporto organizacijų tvarkomus finansinius sandorius žiūrėjusi teisėsauga tai vienoje, tai kitoje šalyje griebia už pakarpos funkcionierius, tarp kurių pateko ir ne vienas praeityje įtakingas IOC veikėjas.
Th. Bacho pozicija – gynyba pripažįstant tik minimalius nuostolius. O Rusijos vardo spaudos konferencijoje Vilniuje jis neištarė nė karto.
– Ko pasimokėte iš Sočio žaidynių, kurių šeimininkų specialiosios tarnybos įtariamos grubiai pažeidusios bet kokius sporto integralumo principus? – DELFI paklausė Th. Bacho
– Kandidatavimo procedūra buvo peržiūrėta – bet ne dėl Sočio žaidynių. Kalbant apie pastarąsias, nepaprastai svarbu ateityje užtikrinti dopingo kontrolės žaidynėse kokybę. Negalima visko patikėti olimpiados šeimininkams, būtinas ir tarptautinių ekspertų įtraukimas. Deja, Sočio atveju vien tai nuo manipuliacijų neapsaugojo. Vadinasi, reikia griežtesnių procedūrų. Tačiau tai – jau ne IOC, o WADA klausimas.
– Tačiau IOC juk gali atsižvelgti į šią patirtį spręsdama dėl ateities žaidynių šeimininkų?
– Likus septyneriems metams iki žaidynių šeimininkai turi pateikti garantijas, kad laikysis visų taisyklių, įskaitant antidopingo. Tačiau nėra tokio teisės akto ar sutarties, kuri visiškai apsaugotų nuo manipuliacijų. Reikia stiprinti priežiūros sistemą, griežtinti įsipareigojimus. Tai jau vyksta.
– Dėl Vakarų bloko boikoto jūs pats neturėjote progos ginti olimpinio čempiono titulo 1980 metais Maskvoje. Ar dabartinė padėtis tarptautinėje sporto arenoje neprimena jums šaltojo karo laikų?
– Negaliu pritarti tokiems tiesioginiams palyginimams. Bet matau tam tikrą izoliacijos tendenciją, kuri apima daugelį pasaulio dalių. Tokia laikmečio dvasia prieštarauja olimpiniams principams, nes mūsų tikslas – vienyti, o ne skirti. Olimpinės žaidynės – šiuo metu bene vienintelis renginys, kuris suvienija visą pasaulį. Dėl to mes ir kovojome, dėl to mes visada pasisakysime prieš bet kokius boikotus. IOC misija – statyti ne sienas, o tiltus. Taip, šiuo metu tai daryti yra sunkiau nei prieš kelerius metus. Bet tai tik įkvepia mus dar sunkiau dirbti.
– Dėl korupcijos tiriama Rio de Žaneiro žaidynių organizacinio komiteto vadovo Carloso Nuzmano ir buvusio Europos olimpinių komitetų prezidento Patricko Hickey veikla, teisėsaugos akiratyje buvo atsidūrę ir buvę IOC nariai Seppas Blatteris, Lamine'as Diackas. Nemanote, jog galimai susitepusio nario suspendavimas yra silpna reakcija į kaltinimus – galbūt reikalinga rimtesnė reforma, pakeičiant fizinių asmenų narystę IOC šalių dalyvavimu?
– Tie kaltinimai, apie kuriuos kalbate, pateikti dėl pakankamai senų įvykių. C. Nuzmano atveju, kalba eina apie 2009-uosius. 2015 metais IOC peržiūrėjo gerojo valdymo praktikos procedūras. Dabar galite įsitikinti, kad IOC veikla – visiškai skaidri, peržiūrėję mūsų metines ataskaitas, finansinius pareiškimus. Ten išdėstomi ir visi pajamų šaltiniai, ir visos išlaidos. Pakeista ir olimpinių žaidynių kandidatavimo procedūra – 2020, 2024 ir 2028 metų žaidynių šeimininkai išrinkti pagal naują tvarką. Net ir Los Andželo meras pažymėjo, kad viskas atlikta labai skaidriai.
Žinoma, visos šios reformos nesukuria absoliutaus imuniteto korupcijos atvejams. Nė viena organizacija ar šalis jo neturi. Vis dėlto progresas yra didelis. Mūsų etikos komisija, kuriai vadovauja buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, sureaguoja iškart, kai tik pateikiami kokie nors įrodymai. Pavyzdžiui, pateikus įrodymus dėl C. Nuzmano, komisija ir IOC vykdomasis komitetas ėmėsi veiksmų per 36 valandas. Ir suspenduotas buvo ne tik ponas Nuzmanas, bet ir visas Brazilijos olimpinis komitetas. Tik negalite tikėtis, kad mes veiksime remdamiesi nuogirdomis – tai būtų žmogaus teisių pažeidimas.