Į Gran Kanariją lapkričio antrą savaitę išvykusi Lietuvos buriavimo rinktinė garsiai apie tikslus nekalbėjo, tačiau prieš kelionę prasitarė – patekimas bent į antrą taurės etapą jau būtų geras rezultatas.
Po neužtikrinto finišo varžybų starte lietuviai vėliau laimėjo likusius tris plaukimus pirmame etape, užtikrintai pateko į šešioliktfinalį, čia nepaliko jokių vilčių slovėnams, kanadiečiams ir japonams, stebino aštuntfinalyje, kuriame vėl pasiekė 4-ias pergales ir su 20 taškų užtikrintai pasiekė top-16 stipriausiųjų gretas.
Ketvirtfinalio etape, kuriame 4 pogrupiuose varžėsi po 4-ias rinktines, lietuviai buvo priversti pripažinti ispanų, italų ir šveicarų pranašumą.
Dvi rinktinės iš šio ketverto – italų ir ispanų – prasibrovė į stipriausiųjų ketvertą, o finale triumfavo vengrai.
„Manau, kad ketvirtfinalyje vyrai jau buvo pavargę. Jie neplanavo mėnesį praleisti Gran Kanarijoje. Toli nuo namų, sportiniu režimu tiek laiko. Tam reikia pasiruošti.
Į Top-16 pateko tik dvi mėgėjų komandos, dvi įgulos – Lietuvos ir Malaizijos, kuriose varžėsi mėgėjai.
Tad pirmas dalykas, manau, kad pavargo komanda, psichologiškai, emociškai.
Vienas dalykas – savaitę treniruotis kartu, o kitas – mėnesį gyventi su įgula kartu, kasdien matyti tuos pačius veidus“, – tvirtino buriavimo ekspertas Gediminas Sirvidas, įvertinęs kolegų pasirodymą Gran Kanarijoje.
„Prisimenant ketvirtfinalio etapus, pirmuose dviejuose startas duotas vyraujant silpniausiam vėjui. O tai – ypač sunkios sąlygos.
Trečiame plaukime atsirado didžiulis spaudimas, nepasisekė startuoti, o kai kiti tiek pat greiti, kaip tu, sunku pavyti ir tas sugrįžimas nepavyko.
Tokiame formate kiekviena ta diena lemianti. Jei trečiame etape būtų pasisekę iškovoti taškus, tas ketvirtas, lemiamas etapas galėjo būti labai įdomus“, – kalbėjo G. Sirvidas.
Jis nedvejojo kalbėdamas apie šios SSL pasaulio taurės konkurenciją.
„Aukščiausias (buriuotojų) lygis, tai yra faktas. Seku buriavimo pasaulį, ne tik Lietuvoje buvo stebima pasaulio taurė. Ir vokiečiai džiaugėsi savo pasiekimais, ir britai domino savo publiką. Renginys buvo tikrai matomas.
Koks jis? Pirmas dalykas, kuris leidžia dalyvauti visiems, tai startinių mokesčių nebuvimas, rinktinėms varžybos tiesiogiai nieko nekainavo – nei laivas, nei varžybos. Kiek žinau, kainavo tik kelionė į Gran Kanariją ir apsistojimas.
Dėl to taurės varžybos ir prieinamos pusšimčiui rinktinių, nes nėra pinigų faktoriaus. Pasaulio taurė vyksta pirmą kartą. Nuo ko viskas prasidėjo? SSL taurės iniciatorius kėlė klausimą: kuri buriavimo šalis yra stipriausia?
Sudarytas rinktinių ir buriuotojų reitingas, nupirko varžyboms tuos laivus, suteikė visiems nemokamai sąlygas treniruotis.
Taip pat jis paskyrė rinktinių atstovus, mūsų atveju tai buvo Gintarė (Scheidt) ir Rokas (Milevičius). Į rinktinę kviečiami 4 buriuotojai pagal reitingą ir rinktinių kapitonai kitus komandos narius kvietėsi savo nuožiūra.
Mūsų atveju, kvietė visus pagal reitingą, o rinktinei atstovavo tie žmonės, kurie sutiko prisijungti prie komandos.
Tai pirmasis toks renginys, kuriose buriuotojai atstovauja savo šaliai, tuo šios varžybos ir unikalios. Iki šiol nebuvo kažko panašaus“, – kalbėjo G. Sirvidas.
Ar gali rinktinė ateityje kovoti dėl dar aukštesnių pozicijų, o gal net dėl pasaulio taurės medalių? Ar yra pajėgų, kurios šią kompaniją dar labiau sustiprintų?
Žiūrint į priekį, anot pašnekovo, komandai svarbiausia išlaikyti dabartinį branduolį.
„Manau, šita Lietuvos įgula yra top lygio. Buriavimas – tobulėjimo progresas, toks sportas. Jie kartu trejus metus treniravosi, juk 2020 metais paskelbta apie tokias varžybas. Pasaulio taurė turėjo vykti praėjusiais metais, bet jas nukėlė į 2023-iųjų lapkritį.
Toms treniruotėms skirta daug laiko, įgulos nariams kelti ir sportinės formos kriterijai. Mano galva, įgulos stiprybė būtų ta, jei visa komanda sutiktų tęsti tą kelią, kurį pradėjo. Tai būtų pats geriausias scenarijus.
Jau sėkmė bus tame, jei įgula kitose pasaulio taurės varžybose išliks ta pati“, – pastebėjo G. Sirvidas.
Lietuvių pasiektas rezultatas, pasak buriavimo eksperto, pranoko optimistiškiausius lūkesčius.
„Mes jau atrankoje turėjome iškristi, nes reitinge Lietuva buvo 37-oje vietoje. Su kaupu pranoko visų lūkesčius. Ne tik patekdama, bet savo rezultatu pirmuose etapuose, aštuntfinalyje pakeliui Top-16 link. Juk šešioliktfinalyje ar aštuntfinalyje niekas nebuvo surinkęs 20 taškų.
Nustebino savo buriavimo kokybe stiprioje konkurencijoje. Aplenktos tokios šalys kaip Kroatija, Slovėnija, Argentina. Slovėnų gretose – trys olimpiniai aukso medaliai, Argentina dar solidesnė“, – pastebėjo pašnekovas.
Žiūrint į ateitį ir šių varžybų perspektyvą, anot G. Sirvido, esminis vienas dalykas.
„Deja, bet šitą pasaulį valdo pinigai. Visas žavesys – finansinių barjerų nebuvimas. Jei tai išliks, susidomėjimas renginiu tik augs. Yra šalių, kurios ateityje galėtų papildyti pasaulio taurę, pavyzdžiui, latviai nedalyvavo. Buvo kviestos visos šalys.
Jei šis renginys nebus suterštas pinigais, jis taps dar sėkmingesnis ir matomesnis“, – prognozavo buriavimo ekspertas.
„Ne tik buriavimo bendruomenė sekė lietuvių pasirodymą Gran Kanarijoje. Tą darė ženkli sporto bendruomenės dalis. Užkabino tuos, kurie nėra iš buriavimo pasaulio.
Aiškus, paprastas formatas, puikiai pateiktas laivų grafikas realiuoju laiku. Būkime realistais, lapkritį sporte jautėsi toks vakuumas, nedaug kažkokių sporto įvykių ar renginių.
Antras dalykas, susidomėjimą lemia pergalės. Prisiminkime „Žalgirio“ sezoną prie Martino Schillerio, Jure Zdovco ir arenos lankomumą. „Žalgiris“ pastaruoju metu dažniau pralaimi, nei džiugina pergalėmis.
Trečias dalykas, lapkritį Lietuvoje jau gana bjaurūs orai, o buriuotojai varžosi ten, kur saulė, šiltas klimatas, jūra, gražūs vaizdai. Valandai persikeli į tą kitą erdvę. Pažiūrėkime paprastai, jei Lietuvoje yra apie 500 buriuojančių žmonių, tai Lietuvos rinktinės įrašai feisbuke sulaukdavo 1000 patiktukų.
Jautėsi ne tik buriavimo bendruomenės, bet ir tiesiog sporto gerbėjų palaikymas, užkabinta kur kas platesnė auditorija“, – tvirtino G. Sirvidas.