Vargu, ar JAV karinio jūrų laivyno vadas Johnas Collinsas įsivaizdavo, jog jo idėja sujungti tris skirtingas sporto šakas į vienerias varžybas Havajuose virs globaliu reiškiniu ir trokštama triatlonininkų svajone: įveikti geležinio žmogaus iššūkį.
1978-aisiais jis su žmona Judy diskutavo ir kėlė klausimą – kurie yra pajėgiausi sportininkai: plaukikai, dviratininkai ar bėgikai.
Norėdama išspręsti ginčą, pora 1978-aisiais surengė pirmąsias triatlono varžybas Havajuose.
Čia ir gimė triatlonas, „geležinių žmonių“ sportas. Prabėgus beveik pusšimčiui metų nuo istorinio starto, varžybų formatas iš esmės nepasikeitė. Konos mieste „Ironman“ pasaulio čempionatas dabar rengiamas kas dvejus metus, o pakliūti į jas – daugelio triatlonininkų svajonė.
Kad ji išsipildytų, turi tapti vienu pajėgiausiu savo amžiaus grupės atstovu „Ironman“ vardo rengiamose varžybose, kurių per metus skirtingose pasaulio regionuose surengiama kelios dešimtys. Jose vyksta atranka į planetos pirmenybes Havajuose (arba Nicoje), amžiaus grupių pajėgiausi atletai iškovoja kelialapius į kitų metų planetos čempionatą.
Vienas tokių – pernai Taline bilietą į šių metų pasaulio pirmenybes iškovojęs T. Lukauskis, trasą Estijoje įveikęs per 9:43:51 val. bei iškovojęs 1-ą vietą 18-24 m. amžiaus grupėje.
„Konkurencija mano amžiaus grupėje buvo gana solidi, buvo atvykę triatlonininkai iš Jungtinės Karalystės, teko pakovoti“, – prisiminęs pergalę Taline pasakojo T. Lukauskis.
„Tuomet tikrai nebuvo pačios geriausios aplinkybės aukštam rezultatui. Prieš startą sirgau, dar prieš tai gydžiausi traumą, prieš Talino varžybas 3 mėnesius negalėjau bėgioti.
Pamenu kelionę su termosais, pledais, turėjau tik vieną tikslą – startuoti ignoruojant ligos simptomus. O starto vietoje galvojau tik kaip nors pasiekti finišą, bet ne apie kažkokį rezultatą.
Varžybų metu sužinojau, kad nuo lyderio brito George Bootho mane skyrė 20 minučių. Bėgime jungiau maksimalias apsukas, galvojau – dabar arba niekada.
Atkentėjau, pavijau, aplenkiau ir buvau pirmas savo amžiaus grupėje. Ypač puikiai pamenu paskutinį ratą. Brito treneris nuolat diktuodavo mano tempą.
Pavijus lyderį šis netikėtai mane apkabino ir pasveikino, ištarė – tu čempionas! Buvo likę dar 7 km, negalėjau atsipalaiduoti. Galbūt buvo jo tokia strategija: mane praleisti į priekį, alsuoti į nugarą ir finišo tiesiojoje atakuoti. Tačiau aplenkus mačiau, kad varžovas tik tolo nuo manęs“, – pamena prieš metus vykusį Taliną.
Pergalė amžiaus grupėje kauniečiui atvėrė duris į 2024 m. „Ironman“ pasaulio čempionatą Havajuose, vyksiantį spalio 26 d.
„Tik po geros savaitės supatau, ką pavyko nuveikti. Kilo įvairių minčių. Pats vien pasirengimas be proto brangus, pradėkime nuo to. Inventorius, skrydžiai, kelionė, aklimatizacija Havajuose… Labai dideli pinigai.
Kalbėjau su antrą vietą užėmusiu britu, klausiau, ar jis būtų keliavęs? Neturėjo atsakymo, nes brangu net ir Jungtinės Karalystės atletui.
Apdovanojimuose, kuomet dalino kelialapius į pasaulio čempionatą, mane vienas, antras, trečias lietuvis priėję sveikino, klausė, ar keliausiu į Havajus?
Iš pradžių turėjau neigiamą atsakymą. Buvau studentas, man vien startas Taline yra nemaža prabanga, ką jau kalbėti apie Havajus, kur registracija – 1500 eurų.
Bet tuomet prasidėjo spaudimas, Tadai, sako, nejuokauk, mes, lietuviai, tau padėsime, sumesime. Sako, juk neturi jokių įsipareigojimų, šeimos, vaikų, paskolų, Dabar arba niekada, gal vienintelis šansas gyvenime.
Jei ne jie, jei ne tie spyriai į užpakalį, galbūt būčiau nepaėmęs to bilieto ir dabar gailėjęsis“, – šypsojosi T. Lukauskis.
Ir kelionės detales jaunuolis ėmė derinti nelaukdamas paskutinių mėnesių. Dar pernai susitarė su darboviete dėl maksimaliai ilgų atostogų nuo rugsėjo pabaigos. Nors startas tik spalio 26 d., į Havajus T. Lukauskis keliaus likus beveik mėnesiui iki varžybų. Čia aklimatizuosis naujoje laiko zonoje, kuri nuo Lietuvos skiriasi 13 valandų.
„Pokalbis su darbdaviais buvo pirmas dalykas, nuo ko pradėjau savo pasiruošimą Havajams. Džiaugiuosi, kad jie geranoriškai žiūri į šį dalyką ir mane išleido ilgų atostogų“, – džiaugėsi baldų gamybos inžinierius.
Kuklios lietuvių gretos
Nėra duomenų, ar praėjusiame amžiuje Havajuose legendinę planetos pirmenybių trasą buvo išbandęs bent vienas lietuvis. Labai realu, jog Alina Ranceva 2004-aisiais buvo pirmoji tautietė, sėkmingai įveikusi „Ironman“ distanciją ir pasaulio čempionate savo amžiaus grupėje (18-24 m.) iškovojusi 7-ą vietą (11:30:37 val.).
Tik po 11-os metų Konoje suplazdėjo trispalvė, 2015 metų rezultatų sąrašuose galima rasti Kasčio Gerulaičio (9:50:01 val.) ir Indrės Krivosejevaitės (13:08:06) pavardes. 2016 metais mūsų šaliai atstovavo lietuvių kilmės kanadietis Bradenas Pleckaitis (11:20:18 val.), 2018-aisiais ties atstovaujama šalimi Lietuvą įrašė argentinietis Kwaterka Jonathanas (11:02:59 val.).
Kuklias Havajuose startavusių lietuvių gretas 2022 m. papildė net 5-i atletai, įgyvendinę savo sportinę svajonę: tai Edgaras Deduchovas (11:02:39 val.), Jurgita Paulauskienė (13:30:17 val.), Vaidas Velutis, Mantas Marcinkevičius (finišavo kartu 11:33:13 val.), o jauniausias Mantas Jablonskis (25-29 a. gr. 11:47:58 val.) neslepia – norėtų grįžti ir pagerinti šį Havajų rezultatą.
Nuo 2023 m. pasaulio „Ironman“ čempionatai vyrų ir moterų įskaitose vyksta atskirai: pernai Havajuose startavo moterys, o vyrai varžėsi Prancūzijoje, Nicos mieste. Šiemet – atvirkščiai: moterys – Nicoje, o vyrai prakaitą lies Havajuose.
Ir šį lietuvių sąrašą šiemet turėtų papildyti 23-ejų T. Lukauskis, pretenduojantis tapti jauniausiu vyru lietuviu, finišavusiu Havajų pasaulio triatlono čempionate.
Triatlone – vos keleri metai
– Pradėkime nuo to, kaip tavo gyvenime atsirado triatlonas?, – Delfi paklausė T. Lukauskio.
– Sportas mane lydi didžiąją gyvenimo dalį, bet mėgėjų lygyje. Vaikystėje lankiau baseiną, išmokti plaukti buvo pirmas mano prioritetas. Vėliau – kovos menai, dziudo, graikų-romėnų imtynės, kikboksas.
Lūžiu tapo karantino laikotarpis. Pradėjau aktyviai bėgioti, registravausi į pirmąsias savo varžybas, rezultatai tik kilo, o tai stiprino motyvaciją. Galiausiai išbandžiau triatloną, kuris man labai patiko.
– Kaip sekėsi suderinti darbą mokslus ir dar triatlono treniruotes?
– Praėjęs pavasaris tapo sunkiausiu gyvenimo etapu. Buvo be proto sunku. Ir darbas, ir studijos, bakalauro darbas, maisto gaminimas, kuris atimdavo aibę laiko.
Miegojau po 5 ar mažiau valandų, kad viską suspėčiau. Keldavausi 5-ą ryte, darydavau treniruotę, grįžęs darydavausi maistą į darbą.
Darbas – sėdimas biure, tai ryte galiu daryti tikrai sunkią treniruotę, o vėliau biuro kėdėje su raumenų elektrodais atsistatinėju, kad vakare galėčiau atlikti dar vieną treniruotę.
Per pauzes darbe rašydavau bakalaurą. Parašius mokslinį darbą galėjau lengviau kvėpuoti. Labiausiai kenčia artimieji, draugai.
Nepamenu, kada, ką paskutinį kartą mačiau. Tarsi tas žirgas su akidangčiais, kuris mato tą vieną tikslą – „Ironman“ pasaulio čempionatą.
Tam reikia pinigų, o norint jų, reikia dirbti. Kartais per savaitę treniruotėms skiriu po 26 valandas, tiesiog kitoms veikloms paprasčiausiai nelieka laiko.
– Ar turi triatlono trenerį, kuris padėtų tau sudaryti treniruočių grafiką, paskirstytų krūvius?
– Pastaruosius dvejus metus bėgime padeda treneris Aurimas Skinulis, puikūs rezultatai, jo padedamas dažnai bėgimuose lipu ant prizininkų pakylos.
Tai mano stipriausia rungtis. Taip pat neseniai prie manęs prisijungė sporto specialistai iš Vilniaus, kurie padeda dviračių ir plaukimo rungtyse. Čia norėtųsi sustiprėti ir dabar didžiausias akcentas dviračiui.
Vasarą patirtį kaupiau vietiniame fronte – Lietuvos triatlono taurės etapuose ar kontrolinėse bėgimo varžybose. Klausė man padedantys bičiuliai, koks mano tikslas Veisiejuose (Lietuvos triatlono taurės etape), ar aš čia noriu pasirodyti Lietuvoje?