Kolega nusprendė bendradarbiauti
Dopingo kontrolieriai N. Bružą į savo kabinetą pakvietė po pergalės praėjusį spalį vykusiose Lietuvos kultūrizmo, fitneso ir bikinio atviros taurės varžybose.
Sportininko atsisakymas pateikti mėginį automatiškai prilygintas teigiamam testui, maža to, per pastaruosius 10 metų jis jau buvo baustas dėl antidopingo taisyklių pažeidimo. 2015 metais sugriežtintame Pasauliniame antidopingo kodekse už draudžiamų medžiagų vartojimą numatoma diskvalifikacija nuo dvejų iki ketverių metų, o už pakartotinį nusižengimą baudžiama dvigubai griežčiau.
Sušvelninti bausmės N. Bružas nė nesistengė – kultūristas nepateikė oficialaus pasiaiškinimo jo dopingo bylą vertinusiai Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijai (LKKRF).
„Nebuvo jokių lengvinančių aplinkybių, todėl skirta standartinė sankcija“, – DELFI teigė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė.
Kartu su N. Bružu mėginio dopingo kontrolieriams praėjusį spalį nepateikė ir kitas atletas – Marius Blaževičius. Jam bausmė dar nėra paskirta, kadangi kultūristas, kitaip nei kolega, mėgino pasiteisinti ir paaiškino savo elgesį.
M. Blaževičius tikino fiziškai negalėjęs įvykdyti antidopingo specialistų reikalavimų, be to, jis esą ir nebuvo informuotas, kokias pasekmes sukels atsisakymas duoti mėginį.
„Sportininkas teigė ruošęsis kitoms varžyboms, kurios vyko po dienos Vilniuje. Žinote, ką reiškia pasiruošti varžyboms: vandens – nė lašo, žmogus būna tarsi apimtas dehitratacijos. M. Blaževičiui dopingo kontrolieriai siūlė gerti įvairių skysčių, bet jis negalėjo to daryti. Visas šias aplinkybes jis plačiai aprašė ir nuoširdžiai gailisi“, – DELFI pasakojo LKKRF prezidentas Ramutis Kairaitis.
M. Blaževičiaus paaiškinimai buvo persiųsti Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA), kuri turėtų pateikti rekomendaciją, ar Lietuvos sportininkui galima pritaikyti sušvelnintas sankcijas.
Po pergalės pasijuto blogai
Kodėl išvengti griežčiausios bausmės nė nebandė N. Bružas?
„Jam, liaudiškai tariant, buvo nusispjauti, kokią bausmę jis gaus – ar šešerius metus, ar aštuonerius. Jis juk gali išeiti į kitą federaciją ir ten toliau sau drąsiai sportuoti. Todėl ir pamąstė, kad nėra prasmės kažką daryti“, – paaiškino R. Kairaitis.
Kultūristus vienijančių organizacijų Lietuvoje yra bent kelios, ir ne visos jos formaliai pripažįsta Pasaulinį antidopingo kodeksą.
Su pačiu N. Bružu DELFI susisiekti nepavyko.
Bet nuo ko prasidėjo jo dopingo byla, papasakojo Lietuvos kultūrizmo, fitneso ir bikinio atviros taurės varžybose teisėjavęs Vilniaus kultūrizmo ir fitnio klubų sąjungos prezidentas Andžejus Juselis.
„Mūsų sportas reikalauja griežtos dietos, prieš varžybas žmonės visiškai negeria vandens. N. Bružas jiems (dopingo kontrolieriams – DELFI) pasakė, kad tiesiog negali duoti šlapimo mėginio, ir pasiūlė paimti kraujo. Jie atsakė, kad nėra tam pasiruošę, ir nutarė palaukti. Bet po varžybų N. Bružui pasidarė bloga, pradėjo mėtyti į šonus. Treneris išvedė jį į lauką, ir netrukus jie išvažiavo namo. Tokia ta istorija. Kur jis sportuos toliau – jo reikalas. Bet, kiek žinau, dabar jis apskritai išvykęs iš Lietuvos“, – kalbėjo A. Juselis.
Ruošėsi diskvalifikuoti iki gyvos galvos
Iki N. Bružo bylos tarp trijų dešimčių dopingo kontrolieriams nuo 1990-ų įkliuvusių Lietuvos sportininkų griežčiausiai nubaustas buvo disko metikas Romas Ubartas.
Barselonos olimpinių žaidynių čempionui, kurio organizme 1993-iais aptikta anabolinių steroidų, skirta ketverių metų diskvalifikacija. Po jos lengvaatletis grįžo į disko metimo sektorių, o netrukus atsidūrė dar vieno skandalo epicentre.
R. Ubartas vėl buvo apkaltintas to paties draudžiamo preparato vartojimu, jam šįkart grėsė diskvalifikacija iki gyvos galvos. Bet įvykiai pasisuko netikėta linkme: atlikus papildomus tyrimus Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) pripažino apsirikusi ir panaikino įtarimus lietuviui.