Pradėdami rengtis naujam olimpiniam sezonui Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo meistrai nekantriai laukia Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimo, ar iš olimpinės programos bus išbrauktos jų mėgstamos rungtys. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) generalinis sekretorius R. Petrukanecas LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ sakė, kad nedidelių vilčių dar yra.
– Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, vieniems suteikusios džiaugsmo, kitiems – nusivylimo, jau tapo istorija. Kaip dabar vertini irkluotojų pasirodymą jose?
– Vien tai, kad įveikę sunkią atranką Rio žaidynėse dalyvavo šeši mūsų irkluotojai, – jau geras rezultatas. Visi į žaidynes patekę mūsiškiai galėjo pretenduoti į medalius. Tarp favoritų atsargiai buvo minimi ir šiauliečiai Aurimas Lankas bei Edvinas Ramanauskas, kurie, kaip žinome, ėmė ir laimėjo bronzą.
– Aukštą penktą vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietės baidarės irkluotojai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas. Tačiau mūsų lyderiai kanojininkas Henrikas Žustautas ir baidarininkas Ignas Navakauskas neatsiskleidė ir neparodė to, ko jie patys ir federacija tikėjosi.
– Pelnytas medalis, penkta, devinta ir vienuolikta vieta – tokie žaidynių rezultatai. Džiugu dėl laimėtų medalių, bet liūdina, kad vienvietininkai nepateko į finalus. Kai daugiau valčių, daugiau ir šansų iškovoti medalius. Vieniems nepasisekė, užtat kiti nudžiugino.
– Ar federacija analizavo, kas nutiko H.Žustautui, su kuriuo buvo sieta nemažai vilčių?
– Neturiu teisės pasakyti savo griežtos nuomonės, kodėl taip atsitiko. Oficialiai tą turėtų padaryti Henriko treneris Kazimieras Rėksnys. Ką aš mačiau per tuos porą sezonų? Henrikui varžybose per sezoną tekdavo po 40–45 startus. Jis važiuodavo iš vienų varžybų į kitas. Trečią sezoną sportininkas nutarė kryptingai rengtis Rio olimpinėms žaidynėms ir startavo vos 15 kartų. Mažiau varžybų, vadinasi, daugiau treniruočių. Kai daugiau treniruojamasi, galbūt į galvą ima lįsti įvairios mintys, atsiranda nepasitikėjimas, persitreniruojama. Gal tai turėjo įtakos tokiems rezultatų pokyčiams?
– Gal federacijai dėl teisės vykti į Rio žaidynes nereikėjo rengti tokios griežtos atrankos tarp H. Žustauto ir Jevgenijaus Šuklino? Juk atranka pareikalavo daug fizinių ir dvasinių jėgų, pridėjo psichologinės įtampos.
– Gal pavasarį psichologinės įtampos kažkiek ir buvo. Turėjome tris sportininkus, skirtingų amžiaus grupių pasaulio čempionus – J.Šukliną, H.Žustautą ir Vadimą Korobovą. Visi trys per treniruočių stovyklas dirbo kartu, o jų kontrolinių varžybų ir treniruočių rezultatai būdavo panašūs. Kažkuriam suteikti pirmenybę būtų buvę nesąžininga. Per pratybas jie negalėjo tarpusavyje išsiaiškinti, kuris yra stipresnis. Tuo metu kanojininkus treniravo skirtingi treneriai: vilnietis K.Rėksnys, visaginietis Dmitrijus Michailovas ir kaunietis Tomas Gadeikis.
Kad viskas būtų skaidru ir aišku, reikėjo nustatyti griežtas taisykles. Jas kartu su sportininkais bei jų treneriais dėliojome porą mėnesių. Galiausiai buvo nuspręsta, kad reikalinga būtent tokia atranka.
Nemanau, kad kanojininkai fiziškai išsikrovė, nes trys kontroliniai startai buvo numatyti per porą mėnesių. Olimpietis paaiškėjo po dvejų varžybų. Jeigu būtų prireikę trečiųjų, iki olimpinių žaidynių dar būtų likusios aštuonios savaitės. Kelialapį iškovojęs H.Žustautas turėjo pakankamai laiko atsigauti, pailsėti ir pasiekti gerą sportinę formą.
– Auga talentingas 19-metis kanojininkas V.Korobovas, kuris šiemet tapo Europos jaunimo čempionu, pasaulio jaunimo vicečempionu ir 200 m distancijos pasaulio rekordininku. Kaip LBKIF rūpinasi šia kylančia žvaigžde?
– Pas mus nėra išskirtinių sportininkų, netgi J. Šuklinas nebuvo išskirtinis. Kiekvienas dirba pagal numatytą priemonių planą, niekas neturi išskirtinių sąlygų. Lietuvos rinktinė visą laiką treniruojasi kartu.
– Lietuvoje veikia Panevėžio Raimundo Sargūno ir Šiaulių sporto gimnazijos, kitąmet tokio profilio gimnazija bus atidaryta Vilniuje. Ar jose esama ir kanojininkų bei baidarininkų?
– Vilniuje suburta pradinė keturių irkluotojų iš Skuodo, Klaipėdos ir Vilniaus grupelė, ją treniruoja Mantas Grikšas, kuris dar šiemet pats irklavo, bet prikalbinome dirbti treneriu. Panevėžyje pas trenerį Vytautą Vaičikonį treniruojasi mažas spindulėlis Lukas Šakalys, kuris pasaulio jaunių čempionate tarp metais vyresnių varžovų buvo aštuntas. Šiaulių sporto gimnazijoje mokosi aštuoni jaunieji irkluotojai, juos tobulina Tadas Čižas, neseniai baigęs aktyvią sportinę karjerą.
Ir šiauliečiai, ir panevėžiečiai savo amžiaus grupėse Lietuvoje jau tapo lyderiais. Tačiau irklavimas – tokia sporto šaka, kai iki aštuoniolikos sportininkai retai atsiskleidžia, o svarių rezultatų pasiekia tik sulaukę dvidešimties. Pasaulio jaunių čempionatai pradedami rengti aštuoniolikmečiams irkluotojams, į juos prasibrauti septyniolikmečiams gana sudėtinga.
– Esate Lietuvos BKIF generalinis sekretorius ir šalies baidarių irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris. Ar nesulauki priekaištų, kad dirbi du darbus ir, ko gero, didžiausią dėmesį skiri savo auklėtiniams?
– Galiu pasakyti, kam skiriu mažiau dėmesio, – savo šeimai. Mano prioritetas – trenerio darbas, jam skiriu patį didžiausią dėmesį. Bus medalių – bus gerai federacijai, nebus – federacija bus kritikuojama.
Baidarių irklavimo rinktinės treneriu dirbu nuo 2005-ųjų, o LBKIF gen. sekretoriumi esu išrinktas 2013-ųjų žiemą. Kartu su manimi federacijoje dirba didelė mano pagalbininkė Natalija Kamarauskaitė.
Iki šiol treniravau jaunimą ir suaugusius baidarininkus sprinterius. Laukiu, kada mokyklą baigs panevėžietis L.Šakalys ir prisidės prie mano grupės, kurioje treniruojasi I.Navakauskas, Artūras Sėja, Rokas Puzonas, Simas Maldonis, o per treniruočių stovyklas nuo 2013 m. pavasario prisijungė trenerio Antano Lanko auklėtiniai šiauliečiai A.Lankas ir E.Ramanauskas. Nuo tada jiems rašau planus, numatau varžybas, su jais važinėju. Pirmaisiais metais už juos gavau atlyginimą, bet kai 2014-aisiais jie laimėjo Europos čempionato medalius, man atlyginimas buvo nubrauktas.
– Didelė federacijos paspirtis – bendra Lietuvos ir Vengrijos įmonė „Brača-Sport“, gaminanti irklus. Kiek jų gaunate per metus?
– Federacija su šia įmone, kuriai vadovauja praeityje žinomas baidarininkas, daugkartinis Lietuvos ir SSRS čempionas Arūnas Tomkevičius, yra pasirašiusi ilgalaikę rėmimo sutartį, pagal kurią kasmet gauname po 30 irklų. Tai mums gana didelė parama, nes vienas irklas kainuoja daugiau nei 300 eurų.
„Brača-Sport“ šiemet mini 25 metų gyvavimo sukaktį. Padedant mūsų federacijai rengiamos „Brača-Sport“ baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. Įmonė nugalėtojams skiria prizų, kurių vertė – 6 tūkst., o federacija prisideda 3–4 tūkst. eurų. Anksčiau jos vykdavo Kaune, o pastaruosius dvejus metus – Trakuose. Federacija turi ir daugiau rėmėjų: Klaipėdos „Transekspedicija“, „Seifuva“, SLV „Baltic“.
– Londone J.Šuklinas tapo vicečempionu, Rio de Žaneire bronzą iškovojo A. Lankas ir E. Ramanauskas, bet olimpinis auksas, kurį Miuncheno olimpiadoje iškovojo dvivietės kanojos irkluotojas Vladas Česiūnas, vis dar nepasiekiamas. Gal pavyks Tokijuje?
– Prieš ketverius metus dar nebuvo V. Korobovo, o dabar iš jo visko galima laukti. Gana ramiai ir su didelėmis viltimis gyvenau iki to momento, kol išgirdau, kad bus keičiama Tokijo olimpinių žaidynių rungčių programa. Jau pasakyta, kaip bus Tokijuje, tik antspaudai dar nesudėti.
ICF Tarptautiniam olimpiniam komitetui pasiūlė iš olimpinės programos išbraukti mūsų pagrindines rungtis – vienviečių kanojų ir dviviečių baidarių 200 m nuotolio varžybas. Galime prarasti išsikovotas tvirtas pozicijas. TOK maždaug kovo mėnesį turi patvirtinti, ar sutinka su tokiomis permainomis, nes vietoje šių rungčių siūloma įtraukti moterų kanojų varžybas. Viliamės, kad įvyks stebuklas, ir TOK lieps ieškoti kokių nors kitų rungčių. Jeigu ne, geriausi mūsų sportininkai turės galvoti apie 1000 m nuotolį.
Irkluotojai jau pradėjo rengtis naujam olimpiniam ciklui. Sausio viduryje baidarininkai A.Lankas, E.Ramanauskas ir I.Navakauskas bei kanojininkai H.Žustautas ir V.Korobovas kartu su Lietuvos irklavimo rinktine planuoja vykti slidinėti į Italiją, o nuo vasario pradžios sezonui toliau rengsis Portugalijoje ir Kroatijoje.