Neįmanoma misija
Tai būtų lyg stebuklas ant ledo – amerikiečių studentų pergalė prieš pajėgiausios sudėties SSRS ledo ritulio rinktinę 1980-ųjų olimpiadoje.
Arba kaip Graikijos futbolininkų triumfas 2004-ųjų Europos pirmenybėse, kai prieš turnyrą graikų šansai tapti čempionais buvo vertinami santykiu 1:150.
Dviem nesėkmėmis F grupės varžybas Košicėje pradėję Lietuvos rankininkai turi galimybę išgelbėti pralaimėtą partiją paskutiniu ėjimu, bet privalo kirsti labiausiai saugomą valdovę.
Ne tik kirsti, bet ir sukapoti į smulkius gabalėlius. Praėjusių pirmenybių bronzinę prizininkę Norvegiją privalu nugalėti bent 8 įvarčių skirtumu. Ir prieš tai dar kiaulės nepakišti turi Rusija, kurios pergalė prieš slovakus dabar taip pat būtina lietuviams.
Jeigu kam nors ši misija dar atrodo per mažai sudėtinga, galima pridėti sveikatos problemas, po dviejų turų vis labiau kamuojančias Mindaugo Andriuškos treniruojamą komandą.
Čempionatą ji pradėjo be tituluočiausio savo žaidėjo Jono Truchanovičiaus, vėliau prarado ir kitą gynybos ramstį Povilą Babarską. Pastarasis negalės rungtyniauti ir pirmadienio mače su norvegais.
„Povilo situacija bloga, jo turbūt nepamatysime aikštėje. Lukas Simėnas pamėgins treniruotis – bus matyti. Vakar jis pradėjo rungtynes, bet pajuto skausmą ir nebaigė. Tikėkimės, žaisti galės.
Yra ir kitų „žaizdotų“. Mindaugui Urbonui visa ranka pamėlusi, Mindaugui Dumčiui varžovas užkrito ant rankos, dėjome ledą. Sako, nieko baisaus, žiūrėsime. Valdui Drabavičiui skauda kelį, Tadui Stankevičiui irgi skauda. Daug kam skauda, bet manau, kad pailsėję ir šiek tiek pasimankštinę rytoj turėsime didžiąją dalį žaidėjų“, – prieš sekmadienio treniruotę „Steel“ arenoje Delfi bėdas vardijo M. Andriuškos asistentas Vaidotas Grosas.
Negali lietuviai tikėtis ir vienintelio rezerve palikto pastiprinimo. Koronavirusu užsikrėtęs Mykolas Lapiniauskas lieka namuose, nes dar nesuėjo Europos rankinio federacijos (EHF) nustatytas 7 dienų terminas po paskutiniojo teigiamo testo.
„Mielai pakviestume, bet prisijungti prie komandos jis galėtų nebent antrame etape“, – sakė V. Grosas.
O iki antro etapo lietuviams dabar atrodo kaip iki mėnulio.
Grupės favoritai – „žemiau kritikos“
Sudoroti norvegus įtikinama persvara jau savaime būtų didelis iššūkis bet kuriai komandai.
Lietuvos atveju, nepalankūs ir Norvegijos žiniasklaidoje – o taip pat ir pačios rinktinės viduje – skambantys pavojaus aliarmai.
Pirmame ture be vargo 35:25 susitvarkę su jėgas taupiusiais slovakais, šeštadienį Christiano Berge auklėtiniai netikėtai 22:23 krito prieš rusus.
Jeigu pralaimėtų ir lietuviams – netgi nesvarbu, kokiu skirtumu, norvegai rimtai rizikuotų patirti fiasko jau pirmame etape.
Tiesa, norvegų ekspertai ir žurnalistai tokio scenarijaus rimtai nevertina ir labiau jaudinasi dėl to, jog komanda iš Košicės neišsineš vertingų taškų.
Tai reikštų, kad antrame etape susidūrus su tokiais potencialiais priešininkais kaip Ispanija, Švedija, Vokietija ir Lenkija komanda nebegalėtų sau leisti pralaimėti nė sykio.
„Manau, kad tai būtų pernelyg sunki užduotis. Spėčiau, kad pabaigoje apžvelgdami turnyrą mes sakysime, jog būtent rungtynėse su rusais sudeginome savo bilietą į pusfinalį“, – prognozavo rankinio ekspertas ir komentatorius Patrickas Stenas Rowlandsas.
Didžiausias Norvegijos dienraštis „Aftenposten“ prie kryžiaus kala prigesusias komandos žvaigždes iš galingiausių Vokietijos klubų: Sanderį Sagoseną, Haraldą Reinkindą ir Christianą O'Sullivaną.
Saviplakos nevengia ir jie patys.
„Visiškas mėšlas. Reikia visa tai išmesti į šiukšliadėžę. Dabar prie mūsų gerklės priremtas peilis – turime laimėti visas likusias rungtynes“, – komentavo S. Sagosenas.
„Žaidžiau labai blogai. Taip blogai, kad tai net neturėtų būti įmanoma – žemiau kritikos. Prieš Lietuvą privalome sužaisti žymiai stipriau“, – į krūtinę mušėsi Ch. O'Sullivanas.
Tuo metu Norvegijoje itin gerbiamas komandos treneris mėgina suvaldyti padėtį, nors pripažįsta, kad ji – prasta.
„Reikia pamiršti šias rungtynes ir kitame mače su Lietuva pasistengti labiau. Bet dabar turime didelių problemų, bus sunku“, – teigė Ch. Berge.
Skirtumo verčiau nesivaikyti
Prieš dvejus metus greitas norvegų rankinis atrodė sunkiai sustabdomas, ir tik pusfinalyje po pratęsimo tai padaryti pavyko Kroatijai.
Tačiau pernai Norvegija jau nebeatrodė taip galingai nei Tokijo olimpinėse žaidynėse, nei Egipte vykusiame pasaulio čempionate.
Gal šios ekipos saulė po truputį ima leistis?
„Nežinau, žaidėjai – vis tiek aukščiausio lygio, rungtyniauja geriausiuose klubuose. Gal jiems irgi pasireiškia spaudimas?“ – pečiais traukė Lietuvos rinktinės dešiniojo krašto žaidėjas Valdas Drabavičius.
V. Grosas norvegų atžvilgiu – kritiškesnis.
„Rungtynės su rusais parodė, kad norvegai nebėra tokie patys kaip prieš keletą metų. Ir jų lyderis S. Sagosenas, atrodo, atvažiavo čia galvodamas pasitaupyti. Kita vertus, po vakarykščio rusų niukso jie turėtų rimčiau pasistengti – labai blogai, kad žais su mumis būtent dabar“, – svarstė 38-erių specialistas.
Nepaisant to, jo nuomone, prieš rungtynes akcentuoti reikalingo 8 įvarčių skirtumo lietuviams nereikėtų.
„Tiesiog nesinori iš Europos čempionato grįžti tuščia taškų sąskaita. Visomis pajėgomis sieksime pergalės, o tas įvarčių skirtumas... Patys suprantate, labai sunku jį pasiekti. Mums užtektų vien pergalės, o jei bandytume dar vaikytis skirtumo, tai tik veikiau pakištų koją“, – samprotavo V. Grosas.
Į kovą – net ant vienos kojos
Norvegijos rinktinė dabar apskritai neatrodo kaip didžiausias lietuvių rūpestis.
Prieš sekmadienio treniruotę Delfi kalbinti komandos atstovai vis dar gyveno išvakarėse patirto pralaimėjimo prieš Slovakiją nuotaikomis.
„Apmaudas – labai didelis, čia buvo mūsų proga dar kabintis į kitą etapą. Žinant Norvegijos rankinio lygį, laimėti prieš juos tokiu skirtumu šansų gerokai mažiau“, – pripažino V. Drabavičius.
Pirmuose dviejuose čempionato mačuose lietuvių norai, regis, pralenkė galimybes. Vis dėlto rasti logišką paaiškinimą, kodėl dusyk iš eilės dvi rungtynių pusės sužaistos radikaliai skirtingai, nėra taip paprasta.
„Klausimų daug, o atsakymų mažai. Kodėl du pirmi kėliniai mums buvo statistiškai identiški, kodėl po pertraukos abiem atvejais įmetėme dvigubai daugiau įvarčių? Ar čia psichologija, ar meistriškumas, ar nepatyrimas?
Taip, pirmose čempionato rungtynėse galėjo ištikti šokas. O kodėl taip pat buvo vakar? Ar mes tokio lygio, ar kažkur ne iki galo padirbėjome, ar žaidėjai kažkur pasisaugoja? Kol kas atsakymo neradome. Faktas, kad mes galime žaisti geriau, nes ne kartą esame tai įrodę. Patys žinome, kad abu varžovai buvo įveikiami, bet šansu nepasinaudojome. Dabar labai labai gaila“, – dūsavo V. Grosas.
Ir žaidėjai nesupranta, kodėl taip prastai atakuoja net iš dėkingų padėčių.
„Nėra taip, kad mes mažai mėtome per treniruotes. Iš šios pusės žiūrint – viskas gerai, turbūt tiesiog nesusitvarkome psichologiškai. Tikrai keistoka, kad po pertraukos per 7 min. surenkame kone tiek pat įvarčių, kiek prieš tai pirmame kėlinyje per pusvalandį.
Nežinau, kodėl nesusikaupiame nuo pat pradžių, gal tuo ir pasireiškia patirties tokiuose čempionatuose stygius. Kad ir aš pats – gyvenime dar nesu žaidęs tokių svarbių rungtynių. Visiems mums tai – svajonės išsipildymas. Gal ta svajonė kiek ir pakišo koją“, – spėliojo V. Drabavičius.
Kalbant apie kojas, kelyje jaučiamo skausmo Vilniaus „Šviesos“ atstovas nepaiso ir veržiasi į kovą – kad ir kokia sunki būtų rinktinės situacija.
„Skauda, bet reikia žaisti. Mano jau toks amžius, kad nežinau, ar dar sulauksiu kito čempionato. Nesinori praleisti nė vienų rungtynių ant suolo“, – paaiškino 31-erių rankininkas, per pirmus du turus pelnęs 5 įvarčius.
Nori be gėdos žvelgti sirgaliams į akis
Ieškant įkvėpimo Lietuvos rankininkams prieš paskutinį grupių etapo turą, galima prisiminti 2016-uosius ir netikėtą pergalę prieš Norvegiją Europos čempionato atrankos rungtynėse Vilniuje rezultatu 32:29.
Tiesa, atsakomajame susitikime Osle šeimininkai pasiekė triuškinantį revanšą 30:20, o taip pat laimėjo visus ankstesnius 6 tarpusavio mačus.
Vis dėlto lietuviai jau žino, kad nugalėti įmanoma ir tokius pripažintus rankinio autoritetus.
„Dauguma iš mūsų tąkart žaidė ir tos pergalės dar nepamiršo. Tie patys rusai vakar prieš norvegus pirmavo ir 4, ir 5 įvarčių skirtumu. Aišku, reikės daug sėkmės. O svarbiausia, patiems reikės psichologiškai atsigauti po dviejų pralaimėjimų ir susitvarkyti savo žaidimą“, – pažymėjo V. Drabavičius.
V. Groso žodžiais, komandai dabar pirmiausiai turėtų rūpėti aistruoliai, gausiai atvykę į Košicę.
„Nesvarbu, kiek rungtynių žaisime Europos čempionate. Mes čia atvažiavome atiduoti širdį, dvasią, padėką mus atlydėjusiems žiūrovams. Man asmeniškai po vakarykščių rungtynių buvo netgi gėda akis pakelti į tribūnas. Tikiuosi, chebrytė mobilizuosis ir atiduos duoklę sirgaliams jei ne pergale, tai bent dvigubai geresniu žaidimu nei iki šiol“, – nuosavą tikslą užbrėžė buvęs ilgametis rinktinės žaidėjas.
Lietuvos ir Norvegijos akistata „Steel“ arenoje pirmadienį prasidės 21.30 val. Lietuvos laiku. Prieš tai pirmą etapą Košicėje užbaigs Rusija ir Slovakija.
Į Bratislavą tęsti pirmenybių keliaus dvi stipriausios grupės ekipos.
Primename, kad lietuviai į Europos čempionatą iškopė po 24-erių metų pertraukos ir tik antrą sykį istorijoje.