Kankinančios trijų savaičių lenktynės per Alpių ir Pirėnų kalnų virtines kartais vadinamos didžiausiu kasmetiniu sporto renginiu, šimtametė jų istorija siekia laikus, kai žmonija dar nebuvo išradusi lėktuvo, o šalikelėse pamojuoti dviratininkų traukiniui kaskart rikiuojasi milijonai žiūrovų.
Iki praėjusių metų nė vienas lietuvis nebuvo sugebėjęs laimėti „Tour de France“ etapo, neišskiriant nė Raimondo Rumšo, 2002 metais užėmusio trečią vietą bendroje lenktynių įskaitoje.
Todėl kuomet pirmadienį Vilniaus Kongresų rūmuose olimpinė krepšinio čempionė Angelė Rupšienė paskelbė, kam atitenka apdovanojimas už metų pergalę, per salę iš pradžių nuvilnijo ne audringi aplodismentai, o nejaukus murmesys.
Šioje kategorijoje be R. Navardausko buvo nominuota Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių čempionė vaikinų 3x3 krepšinio rinktinė ir Kaune vykusį Europos A grupės (antros pagal pajėgumą) regbio-7 čempionatą laimėjusi Lietuvos nacionalinė ekipa.
Speciali komisija nusprendė, kad pirmą kartą įteikto apdovanojimo labiausiai nusipelnė jaunieji krepšininkai.
„Mums tai buvo labai netikėta, – DELFI prisipažino Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentas Žydrūnas Stankevičius. – Sunku man šia tema diskutuoti, nes esu subjektyvus, bet manau, kad nugalėti „Tour de France“ trokšta kiekvienas sportininkas. Pateiksiu paprastą pavyzdį: lenktynių metu dviratininkai nusivelka net ir pasaulio čempiono marškinėlius, jei tik gali vietoje jų pasipuošti geltonais „Tour de France“ lyderio marškinėliais. Šių varžybų prestižas – žymiai didesnis net už planetos pirmenybių.“
19-ame „Tour de France“ etape nugalėjęs R. Navardauskas sau už nugaros paliko visą planetos elito žiedą: Vincenzo Nibali, Alessandro Petacchi, Alejandro Valverde, Franką Schlecką, Peterį Saganą ir daugybę kitų garsenybių.
Jaunimo olimpinėse žaidynėse krepšinį žaidė 16-18 metų jaunuoliai, o Lietuvai atstovavo keturi trenerio Daliaus Lubio vadovaujami Kauno A. Sabonio krepšinio mokyklos auklėtiniai: Martynas Sajus, Kristupas Žemaitis, Justas Vazalis ir Jonas Lekšas.
Krepšinio atmaina, įprasta po pamokų kiemuose kamuolį bumpsintiems vaikams, tarptautiniu mastu debiutavo vos prieš ketverius metus – būtent inauguracinėse jaunimo olimpinėse žaidynėse, tąsyk vykusiose Singapūre. Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) nusprendus investuoti į gatvės krepšinį ir pamėginti ilgainiui paversti jį olimpine sporto šaka, pirmas pasaulio čempionatas surengtas 2012-ais.
„Tour de France“ lenktynių istorija prasidėjo šimtmečiu anksčiau – 1903 metais.
Nandzinge tokius pačius medalius kaip D. Lubio auklėtiniai gavo ir dėjimų bei snaiperių konkursų nugalėtojai.
„Akivaizdu, kad man Ramūno laimėjimas niekaip nesusideda ant vienų svarstyklių su jaunimo olimpiada – net nežinau, kaip tiksliai tas renginys vadinasi. Mano nuomone, varžybų lygis, reitingas, prestižas pasaulyje yra svarbiausias dalykas. Džiugu ir už krepšininkus, bet palinkėčiau kaip galima labiau atspindėti tikruosius lietuvių pasiekimus“, – galvą kraipė Ž. Stankevičius.
R. Navardauskas iškilmingame apdovanojimų dalybų renginyje nedalyvavo – 26-erių dviratininko į Lietuvą neišleido už poros savaičių laukiančiam pirmajam sezono startui besirengianti „Cannondale-Garmin“ (JAV) ekipa.
Kam skirti prizą už metų pergalę, sprendė šiemet atnaujintų Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš šešių asmenų.
Tarp jų buvusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė DELFI teigė, kad pretendentų pasiekimų svarba nebuvo lemiamas veiksnys renkant nugalėtoją.
„Atsižvelgėme ne tik į pačios pergalės svorį, bet ir į jos grožį bei efektingumą. Tokius kriterijus buvome apsitarę, įvyko balsavimas, ir jame nugalėjo krepšinis 3 prieš 3“, – lakoniškai aiškino LTOK vadovė.
Finalo rungtynės tarp Lietuvos ir Prancūzijos komandų išties tapo viso Nandzinge vykusio krepšinio turnyro desertu. Po permainingos kovos teko žaisti pratęsimą, kurio paskutinę sekundę K. Žemaitis pataikė tolimą metimą ir išplėšė pergalę 18:16. Pakeliui į finalą lietuviai laimėjo visas 12 žaistų dvikovų.
Atnaujintus Lietuvos sporto apdovanojimus organizavo Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) ir LTOK kartu su Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF).
Pirmą kartą atletams buvo išdalintos auksu dengtos statulėlės, vaizduojančios olimpinį deglą, kurio liepsna nusidažiusi Lietuvos vėliavos spalvomis. Iš viso pagerbti 11 nominacijų laureatai.
Visos 2014 metų sporto apdovanojimų nominacijos ir nugalėtojai:
Metų sportininkas – Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas);
Metų sportininkė – Rūta Meilutytė (plaukimas);
Metų vyrų komanda – Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas (irklavimas);
Metų moterų komanda – Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė (irklavimas);
Metų treneris – Jonas Kazlauskas (krepšinis);
Metų proveržis – Andrius Gudžius (lengvoji atletika);
Metų sportininkas su negalia – Mindaugas Bilius (lengvoji atletika);
Metų sugrįžimas – Giedrius Titenis (plaukimas);
Metų pergalė – Lietuvos vaikinų krepšinio 3x3 rinktinė
Už pagalbą sportininkams – Werneris Hansas Zwimpferis
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui – Valdas Adamkus