Jis prasidėjo sporto varžybomis, kurias sudarė įvairios rungtys. Varžybų dalyviai demonstravo savo jėgą, ištvermę ir komandinį darbą.
Sveikindamas susirinkusiuosius Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. Mantas Paškevičius paminėjo šio renginio tikslus: „Vienas svarbus aspektas – pavyzdys – partizanų generolas Jonas Žemaitis, kitas aspektas – sportinis. Būtent čia susilieja Lietuvos istorija, praeitis, ir dabartis.
Jonas Žemaitis yra pasakęs: „Tikiu, kad kova, kurią aš vedžiau visus tuos metus, duos rezultatų.“ Dabar Lietuva laisva. Jo dėka galime čia susirinkti, nešti trispalvę ir organizuoti sporto rungtis tokias, kokias norime, o ne tokias, kokias kas nors liepė.“
Mintimis apie renginio prasmę ir kilnius tikslus savo sveikinimo kalboje pasidalijo ir laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Laurynas Kasčiūnas: „Atėjome paminėti ne laikinų, o amžinų dalykų. Jeigu manęs paklaustų, koks asmenybių, daug davusių mūsų visuomenei, penketukas formavo tautą ir valstybę, neabejotinai pirmiausia įrašyčiau generolo Jono Žemaičio vardą.
Turime galimybę pagerbti šią įspūdingą asmenybę. Karo akademijoje studijuojantieji turi, kuo didžiuotis. Ačiū, kad pradėjote tokią gražią tradiciją, ir tikiu, kad kitais metais su savo komandomis prisijungs ir kitos institucijos.“
Renginio dalyviai ir svečiai galėjo užsiregistruoti mini iššūkiui. Ir tokių per 15 minučių atsirado net 20. Mini iššūkio nugalėtojas Danas gavo ne tik Karo akademijos ir partnerių dovanas, bet ir krašto apsaugos ministro įsteigtą prizą.
Per varžybas teko atlikti 7 užduotis miške ir paupyje, tad dalyviams reikėjo nemažai jėgų ir valios. Kol varžėsi komandos, renginio svečiai ir tuo metu nerungtyniaujantys dalyviai turėjo galimybę išbandyti kitas įdomias veiklas: etnosporto rungtis, dronų simuliatorius (juos parūpino renginio rėmėjas Agroekologijos mokymo centras).
Kita įtrauki veikla vyko scenoje: grupės „Vėtra“ koncertas, viktorina, kurios metu buvo galima sužinoti ir naujos informacijos apie partizanų generolą, apdovanojimo vertingais prizais (termopuodeliai, dovanų kuponais, knygomis, marškinėliais ir kt.) ceremonija.
Prasminga, kad renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie partizanų generolą pasidalijo Jono Žemaičio produkterėčios Kotryna Buono ir Ana Luisa Monse. Daugiau informacijos apie generolą diskusijos su Lietuvos karo akademijos kariūnu metu pateikė dr. Darius Juodis.
Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos instrumentinis koncertas buvo puiki muzikinė įžanga, na o vokalistai apšildė renginio svečius ir dalyvius prieš „G&G sindikato“ pasirodymą – vieną įsimintiniausių šventės momentų. Jų energingai atliekami muzikos kūriniai prikaustė visų dėmesį ir suteikė renginiui dar daugiau dinamikos ir džiaugsmo.
Visų kategorijų prizininkai gavo įspūdingus prizus. Renginį papuošė ir prizus įteikė kariuomenei ištikimi žinomi sportininkai Benediktas Vanagas, Gintautas Matulis ir Mantas Knystautas. Garsūs svečiai draugiškai bendravo su dalyviais ir žiūrovais. Šaltą dieną visus šildė Karo akademijos karšta arbata, kareiviška košė ir užkandžiai, buvo sukurta šventine atmosfera.
Jono Žemaičio atminimas turi būti ne tik akademinių studijų dalis, bet ir įkvėpimas kasdienėje veikloje ir gyvenime. Jo pasiaukojimas ir meilė Tėvynei gali tapti pavyzdžiu šiuolaikinei kartai, siekiančiai išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę ir stiprinti tautos vienybę.
Misija – išlaikyti Jono Žemaičio atminimą gyvą
Jonas Žemaitis-Vytautas – partizanų vadas, viena svarbiausių Lietuvos istorijos figūrų. Jo indėlis į Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės – neįkainojamas, tačiau šiandien, praėjus septyniasdešimčiai metų nuo jo žūties, kyla svarbus klausimas: kaip išlaikyti Jono Žemaičio atminimą gyvą? Kaip perduoti jo idealus ir kovos už laisvę dvasią jaunajai kartai?
Jono Žemaičio gyvenimo kelias buvo pažymėtas kovomis dėl Lietuvos nepriklausomybės. Antrojo pasaulinio karo metu, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, Jonas Žemaitis tapo partizanų judėjimo lyderiu, kovojančiu su okupantais ir siekiančiu atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vadovaujama Lietuvos laisvės kovos sąjunga tapo pagrindiniu partizanų pasipriešinimo centru, o pats Jonas Žemaitis buvo laikomas vienu svarbiausių šio judėjimo organizatorių ir strategų.
Tačiau 1953 m. Jonas Žemaitis buvo suimtas, kankintas ir sušaudytas. Jis tapo tautos didvyriu, kurio vardas ir kovos už laisvę dvasia įkvėpė ne tik to meto žmones, bet ir ateinančias kartas. Jono Žemaičio mirtis buvo ne tik istorinė trauma, bet ir svarbus ženklas tautai, pasirengusiai tęsti jo kovą už laisvę.
Šiandien, globalizacijos ir skaitmenizacijos eroje, išlaikyti istorinį atminimą gyvą – sudėtinga užduotis. Jaunajai kartai dažnai trūksta asmeninio ryšio su istorija, taip pat žinių apie tautos didvyrius, tokius kaip Jonas Žemaitis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ypatingą dėmesį skiria partizanų vado atminimo išsaugojimui. Todėl minėdama 70-ąsias jo žūties metines Lietuvos karo akademija Valakampiuose ir surengė sporto šventę „Generolo Jono Žemaičio iššūkis“.
