Naujasis sezonas ekipai prasidėjo permainingai, varžovai tapo gerokai pajėgesni, todėl ir pergalių sumažėjo. Nepaisant to, K. Navickas toliau siekia tikslo grįžti į elitinę „Top 14“ lygą.
K. Navickas yra daugiausiai laiko aikštėje praleidžiantis „Provence Rugby“ žaidėjas. Jis taip pat pirmauja ekipoje pagal „rankų nušlavimo“ (clean out) statistiką.
– Sveikiname tapus geriausiu Lietuvoje. Ką jums reiškia toks įvertinimas?, – regbis.lt paklausė K. Navicko.
– Visų pirma, ši nominacija mane labai džiugina, o antra – dar labiau skatina savo tikslų ir svajonių. Besibaigiantys metai pareikalavo labai daug ištvermės, fizinės jėgos, psichologinės disciplinos, todėl smagu, kad tai neliko nepastebėta. Apgailestauju, kad negalėjau šiemet padėti Lietuvos rinktinei, bet tai buvo dėl to, kad turėjau atiduoti visas jėgas klubui. Tai nėra mano asmeninis siekis. Mano tikrasis tikslas yra įgyti kuo daugiau patirties, kurią vėliau galėčiau perduoti Lietuvos žaidėjams. Noriu garsinti Lietuvos regbį ir atverti platesnius kelius į užsienį jauniems žaidėjams.
– Rinkimuose nukonkuravote pastaruosius dvejus metus geriausiu pripažintą Igną Darkintį. Ar spėjote jį patraukti per dantį?
– Mes su Ignu esame ne tik kolegos, bet ir labai gerai draugai. Jis yra puikus tiek sportininkas, tiek bičiulis. Džiaugiuosi jo sėkme ir esu įsitikinęs, kad jis taip pat jaučiasi dėl manęs.
– Kaip vertinate 2015 metus? Kas labiausiai įsiminė?
– Praėjęs sezonas buvo vienas sėkmingiausių mano karjeroje. Patekau į puikią komandą, stiprių ir ypatingai draugiškų žmonių aplinką, kuri buvo mano variklis. Atsidaviau pilnu pajėgumu, aikštelėje praleidau daugiausiai laiko iš visos komandos, itin daug dirbome ir tai atsipirko. Mes tapome čempionais ir patekome į aukštesnę lygą.
– Kaip sekasi žaisti aukštesnėje lygoje?
– Šis sezonas prasidėjo ne taip sėkmingai, kaip praėjęs. Mano nuomone, antroje lygoje jau neužtenka tik individualiai stiprių sportininkų ir jų darbo. Prie visos komandos turi prisidėti ir techniką gerai išmanantys ir analizuojantys žmonės, mokantys ją pateikti ir įgyvendinti. Labai svarbu domėtis ir sekti naujoves šioje srityje. Manau, kaip tik šito mums trūksta, bet stengiuosi išlikti motyvuotas tiek dėl komandos draugų, tiek dėl savo ateities tikslų.
– Ką pavyko patobulinti per 2015 metus?
– Padariau didelę pažangą savo žaidime, bet tobulėti visuomet yra kur. Dėl didelio žaidimo laiko pavyko pagerinti daugelį žaidimo aspektų. Pasisekė, kad šį sezoną į komandą atėjo daug labai profesionalių žaidėjų, iš kurių galima pasisemti daug žinių ir patirties. Prisimenu Rossą Skeatą nuo laikų Pietų Afrikoje, kuomet atstovavau „Sharks“ komandai. Jis mane išmokė nemažai regbio subtilybių, o dabar esame bendraklubiai. Kiekvienose rungtynėse sau užsibrėžiu tikslus, kuriuos stengiuosi įgyvendinti.
– Kaip komandos vadovai vertina sezono pradžią? Ko tikisi iš jūsų ir iš komandos šiame sezone?
– Net jei ir pirminiai tikslai buvo aukštesni, manau, kad dabar svarbiausia yra išsilaikyti šioje lygoje. Reikia apsiprasti, apsidairyti joje ir, suradus silpnąsias savo puses, jas kuo skubiau ištaisyti.
Turime puikų būrį profesionalių sportininkų, tereikia tik geros taktikos ir susižaidimo. Tikrai galime pateisinti visus vadovybės lūkesčius.
– Kaip sekasi suderinti žaidimą ir tėvystę?
– Didžiąją laiko dalį praleidžiu treniruotėse bei varžybose, todėl ne visada galiu būti su šeima, bet visą laisvą laiką skiriu šeimai ir dukrai. Esu dėkingas žmonai, kuri manimi tiki, palaiko ir puikiai auklėja mūsų mažylę. Man nėra didesnio džiaugsmo, kaip po treniruočių grįžti į jaunius namus, kur laukia šeima.
– Ar teko stebėti Lietuvos rinktinės žaidimą šiemet? Kokį įspūdį paliko?
– Stebiu visas Lietuvos rinktinės rungtynes. Labai sergu tiek už regbio-7, tiek už regbio-15 regbio komandas. Labai džiaugiuosi dėl jų pasiekimų ir pergalių. Komanda atrodo labai stipriai patobulėjusi, atsirado daug perspektyvių žaidėjų, puikus trenerių štabas, didžiulis federacijos darbas. Ypač smagu, kad sukurta nauja TOP lyga, kuri jauniems žaidėjams leidžia tobulėti ir įgyti daugiau patirties. Su tokiu stipriu darbu ir aukštais tikslais Lietuvos regbio ateitis labai šviesi.
– Galbūt pastebėjai, ar yra Lietuvoje talentingų žaidėjų, kurie galėtų taip pat būti profesionalais?
– Lietuvoje vis daugėja perspektyvių jaunų žaidėjų, kurie gavęs profesionalių patarimų ir treniruočių gali pasiekti didelių aukštumų. Svarbu suteikti jiems pagalbą žengiant pirmus žingsnius į sėkmę. Galbūt visų neišvardinsiu, bet man labai stiprūs žaidėjai atrodo Martynas Lianzbergas, Dainius Tamoliūnas, Justinas Urbonas, Donatas Vilimavičius, Armandas Kalinauskas, Tomas Bagdonas, Justas Poškevičius. Vytaras Bloškys jau dabar turėtų važiuoti į užsienį ir realizuoti save. Jono Mikalčiaus nereikia net minėti. Jis, manau, jau labai greitai pasirašys rimtą sutartį.
Nors didelį džiaugsmą kelia regbio atgimimas Lietuvoje, vis dar liūdina didelis sportininkų susiskaldymas. To neturėtų būti. Juk regbis – tikras džentelmenų sportas ir net po pačių sunkiausių rungtynių trečiajame kėlinyje visi spaudžiame vieni kitiems rankas, semiamės patirties iš stiprių žaidėjų, domimės vienų kitų pasiekimais. Lietuvoje vis dar per daug priešiškumo. Užsienyje vyrauja visai kitokia atmosfera tarp žaidėjų, nes tas, kuris tau yra priešininkas jau rytoj gali tapti tavo komandos draugu. Norėčiau, kad ir Lietuvos sportininkai gerbtų vienas kitą.