Vis dėlto renginio formatas turėjo būti pakeistas, nes M. Marcinkevičiui netiko laikas. Taigi planuoti debatai virto dabartinės LTOK prezidentės D. Gudzinevičiūtės, šias pareigas einančios jau tris kadencijas – iš viso 12 metų, komandos prisistatymu ir atsakymais į LTOK narių klausimus.
LTOK įstatai apskritai nelimituoja valdymo trukmės. Pavyzdžiui, 58-erių metų D. Gudzinevičiūtės pirmtakas Artūras Poviliūnas prezidento postą užėmė net 24-erius metus. Tad po nepriklausomybės atkūrimo LTOK tėra turėjęs du prezidentus.
Olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė į LTOK Generalinio sekretoriaus poziciją kviečia dabartinį Lietuvos irklavimo federacijos prezidentą, olimpinį vicečempioną Mindaugą Griškonį.
„Didžiausia problema šiai dienai yra sporto finanavimo skirstyme, nes tie kriterijai yra neadekvatūs. Aš stebiuosi, kaip mūsų paplūdimio tinklinio atstovės su tokiu biudžetu apskritai sugebėjo patekti į olimpines žaidynes. Mažos federacijos išvis merdi. Manau, kriterijai turėtų būti peržvelgti.
Ir niekada nemačiau, kad sporto medicina būtų nusiritusi iki tokio žemo lygio. Federacijų biudžetai yra pernelyg maži“, – opiausias bėdas išskyrė M. Griškonis.
„Pinigų sporte dabar yra tikrai daug, bet jų perskirstymas kelia labai daug abejonių. Esu tikra, kad galima padaryti kokybiškiau. Mes nenorime būti tik pavėžėjais. Norime, kad vienodą finansavimą gautų tiek mūsų irkluotojas, tiek buriuotojas, tiek dziudo imtynininkė“, – pridūrė D. Gudzinevičiūtė.
Ji skambiai pasisakė ir už tai, kad finansinės paskatos tiek sveikiesiems, tiek neįgaliesiems sportininkams būtų vienodos.
„Kai kuriems neįgaliesiems stipendijos ir premijos galėtų būti netgi didesnės. Juk jos skiriamos gyvenimo poreikiams tenkinti. Argi neįgaliųjų poreikiai yra mažesni?“, – retoriškai klausė Daina.
Į savo komandą LTOK Viceprezidento pozicijose D. Gudzinevičiūtė siūlo LSFS prezidentą Darių Šalugą, Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentę Ingą Navickienę ir Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentą Gintarą Jasiūną. LTOK iždininko pozicijoje darbus tęsti siūloma dabar šią poziciją užimančiam Dariui Čerkai.
– Prezidente, tai gal patikslintumėte, kokia iš tikrųjų turėjo būti ši konferencija ir kodėl joje nedalyvavo jūsų konkurentas?
– Na, mes pasiūlome, bet kažkodėl nepavyko, tai padarėme mūsų komandos pristatymą. Oponentui netiko laikas, data, vieta, todėl padarėme taip. Lauksime, kas bus toliau. Ne vieną kartą jau jam siūlėme, bet jam vis netiko vieta, nors ji labai logiška, ar moderatorius. Padiskutuosime vėliau.
– Ar nėra taip, kad vienas kito vengiate?
– Aš neturiu, ko vengti, bet ir nelabai turiu, apie ką su juo diskutuoti, nors ir reikės. Tikimės ramaus ir pagarbaus bendravimo. Nemanome, kad yra tinkamas lygis bendrauti socialiniuose tinkluose.
– O kaip vertinate jo kalbas apie tai, kad jis ir jo šeimos nariai neva sulaukė grasinimų dėl to, kad dalyvauja LTOK prezidento rinkimuose?
– (Juokiasi). Aš negaliu nieko pasakyti. Tikrai nesu prie to prisidėjusi – motociklo neturiu. Jūs jo geriau klauskite.
– Ką manote apie jo komandą, kuri irgi buvo pristatyta?
– Negaliu komentuoti. Pažįstu turbūt visus.
– Koks buvo šios konferencijos tikslas? Priminti sporto bėdas?
– Mes žvelgėme į ateitį ir į tai, ką jau pradėjome daryti. Yra paruoštas susitarimas su politinėmis partijomis. Mes tikimės, kad atėjus naujam parlamentui bus lengvesnė diskusija nei iki šiol, nes iki šiol mums sekėsi tikrai labai prastai. Niekada neslėpėme, kad bendravimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo daugiau parodomasis, o su Nacionaline sporto agentūra apskritai neturėjome ir mūsų išsakytos bėdos ir siūlymai likdavo nepastebėti.
– Kaip yra su tomis Paryžiaus olimpinėmis žaidynėmis? NSA direktorius Mindaugas Špokas teigia, kad jose Lietuva su keturiais medaliais viršijo išsikeltus lūkesčius, todėl jis pasirodymą įvertino 10 balų, o jūsų skirtas pažymys neva buvo 2.
– Aš nesakiau, kad buvo prasti rezultatai – mes tikrai džiaugiamės kiekvienu medaliu. Bent jau vienas tikrai buvo labai laukiamas ir prognozuojamas. Bet nekeičiu savo nuomonės apie sumažėjusį olimpiečių skaičių, kurį tikrai padidinti kuo toliau, tuo bus sunkiau.
O medalius laimėjo mūsų supertalentai, prie kai kurie iš jų nemanau, kad kažkuo prisidėjo ta pati NSA. Mes tikėjomes ir tebesitikime, kad būtų sudaryta kuo daugiau galimybių sportininkams vis dėlto pasiekti tą olimpinę svajonę. Šiuo metu jų yra per mažai. Tai lemia ir medicina, ir mokslinis aptarnavimas, ir stipendijų skyrimo bei atšaukimo tvarka, kuri yra ydinga ir kurią reikia keisti.
– Jeigu laimėtumėte rinkimus, jums tai būtų jau ketvirta kadencija. Ar dar neatsibodo dirbti sporto labui?
– Tai nebuvo vien asmeninis sprendimas. Kalbėjome, kas turėtų čia tęsti, ir taip jau nutarėme, kad vis dėlto aš einu tai ketvirtai kadencijai. Tikiuosi, kad pateisinsime lūkesčius.
– Ar galėtumėte sukonkretinti, ką siūlysite keisti sporto finansavime? Nuo ko ir kiek nurėžti, o kam pridėti?
– Čia nebus nei nurėžti, nei pridėti. Turi būti adekvatūs kriterijai, kurie atspindėtų bendrą vienos ar kitos sporto šakos lygį, nes dabar vienos federacijos galbūt jaučiasi nuskriaustos ar net nepastebėtos. Šiaip mes kenčiame nuo to, kad nėra bendros sistemos ir strategijos. Mes taip ir nežinome, ar olimpinės žaidynės tikrai yra tas tikslas. Ar tas tikslas išvystyti kokią nors sporto šaką? Sunkiai suvokiama ta finansavimo disproporcija. Jau girdėjote apie tinklininkių pavyzdį. Manau, kad bendros sistemos įvedimas ir jos sustygavimas duotų teigiamus rezultatus. O kol kas viskas daroma labai padrikai.
– Neseniai įvykę Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimai tarsi supriešino ir suskaldė bendruomenę. Ar nebijote, kad ir mūsų olimpinis judėjimas gali skilti į dvi stovyklas?
– Kartais ir mes išgirstame, kad LTOK bendruomenė yra susipriešinusi, bet iš tikrųjų net neapsiverčia liežuvis to pavadinti opozicija, nes ką daro opozicija, tai kritikuoja. O mes turime keletą priešų, kurie yra suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų.
– Tęsiant krepšinio temą – dešimt metų be medalių namo grįžtanti Lietuvos vyrų rinktinė turi naująjį trenerį. Juo tapo Rimas Kurtinaitis, kadaise pats vadovavęs tuomečiam Kūno kultūros ir sporto departamentui. Kaip manote, ar jam pavyks sugrąžinti pergales?
– Tai klausimas apie konkrečią sporto šaką (šypsosi). Vienintelė tokia, kurią galėčiau kompetentingai pakomentuoti, yra šaudymas. O Rimą nuoširdžiai sveikinu ir tikiuosi, kad jis tikrai susitvarkys su pareigomis. Tai yra daugiau emocinis mano palaikymas.
Primename, kad penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi šaulė darbą LTOK pradėjo dar būdama aktyvi sportininkė. 2000-aisiais Sidnėjuje iškovojusi olimpinį auksą ji tapo LTOK Generalinės asamblėjos nare.
Vėliau D. Gudzinevičiūtė išrinkta LTOK Sportininkų komisijos pirmininke, 2004 m. tapo LTOK Vykdomojo komiteto nare. 2012 m. Generalinė asamblėja išrinko ją LTOK prezidente. Šiame poste D. Gudzinevičiūtė pakeitė nuo pat LTOK atkūrimo 1988 m. olimpiniam komitetui vadovavusį A. Poviliūną.
Sidnėjaus olimpinė čempionė – aktyvi Lietuvos sporto atstovė ir tarptautiniuose sporto politikos koridoriuose. Jau 2013 m. D.Gudzinevičiūtė buvo išrinkta į Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomąjį komitetą. 2018 m. Buenos Airėse LTOK prezidentė išrinkta TOK nare. Iki tol nei vienas lietuvis nebuvo tapęs TOK nariu. 2021 m. D. Gudzinevičiūtė buvo išrinkta EOK viceprezidente. Ji – pirmoji moteris šiose pareigose.
41-erių metų Lietuvos irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidentas M. Marcinkevičius yra Vilniaus savivaldybės įsteigto Sostinės sporto centro direktorius.
Anksčiau jis buvo D. Gudzinevičiūtės pavaldinys – 2018-2022 metais ėjo LTOK įkurto Lietuvos olimpinio fondo direktoriaus pareigas. D. Gudzinevičiūtė yra šio fondo valdybos pirmininkė.
M. Marcinkevičiaus pristatytoje programoje nurodoma, kad jam laimėjus rinkimus generaliniu sekretoriumi taptų Vytautas Janušaitis, o viceprezidentais – Eglė Balčiūnaitė, Giedrius Gustas ir Elijus Čivilis.
LTOK Generalinės asamblėjos rinkimų sesija vyks spalio 11 d.
Šiuo metu LTOK turi 64 narius, iš kurių 40 yra olimpinio ir 2 – neolimpinio sporto federacijos, 14 – nevyriausybinės organizacijos, propaguojančios olimpizmą. Likę nariai yra fiziniai asmenys.
Prezidentas renkamas slaptu balsavimu. Rinkimų laimėtojas siūlo viceprezidentų, generalinio sekretoriaus ir vieno vykdomojo komiteto nario kandidatūras.
2012-aisiais dėl LTOK prezidentės kėdės D. Gudzinevičiūtė nukonkuravo buvusį disko metiką Virgilijų Alekną (57 balsais prieš 43), 2016-aisiais kandidatavo viena pati, 2020-aisiais laimėjo rinkimus prieš tuometį Lietuvos plaukimo federacijos prezidentą Emilį Vaitkaitį (49 balsais prieš 17).
